Nacionalinis jaunųjų pianistų ir stygininkų konkursas vyksta kas dveji metai. Šiemet jau dvidešimtasis. Šimtai Lietuvos vaikų yra tapę šio konkurso nugalėtojais ir pradėję savo kelią su muzika. Šiaulių 1-oje muzikos mokykloje paskutinėmis vasario dienomis vyko antrasis – regioninis konkurso etapas.

Mažiau konkurso dalyvių
Konkurso Šiaulių regiono etapo koordinatorius  Vygintas Ališauskas, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius, pastebi, kad šiais metais gerokai sumažėjo dalyvių: pianistų konkurse meistriškumą demonstravo 22 mokiniai,  beveik pusė jų – šiauliečiai, kiti iš Radviliškio, Ventos, Kelmės,  Pakruojo Juozo Pakalnio, Joniškio Algimanto Raudonikio muzikos mokyklų. Stygininkų dar mažiau: styginiais konkurse grojo 7 muzikantai, du atvyko iš Naujosios Akmenės, 1 – iš Šiaulių rajono Kuršėnų muzikos mokyklos. Ne tik geografija, bet ir instrumentų įvairovė mažoka: 5 smuikininkai, 1 kanklininkas, 1 violončelininkė. Belieka tikėtis, kad regiono muzikos mokyklose keliami aukštesni reikalavimai, į konkursą siunčiami tik labai gerai pasirengę muzikantai. Anot V. Ališausko, aukšta grojimo kokybė džiugina, bet norėtųsi, kad  mažesni miesteliai nebijotų parodyti muzikuojančių vaikų.

Iš styginių instrumentų į finalinį etapą Vilniuje pateko visi. 4 pianistams dar pasiūlyta pasitobulinti.

Gabių vaikų turime
Prof. dr. Jurgis Dvarionas, Balio Dvariono labdaros ir paramos fondo pirmininkas, stygininkų konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, aptardamas konkurso įspūdžius buvo nusiteikęs optimistiškai. „XX konkursas –  labai gera krašto tradicija. Šiais laikais, kai išėjome į pasaulį, atsistojome ant kojų, mums labai svarbus kiekvienas vaikas. Konkursas yra galimybė kas antrus metus pažvelgti, ką turime. Man tapo laimė aplankyti beveik visus regionus. Galiu pamatyti, kuo turtingi. Maža mūsų tauta. Su grėsme išsiskirstyti. Bet  ateitis graži. Gabių vaikų turime. Būtų baisus nusikaltimas pražiopsoti nors vieną. Konkurse pasirodė gabūs vaikai ir labai gerai paruošti. Ne vienas jų turi galimybę įsilieti į muzikų gretas pačiame aukščiausiame lygyje.“

Pasigenda supratimo ir valstybinės švietimo politikos
Tačiau yra dalykų, kurie konkursų iniciatorių liūdina: „Yra nemažai meno mokyklų, kurios dešimtmečiais nieko neparodo. Mokytojai sėdi užsidarę, marinuoja gabius vaikus. Paskui net jeigu jie nutaria tęsti mokslus, lieka su didžiule našta, nebegali taip drąsiai įsilieti, trūksta įgūdžių.  Išjudinti tuos mokytojus labai sunku. 25 metus Palangoje vyksta stygininkų meistriškumo seminarai, gaila, kad dalis mokytojų juose nedalyvauja. Neminėsiu mokyklų, nei pavardžių, nenoriu, kad žmonės prarastų malonumą gyventi su muzika. Vis dėlto tai mane liūdina.“

Profesorius muzikinį lavinimą laiko bene svarbiausia asmenybės ugdymo dalimi ir akmenuką meta į valdininkų daržą: „Gaila, bet  ne visi supranta kultūros, meno reikšmę žmogaus asmenybei vystytis. Mene auklėtas žmogus yra atviras grožiui, gerumui, saviraiškai.  Mums dar labai stinga pakantumo, grožio supratimo. Savivaldybės turėtų prisidėti prie meno skatinimo. Valdininkams smagu, kai vaikai groja iškilminguose vakaruose, bet tai – išnaudojimas. Reikia sudaryti sąlygas vaikams išvažiuoti, dalyvauti įvairiuose konkursuose, pajusti, kokie jie stiprūs. Valstybinės švietimo politikos pasigendu. Švietimo strategai užsiėmę konceptualiomis problemomis, viską nori sukišti į Prokrusto lovą ir nemato muzikos mokyklų išskirtinumo. Jeigu bendromis jėgomis iš kaimelių, miestukų ištemptume jaunuosius talentus, pamatytume nežmoniškai daug potencialo.

Šiaulių regionas nuo seno garsėjo savo muzikais ir išlaiko aukštą lygį. Norėtųsi, kad būtų daugiau muzikuojančių ir iš kitų vietų, – apibendrino  prof. dr. J. Dvarionas.

Muzika ugdo asmenybę
Konkursantus pianistus išklausęs komisijos pirmininkas Aleksandras Jurgelionis buvo gerai nusiteikęs. Nacionalinio B. Dvariono konkurso organizavimo komiteto pirmininkui Šiauliuose dėl jaunųjų pianistų pasirengimo nusivilti neteko: „Man lengviau kalbėti, nes matau, kaip auga lygis.   Kai vaikas iš mažo miestelio groja Bachą, ir groja girdėdamas, su pajautimu – kas gali būti geriau?“ Prof. A. Jurgelionis taip pat apgailestauja, kad  mažoka pianistų iš rajonų, bet numato, kad nacionaliniame ture dalyvaus arti 120, ir tai nėra blogai. Muziko nuomone, reikia būti labai ryškiam, išskirtiniam, kad mokykla rekomenduotų į konkursą. Gabių jaunuolių, kurie jau galėtų galvoti apie profesionalaus pianisto kelią, matė ne vieną. Tačiau priekaištų irgi yra. Svarbiausia suprasti, kad neužtenka gerai pagroti tekstą – natūralų pajautimą išsiugdyti sunku. „Muzikoje pasireiškia visapusiškumas. Kas gerai groja, dažnai kitų dalykų olimpiadose dalyvauja – matyt yra abipusis ryšys, –  svarstė muzikos pedagogas. – „Talentai“, „tūkstantmečio vaikai“ mokosi sporto mokykloje, plaukioja, muzikos mokyklą lanko, visur spėja.“

A. Jurgelionis pritaria nuomonei, kad per mažai dėmesio mokytojui: „Aš pats buvau M. K. Čiurlionio mokykloje daug metų. Mokytojai neskaičiuoja laiko. Valstybei labai negražu, kad tuo naudojasi. Aišku, nesame turtingi, kad mokėtume vakarietiškus atlyginimus, bet turime ieškoti būdų, kaip atsidėkoti mokytojui.“

Vaikų skaičius mažėja, apžiūrose organizatoriai norėtų jų matyti daugiau. Galėtų valstybė daugiau skatinti. Estijoje, rodos, bus dalinami muzikos instrumentai. Greičiausiai pigios fleitukės, bet tai dėmesio išraiška. Prisilietęs prie meno, pabandęs groti vaikas augs kitoks, visapusiškesnis.

Anot A. Jurgelionio,  B. Dvariono konkursas yra vienas iš svarbiausių ir vertinimas griežtas. Didelė garbė jame dalyvauti. Daug visokių sąlygų reikia įvykdyti.  Paskutiniame ture su orkestru tenka groti. Labai gražu tai, kad mūsų filharmonija irgi prisideda prie konkurso: reprezentacinis orkestras repetuoja ir groja su vaikais. „Šiauliuose matėme, girdėjome  talentingai grojančių. Gal jaudulys kiek trukdė, bet klausytis – gražu.“

B. Dvariono konkursas – kelias į profesionalo karjerą
Konkursas ypatingas dar ir tuo, kad jame muzikuojantys vaikai nerūšiuojami į gerus ir geriausius. Atsiranda ne konkurencija, bet įsiklausymas vienas į kitą. Kuriasi būsima bendruomenė.  Organizatorius džiugina tai, kad ir nuošaliuose miesteliuose  dirba puikūs pedagogai. Kadangi konkursas apima jauniausių muzikantų grupę, užčiuopiami talentai pačioje vystymosi pradžioje. Dauguma ūgtelėję dalyvauja ir kitų amžiaus grupių konkursuose. Lietuvoje išryškėjusiems patiems gabiausiems vaikams rekomenduojama dalyvauti ir tarptautiniame konkurse, kuris  organizuojamas kas ketveri metai. Kaip parodė ilgų dešimtmečių praktika, labai daug buvusių laureatų vėliau pašvenčia savo gyvenimą muzikai. Svarbu ir tai, kad konkurse skamba Balio Dvariono muzika, ji pradeda skambėti ir užsienyje, ja imama domėtis.

Prof. dr. Jurgis Dvarionas, Balio Dvariono labdaros ir paramos fondo pirmininkas: „Šiauliuose matėme, girdėjome talentingai grojančių. Gal jaudulys kiek trukdė, bet klausytis – gražu.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.