Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto duomenimis, net 11 proc. penktų klasių mokinių per mėnesį vartojo tiek alkoholio, kad apsvaigo. Atlikta apklausa parodė, kad septintoje klasėje tokių vaikų buvo 23 proc., devintokų dalis siekė 60 proc. Tai didelė problema, kurios nesprendžiant, vargu ar galima tikėtis darnių, tvarkingų ir blaivių šeimų ateityje.

Ir paaugliai nevengia alkoholio
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai patvirtina, kad alkoholio vartojimas tarp 15–16 m. amžiaus paauglių Lietuvoje išlieka labai aukštas.

Mūsų šalyje atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose 2015 m. tyrimo duomenimis, bent vieną-du kartus gyvenime alkoholinius gėrimus vartojo 87 proc. Lietuvos paauglių, o tai šiek tiek daugiau nei Europos vidurkis (81 proc.). Vartoję alkoholius gėrimus bent kartą per paskutinius 12 mėnesių iki apklausos Lietuvoje nurodė 69 proc. paauglių, iš jų – 67,4 proc. berniukų ir 70,6 proc. mergaičių. Per paskutiniąsias 30 dienų vartoję alkoholinius gėrimus Lietuvoje teigė 34 proc. paauglių, iš jų – 32,4 proc. berniukų ir 35,6 proc. mergaičių.

Duomenys rodo, kad dauguma paauglių (jų subjektyviu vertinimu) panorėję galėtų lengvai arba gana lengvai savo reikmėms alkoholinių gėrimų pirkti (išsinešti) parduotuvėje (maisto prekių, alkoholinių gėrimų parduotuvėje, kioske ar degalinėje). Ypač lengvai paaugliams prieinamas sidras – jo lengvai arba gana lengvai įsigyti mano galį 62,4 proc. moksleivių. Nedaug sudėtingiau prieinamas alus, vynas ir alkoholiniai kokteiliai. Stiprieji gėrimai tebėra vertinami kaip sunkiausiai prieinami.

Vis dėlto iš tiesų nepilnamečiams gauti alkoholio nėra taip paprasta. Manoma, kad dėl nuo šių metų sugriežtintos alkoholio prekybos tvarkos, paaugliai vartoti turėtų rečiau.

„Pažymėtina, kad akcizo padidinimu, kuris lėmė alkoholinių gėrimų kainų ženklų augimą, ir  Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, kurios įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., siekiama efektyviai įgyvendinti valstybės alkoholio kontrolės tikslą mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo daromą žalą bei įgyvendinti valstybės alkoholio kontrolės politikos principus – riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus.  Prieinamumo mažinimas, reklamos draudimas ir kainos kėlimas Pasaulio Sveikatos Organizacijos yra nurodomos kaip efektyviausios priemonės mažinti alkoholio vartojimą tarp jaunų žmonių“, – rašoma „Šiaulių naujienoms“ NTAKD specialistų atsiųstame atsakyme.

Priverstinai paauglių niekas negydo
Specialistai paaiškina, kad paauglystės laikotarpiu jauni asmenys, vedami smalsumo, pritapimo prie bendraamžių grupės, eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas ir dar neturi ilgos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirties sukeltų pasekmių, todėl priverstinai jų gydyti nereikėtų.

Jauniems asmenims, kurie eksperimentuoja psichoaktyviosiomis medžiagomis, tinkama yra Ankstyvosios intervencijos programa, siekiant, kad jauni asmenys netaptų priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Ankstyvosios programos tikslas yra sustiprinti asmens motyvaciją keistis, ugdyti gebėjimą suvokti riziką, kas padeda keisti požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Ankstyvosios intervencijos programoje 14–18 metų jaunuolius gali įpareigoti dalyvauti teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) už Administracinių nusižengimų kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir savivaldybės administracijos direktorius, kai savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymu yra skiriama vaiko minimalios priežiūros priemonė.

Taip pat siekiama, kad Ankstyvosios intervencijos programos praktinių užsiėmimų dalyviais taptų savanoriškai besikreipiantys 14–21 metų amžiaus jaunuoliai, kuriems reikalinga tokia pagalba.

Būtina atlikti prevenciją
NTAKD specialistai dienraščiui pateiktame atsakyme rašo, kad apie alkoholio žalą su vaiku reikėtų kalbėtis, kai jam sukanka šešeri. Specialistų teigimu, klaidinga manyti, kad vaikas bus apsaugotas nuo problemų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, jei apie tai neturės jokios informacijos. Be to, vaikai mato suaugusiuosius vartojant šias medžiagas kasdieniame gyvenime, televizijos ekranuose, lauko reklamose, tad jau nuo mažens būtina apie tai kalbėtis, paaiškinti vaikui apie alkoholio žalą ir formuoti neigiamas nuostatas alkoholio vartojimo atžvilgiu. Būtina paaiškinti, kodėl psichoaktyviųjų medžiagų negalima vartoti vaikams.

„Svarbu atminti, kad vaikai ne tik klausosi, ką mes jiems sakome, ko mokome, ką patariame, bet ir stebi mus ir seka mūsų pavyzdžiu. Stebėdami jie įsisavina elgesio taisykles. Labai svarbu, kad tai, ką su vaiku kalbame, ko mokome, nesiskirtų nuo mūsų pačių elgesio. Jeigu mama ar tėtis, vaikui aiškindami apie rūkymo žalą, patys rūkys – vaikui bus sunku atskirti, kas yra teisinga, o kas ne ir, tikėtina, jog jis atkartos mamos ar tėčio elgesį“, – pataria specialistai.

Anot jų, 2006 m. parengta ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa yra viena iš integruojamųjų į ugdymo turinį, kurios vykdymas yra privalomas. Programos turinys konkretizuojamas atsižvelgiant į mokyklos ir  bendruomenės poreikius. Apie konkrečių temų parinkimą ikimokyklinėje ar priešmokyklinėje grupėje sprendžia auklėtojas, o mokyklose mokytojas, klasės auklėtojas, socialinis pedagogas ar kitas specialistas atsižvelgdamas į vaikų arba mokinių amžių, patirtį, individualius ar grupės poreikius, ugdomosios veiklos pobūdį.

2016 m. priimtos Švietimo įstatymo pataisos Lietuvoje įpareigoja visų mokyklų vadovus nuo 2017–2018 mokslo metų pradžios nuo sekliai vykdyti prevencines programas, užtikrinant galimybę kiekvienam mokiniui dalyvauti tokioje veikloje. Šios veiklos paskirtis – ugdyti mokinių socialinius, emocinius įgūdžius, stiprinti atsparumą išvengti ir pasipriešinti neigiamai aplinkos įtakai, puoselėti psichikos sveikatą ir palaikyti brandžius tarpasmeninius santykius.

Svarbiausia vaikus auklėti tinkamai
Rūpintis vaikų sveikata aktyviau turėtų ne tik švietimo institucijos, bet ir patys tėvai. NTAKD pastebi, kad vienas iš psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos veiksnių yra problemos šeimoje. Silpni vaikų ir tėvų emociniai ryšiai, konfliktiški tarpusavio santykiai, tėvų skyrybos, netinkamas auklėjimo būdas, šeimos narių nusikalstamas elgesys, palankus tėvų požiūris į vartojimą (tėvai patys vartoja psichoaktyviąsias medžiagas) – visa tai didina galimybę, kad vaikas pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Tuo pačiu tai parodo, koks svarbus gali būti tėvų vaidmuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje.

Palanki socialinė aplinka, kurioje vaikas auga, mokosi, leidžia laiką su bendraamžiais, gali apsaugoti jį nuo bandymų vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Todėl tėvų vaidmuo yra labai svarbus stiprinant apsauginius veiksnius bei vaiką apsaugant nuo galimų rizikos veiksnių, nes būtent šeima yra ta aplinka, kurioje formuojasi vaiko nuostatos ir vertybės.

Šeimos, kuriose rūkoma, augančiam vaikui formuoja nuostatą, jog cigaretės yra neatskiriama suaugusiųjų gyvenimo dalis. Jeigu vaikas mato rūkančius artimuosius, atsiranda didesnė tikimybė, jog jis pradės rūkyti. Tyrimai rodo, kad rūkančių šeimose daugiau nei pusė vaikų irgi rūko. Kai tėvai rūko, tikimybė, kad rūkys ir jų vaikai padidėja net tris kartus.

Dažniau yra linkę vartoti alkoholį ir rūkyti tie vaikai, kuriems tėvai tai leidžia. Vaikai, kurie penktoje klasėje nurodė, kad tėvai jiems leidžia pavartoti alkoholio, du kartus dažniau septintoje klasėje nurodė, kad vartojo alkoholį pastaruoju metu. Paaugliams taip pat yra svarbu, ar tėvai domisi jų gyvenimu ir kiek laiko praleidžia kartu su jais.

„Tam, kad vaikai augtų laimingi ir galėtų įveikti iškylančius sunkumus, labai svarbi tėvų įtaka. Stiprūs ryšiai tarp tėvų ir vaikų net ir labai sunkiose situacijose gali apsaugoti vaikus nuo rizikingo elgesio.  Stiprus ryšys tarp vaiko ir tėvų yra pagrįstas dėmesiu, išklausymu ir parodymu, kaip vaikas rūpi tėvams. Tėvų, kuriems būdingas prieraišus, šiltas tėvystės stilius ir kurie žino, kur jų vaikai būna ir ką jie veikia, vaikams būdinga 5 kartus mažesnė tikimybė išbandyti arba pradėti vartoti stimuliantus ar opioidus. Tėvai turėtų daugiau bendrauti su savo vaiku, domėtis ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, draugais, siekiais ir svajonėmis“, – pataria NTAKD.