Visi Šiauliai privalo pasaulį matyti tokį, kokį jį mato Šiaulių meras. Tie, kurie nepritaria merui, yra priešai. Jei tokie dirba šalia – lauk! Jei išdrįsta kitokią nuomonę pareikšti socialiniuose tinkluose, mero ir jo bendražygių yra kaip mat sudorojami. Viena nuomonė – viena tiesa privalo tvyroti į gražų rytojų prasiveržusiuose Šiauliuose.
12 trenerių, dirbančių Šiaulių sporto mokyklose, politikams pabandė atverti akis, kad jie bemanipuliuodami savo interesais nuskriaudė su vaikais dirbančius ir pedagogų kvalifikaciją turinčius prarasti specialistus. Kone perpus jiems sutrumpėjo atostogos, kai vaikų ugdymu užsiimančios įstaigos staiga tapo sportininkus ugdančiais centrais.
Miesto galva Tarybos posėdyje akivaizdžiai ignoravo trenerių kreipimąsi, vadindamas jį tiesiog lapeliu. Argi šie treneriai – sporto bendruomenė? Žinoma, ne, anot mero.
Nepraėjo po posėdžio nė savaitė ir Sporto skyriaus vedėjas iškilmingai pareiškė: 8 iš 12 trenerių savo parašus atsiėmė. „Reikia išgirsti žmones, kalbėtis su jais, su specialistais, tėvais, vaikais“, – ragino etatinėje valdžioje esančius politikus miesto žmonių rinkti atstovai. Pakalbėjo. Kaip mat du trečdaliai pretenzingų trenerių pradėjo galvoti teisingai – taip pat, kaip ir miesto meras. Tik va, vis dar trečdalis nepaklūsta. Ko gero, teks nurašyti į gamybinius nuostolius.
Įdomu paskaityti politikų diskusijas socialiniuose tinkluose. Tiksliau ne diskusijas, o „provuones“ – taip pasakytų tūlas žemaitis (meras labai myli žemaičius). Kaltinimai, priekaištai, visiškai nelogiški išvedžiojimai...
Vos tik pasirodo koks priekaištas neklystančiam merui, tuoj išdygsta vieno iš jo „advokatų“ – jaunojo vicemero – neatremiamas žodis. Dažniausiai darbo metu. Vienas pokalbio socialiniuose tinkluose dalyvis pastebi vicemerui: „Jūs tampat gamtos reiškiniu. Kaip po žaibo dažniausiai sulaukiam ir griaustinio, taip po mero komentaro, visad seka jūsų.“ O man tai animacinį filmą apie Mauglį primena, kur grėsmingas tigras tokį draugelį turėjo, pamenat?
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad mero priešų sąrašas auga. Jį papildė teisėjai ir advokatai, nes įstatymus supranta ne taip, kaip Saulės miesto meras ir jo ištikimoji gvardija. Kokie gilūs pasipiktinimo atodūsiai veržiasi iš Savivaldybės tinklalapyje galimai teisininko patarėjo surašytais žodžiais išdėstytos kritikos teismams, nes jie išdrįso pakeisti mero sprendimus – grąžina atleistus vadovus į pareigas. Vienas teisėjas – nieko nesupranta, trijų teisėjų kolegija – nesupranta nieko dar labiau. Kaip ten bebūtų, šie priešai net ir merui pernelyg kietas riešutėlis, kad padėtų juos į reikalingą stalčiuką. Todėl jis ir jam lojalūs teisininkai ir pyksta ant savo naujų neprietelių, kai šie pareiškia, kad Savivaldybės vadovas ir teisininkai prisiima per daug rizikos aiškindami teisės aktus, kaip jiems atrodo. Meras vis kartoja, kad jam svarbiausias dalykas – teisės viršenybė. Tik šio miesto galva turi labai patogią atmintą: kai jam reikia, tai prisimena, kai trukdo – pamiršta. Kaip bebūtų gaila, mero žodžiai ir veiksmai vaikšto už Šiaulius skirtingomis gatvėmis.
Paklausite, kaip netapti mero priešu? Kai biudžetininkai lyg kareiviai rikiavosi į mero labdaros vakarą, vieno įstaigos vadovo paklausiau, ar jis irgi eisiąs. Jis atsakė: „Šis vakaras yra mero principo reikalas. O kas nepalaiko mero principo, to lekia galvos.“ Tad rinkitės – galva ar principas. Ne mero, jūsų pačių.
