Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre vasario mėnesį atlikta pirmoji elektrostimuliatoriaus su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija (IKD) implantacija.  Ją jaunam šiauliečiui, patyrusiam klinikinę mirtį, ištikus miokardo infarktui, atliko kardiologas Vytenis Tamakauskas. Pacientas gyvena įprastinį visavertį gyvenimą.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įvykusioje spaudos konferencijoje apie sėkmingą operaciją ir gydymo naujoves pasakojo medicinos direktorė Vaiva Makštutienė, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė ir intervencinis kardiologasVytenis Tamakauskas.

Prisivilioti, paskatinti, netrukdyti
Medicinos direktorė Vaiva Makštutienė, pradėdama konferenciją, pabrėžė, kad didžiuojasi Širdies ir kraujagyslių centru, jame dirbančių žmonių pasiekimais. „Didžiausia sėkmė, kai ligoninėje dirba naujovių siekiantys gydytojai. Ne aparatūra lemia, o žmonės. Nuo slaugytojų iki gydytojų ir vadovų“, – sakė direktorė. Prie sėkmės, vadovės teigimu, prisideda geri ryšiai su Kauno klinikomis, tarptautinių projektų finansavimas. „O jaunus, talentingus gydytojus labai svarbu prisivilioti, sudaryti jiems tinkamas karjeros sąlygas, paskatinti siekiančius inovacijų. Papildomų pinigų už įdiegtas naujoves mūsų gydytojai negauna,“ –  kalbėjo V. Makštutienė.  Kardiologas Vytenis Tamakauskas direktorę stebina, kad net po sunkios dienos geba šypsotis: „Matau, kad dirba su meile, su džiugesiu.“

IKD – grąžintas gyvenimas
Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė glaustai supažindino su įvykio istorija. Pacientą, palyginti jauno amžiaus, darbe ištiko infarktas, įvyko klinikinė mirtis. Laimė, kolegos  gebėjo atgaivinti. Ištyrus paaiškėjo, kad infarktas embolinės kilmės. Krešulys susidarė todėl, kad žmogus nekreipė dėmesio nei į padidėjusį kraujospūdį, nei į vėliau atsiradusį širdies skilvelių virpėjimą.  Rizika, kad infarktas gali pasikartoti buvo labai didelė.

„Tokiu atveju implantuojamasis  širdies defibriliatorius pacientui – tikras stebuklas,“ –  sakė V.Tamakauskas. –  Jei ritmo sutrikimas įvyktų vienam, pagalbos nėra. O su IKD  aparatu žmogus jaučiasi visiškai saugus. Po operacijos jokių komplikacijų ligonis nepatyrė, grįžo į visavertį gyvenimą.“

IKD yra vienas iš brangiausių ir sudėtingiausių šiuo metu pasaulyje implantuojamų prietaisų. Jis pasižymi ne tik įprastomis elektrokardiostimuliatoriaus savybėmis, bet ir geba atpažinti bei nutraukti gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus (skilvelinę tachikardiją ar skilvelių virpėjimą) ir išgelbsti  paciento gyvybę. Defibriliatorius panašus į širdies stimuliatorių. Sistemą sudaro trys dalys: impulsų generatorius, elektrodai ir programuojama sistema. Tai labai mažas prietaisas – maždaug degtukų dėžutės dydžio. „Vyksta reto pulso gydymas, stebėjimas. Ritmo sutrikimą aparatas bando reguliuoti, jei nepavyksta, tada taiko elektros šoką. Pacientas sąmonės nepraranda, o iškrovą pajunta. Prieš iškrovą prietaisas įspėja garso signalu ar vibracija, kad pacientas nustotų vairuoti, neliestų kito žmogaus ar panašiai“, –   paaiškina. V. Tamakauskas.

Operacija atliekama sąmoningam pacientui, jis jaučia užšaldymą ir tempimą. Pjūvis po raktikauliu apie 2 cm ilgio, randas užgyja greitai, dažniausiai iš išorės nesimato net aparato kontūrų. Jei iškrovos dažnos, tai pakeisti aparatą reikia po 5 metų, jei pavienės – tarnaus 12 metų. Elektrodai amžini, atsparūs aplinkos poveikiui, jų keisti nereikės.

Intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas teigia, kad ligoninėje per metus galima būtų atlikti 10 tokių operacijų. Tai, anot kardiologo, pinigais neišmatuojama pagalba, grąžinanti žmogui gyvenimą.

Šiuolaikiškas gydymas ir dėmesys žmogui
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centras yra  vienas iš penkių šalies centrų, kuriuose intervencinė kardiologinė pagalba teikiama visą parą. Ir ketvirtasis šalyje, kuriame atliekamos IKD operacijos. Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė džiaugiasi, kad Šiaulių krašto žmonėms vis rečiau  tenka pagalbos ieškoti didžiuosiuose miestuose. Daliai žmonių  sudėtinga, per brangu važiuoti gydytis į Kauno klinikas.

Prieš 3 metus Šiauliuose pradėti implantuoti paprasti širdies stimuliatoriai. Sukaupta nemaža  patirtis, gydytojas V. Tomakauskas per tą laiką atliko per 400 operacijų. Savo iniciatyva tobulinosi stažuotėse  Kauno klinikose, Vokietijoje, Šveicarijoje. Sergamumas išemine liga auga, bet atsiranda vis tobulesnių gydymo metodų, kuriais domėtis privalu.  
Vyriausia pacientė, kuriai prieš 2 metus buvo implantuotas širdies stimuliatorius – 101 metų šiaulietė.  Ji prieš pusmetį tikrinosi, jaučiasi gerai. Prigijimas aparato trunka 2–3 mėnesius, o žaizda gyja greitai. Jauniausias buvo apie 40 metų. Praėjus po operacijos 2 dienoms, išvažiavo dirbti į Norvegiją.  

Šiauliuose nereikia laukti ilgose eilėse, pacientui gydymas nekainuoja. Paprastieji stimuliatoriai implantuojami labai silpniems ligoniams. Be jų šie pacientai neišgyventų.

Tuo tarpu IKD operacija trunka ilgiau, ji sudėtingesnė, reikia aparatą suprogramuoti pagal žmogų.

Stimuliatorių ligoninė turi visada, o IKD – užsakomi, gaunami  per 4 dienas.

Širdies ligų gydymas – sudėtingas procesas. Intervencinio kardiologo V. Tamakausko nuomone, tai komandinis darbas.

Būtina, kad pacientas bendradarbiautų su gydytoju, pasitikėtų, vykdytų nurodymus. Gydytojų uždavinys – ieškoti paties tinkamiausio būdo žmogui išgydyti.

Intervencinis kardiologas V. Tamakauskas: „IKD – pinigais neišmatuojama pagalba žmogui.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.