Vakar Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose vyko pirmasis teismo posėdis, kuriame kaltinama Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos pradinių klasių mokytoja R. B., kuri sukėlė fizinį skausmą mažamečiui vaikui. Į teismą kreipėsi vaiko motina Ž. T., nes mokytoja esą jos vaikui sukėlė fizinį skausmą suduodama per galvą ranka, raktais ir vadovėliu. Teismo posėdis buvo atidėtas, taip tikėtasi sulaukti daugiau liudininkų parodymų.

Mokytoja neigia savo kaltę
Kaltinamoji R. B. neigia, jog ji yra kalta dėl jai priskirtų kaltinimų. Ji teigė, jog vaiko mama jai nepranešė apie mažamečio specialiuosius poreikius.

„Aš vaiko nemušiau. Vaiko mama yra emocinga, viską sprendžia per emocijas, o vaikas turi tam tikrų specialių poreikių, apie kuriuos nebuvau informuota. Paprastą prisilietimą mama konstatuoja kaip mušimą. Vaiką reikia paliesti, nes jis kitaip nereaguoja į pastabas, trukdo ugdymo procesą, netgi gali sukelti pavojų kitų vaikų sveikatai ir gyvybei, todėl reikia prisiliesti. Buvo liečiama tik ranka prie peties. Kodėl mama padavė mane į teismą, negaliu atsakyti, reikia klausti jos pačios“, – kalbėjo R. B.

Mokytoja pasakojo, jog nuo pat pažinties pradžios nerado bendros kalbos su vaiko mama: esą moteris bendradarbiauti nenorėjo. Taip pat R. B. vaiko mamai sakė, kad turi abi eiti viena kryptimi dėl vaiko gerovės, jog jam būtų geriau, o mama teigė, kad mokytoja negali dirbti ir ji padarys viską, jog ją išmestų iš darbo.  

„Noriu užtikrinti savo vaiko gerovę“
Nukentėjusiojo mama Ž. T. kreipėsi į teismą, nes ne tik jos vaikui, bet ir kitiems esą nesaugu mokytis mokykloje. Ž. T.  mokytojos elgesį laiko neadekvačiu.

„Mano tikslas yra ne pasipelnyti ir ne išmesti mokytojos iš darbo. Noriu užtikrinti vaiko gerovę, kad visi vaikai galėtų normaliai eiti į mokyklą, nebūtų trankomi per galvas, nebevyrautų sovietinė sistema. Mano nuomone, mokyklose tikriausiai trūksta padėjėjų, nes neturėtumėme vaikščioti po teismus. Į teismą kreipiausi, nes mano vaikui buvo ranka, raktais, knyga trenkiama per galvą. Mano vaikas pats pasakė, kad jį muša. Žymių nebuvo, bet vaikas teigė, kad skaudėjo. Kiti vaikai tai paliudijo. Vaikų apklausose sužinojau, jog ne tik mano vaiką muša, bet ir kitus. Nežinau, kodėl kiti tėvai neprisijungė prie manęs byloje, kyla klausimas, kodėl tie kiti mušami vaikai lieka toje pačioje klasėje su R. B. Kitų vaikų tėvai kalba, kad nežino ką daryti, kur eiti, bijo, kad gali išmesti iš mokyklos. Todėl ir nesikreipia niekur. Aš nenuslėpiau nuo mokytojos, jog mano vaikas yra  hiperaktyvus. Jis dar turi vieną sutrikimo formą, bet nėra taip, jog jis turėtų eiti tik į specialią mokyklą“, – kalbėjo nukentėjusiojo mama Ž. T.

Nukentėjusysis išėjo iš klasės, kurios mokytoja yra R. B., tačiau mokyklos nepakeitė. Ž. T.  patenkinta Šiaulių V. Kudirkos progimnazijos direktoriumi. Anot jos, jis padarė viską, ką galėjo,   nors situacija ir rutuliojasi teismuose. Nukentėjusiojo mama Ž. T. teigia, jog dabar gyvename jau kitokioje visuomenėje ir turėtume žengti kitokį žingsnį. Jei pedagogas nesugeba dirbti savo darbo, jis turėtų pasirinkti kitą sritį. Pati būdama pedagogė Ž. T. supranta, kad  sunku dirbti su vaikais. Jų yra ir atgrasių, su įvairiais sutrikimais, tačiau vaikai integruojasi mokyklose.

Teismo posėdis  atidėtas, nes norima sulaukti daugiau liudininkų, pagal kurių parodymus byla taptų aiškesnė.