Nuo praėjusių metų pabaigos kaltintas, kad jo vadovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesugebėjo atlikti mieste darbų už 16 mln. Eur, administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje aiškino, kad jam matuojama pernelyg didelė kaltė. Pagaliau susiskaičiavęs, kur ir kiek pinigų praėjusiais metais atliko, vadovas pripažino, kad 2 mln. Eur iš 16 mln. Eur, kurie iš praėjusių metų perkelti į šiuos metus, suvaldyti nepavyko, tačiau kitai sumai turi, kaip jam atrodo, neginčijamų argumentų.
Turi pinigų – kelia kainas
Pinigų tema visuomet jautri, net ir tada, kai kalbame apie miesto iždą – visų šiauliečių suneštus eurus. Tikimės, kad už juos miesto valdžia tvarkys miestą ir gerins šiauliečių gyvenimą. Kai kuriems miesto politikams kilo įtarimų, kad mokesčių mokėtojai į miesto biudžetą sumoka kiek per daug mokesčių, nes nuo 2015 m. vis didėja skaičius milijonų, kurių administracija kasmet nepanaudoja. Praėjusiais metais tokių nepanaudotų eurų atliko net 16 milijonų. Kas čia blogo? „Miesto valdžia sėdi ant pinigų maišo, užuot tuos pinigus panaudojusi gatvėms tvarkyti, investicijoms pritraukti, kitiems miestui reikalingiems dalykams. Juk pinigai kasmet nuvertėja“, – sako kritikai ir su priekaištu primena, kad turėdama tokį lėšų perteklių Savivaldybė vis tiek kelia kainas kelionėms miesto autobusais, atliekų išvežimui.
Užspaudė šių metų projektams
Administracijos direktorius Antanas Bartulis, aiškindamas, kodėl 16,5 mln. pernai taip ir netapo „kūnu“, pirmiausia akcentavo kiek daugiau nei 5 milijonus, kuriuos išleisti Savivaldybės taryba nedavė leidimo. Tai beveik 3,4 mln. Eur pernai surinktų į biudžetą daugiau nei planuota ir 1,8 mln. Eur, kurių neprireikė, nes Savivaldybė tokią sumą pasiskolino iš banko. Ar Savivaldybė prašė Tarybos leidimo? Ne, nes viršplanines lėšas nebūtina išleisti tais pačiais metais.
„Logiška, kad ta viršplaninė dalis keliasi į kitus metus. Kalbėti, kodėl administracija neišleido tų pinigų, yra neprofesionalu“, – sako A. Bartulis. Jis aiškina, kad per IV metų ketvirtį išleisti viršplanines lėšas nėra realu – reikia pasidaryti projektą, atlikti viešąjį rangos darbų pirkimą ir dar padaryti darbus.
Direktorius pripažino, kad buvo galima viršplanines lėšas naudoti Savivaldybės skoloms mažinti, kurios siekia 8,7 mln. Eur ir vien per šiuos metus reikės kreditoriams grąžinti 2,5 mln. Eur, iš kurių 74 tūkst. Eur sudaro palūkanos. Tačiau, kaip aiškino A. Bartulis, matėsi, kad 2018 m. reikės lėšų URBAN programos projektų finansavimui, todėl pinigus užspaudė šių metų projektams.
Administracijos vadovui buvo priminta, kad pinigų perteklius išlepino valdžią. Buvo metas, kai lėšų miestui trūko ir tik buvo laukiama, kol viršplaniniai pinigai įkris į biudžetą. Administracija iš anksto pasirengdavo projektus, nusipirkdavo darbus ir iškart, Taryboje paskirsčius gautas papildomas lėšas, būdavo atliekami darbai. A. Bartulis sako, kad šiandien Savivaldybėje įgyvendinama per daug projektų, kad taip padaryti būtų galima.
Išleisti ir neprivalėjo
Administracijos vadovas aiškino kitas nepanaudotas lėšas, tikindamas, kad administracija nepadarė jokio nusižengimo, nes nėra prievolės juos išleisti per vienerius biudžetinius metus. Tai tikslinės lėšos, kurias sudaro biudžetinių įstaigų uždirbtos pajamos, valstybės pinigai už parduotą žemę.
Pusę milijono Savivaldybė „užsūdė“ iš gyventojų sumokėtos rinkliavos už atliekų tvarkymą.
Kodėl pabrangino gyventojams rinkliavą, jei dar pernai pusė milijonų eurų neprireikė?
„Teisingai modeliavome. Matėme padidėjusius atliekų tvarkymo kaštus, todėl reikėjo kelti kainas. Mes kėlėme nuosaikiai, atsargiai. Jei nebūtume susivaldę, būtų tas likutis susivalgęs. 10 proc. apyvartinis likutis mums leidžia amortizuoti išlaidas atliekų tvarkymui“, – sakė administracijos direktorius.
Iš socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skirtų lėšų nepanaudota liko 1,6 mln. Eur. „Čia jau mūsų neapkaltinsite, nes lėšos naudojamos griežtai įstatymo įgyvendinimui – išmokoms ir kompensacijoms. Jei pagal teisės aktus nebuvo tiek žmonių, kurie galėjo paramą gauti, tai lėšų ir liko. Iš jų 253 tūkst. Eur panaudojome tos srities darbuotojų darbo užmokesčio kėlimui“, –administracijos nekaltumą įrodinėjo jos vadovas.
Jis pastebėjo, kad šias išlaidas nėra paprasta suplanuoti. Štai šių metų sausį kompensacijoms ir socialinėms išmokoms buvo numatyta 50 tūkst. Eur, o išmokėta 80 tūkst. Eur.
Sutaupė?
Atskirai A. Bartulis apžvelgė pernai iš biudžeto skirtas lėšas, kurių nepanaudojo biudžetinės įstaigos, tarp jų ir Savivaldybės administracija.
92 biudžetinės įstaigos pernai sutaupė apie 100 tūkst. Eur, o neįgyvendino savo planų už 260 tūkst. Eur.
Savivaldybės administracijos nepanaudoti pinigai – milijoniniai. Milijoną eurų Savivaldybė sutaupė, nes išleido mažiau pinigų, nei planavo arba panaudojo kitus finansinius šaltinius.
„Štai švari vieno milijono ekonomija. Pavyzdžiui, ėmėmės darželių remontų. Sutaupėme 700 tūkst. Eur. Sugebėjome tuos pinigus panaudoti ir nupirkti dar papildomų darbų, kurie buvo suplanuoti atlikti 2018 m. Tai padarėme, kai dar leido laikas, – gegužės mėnesį. Bet jei aš ekonomiją pamačiau spalio-lapkričio mėnesiais, aš nebeturiu laiko jų panaudoti. Neprisiimame jokios atsakomybės dėl blogai panaudotų lėšų. Jei kiti miestai tokio sutaupyto milijono neturi, tada aš galiu kelti retorinius klausimus“, – užtikrintai pareiškė A. Bartulis.
1,6 milijono Eur susitaupė, nes sumažėjo planuotų darbų ar paslaugų apimtys, arba lėšų poreikis. Administracijos vadovas kaip pavyzdį nurodė „Busturo“ nuostolių dengimą. Jam pernai buvo suplanuota 331 tūkst. Eur, bet prireikė tik 100 tūkst. Eur, nes, anot vadovo, „Busturas“ sugeneravo lėšų iš kitų paslaugų ir pasakė: ačiū, mums nereikia. Šįmet šiai įmonei jau reikės gerokai daugiau – 800 tūkst. Eur. Be to, brangiau už važiavimą mokės ir keleiviai – nuo kovo 1 d. brangsta vienkartinis bilietas.
Teisinėms administracijos išlaidoms pernai buvo priskaičiuota 566 tūkst. Eur, įskaitant ir Menų inkubatoriaus problemos sprendimams. Net 400 tūkst. Eur iš šios sumos liko nepanaudota.
„Aš jau perpaskirsčiau tuos pinigus ir į kitus metus nebekėliau. Tai jau būtų buvęs perteklinis rezervavimas. Pinigų poreikio neatspėjimo procentas – 14 proc., ir jis yra per daug komfortiškas. 2018 m. neleidau užsirezervuoti tokių saugių sumų, perkėlėme kitoms reikmėms. Šiais metais viso to neliko“, – sako A. Bartulis.
Beveik pustrečio milijono perkelta į kitus metus įgyvendinant 2–3 metų projektus, kai rangovai pirmaisiais metais atliko mažiau darbų, nei planuota. Pavyzdžiui, Šiaulių kultūros centro remontui numatytos lėšos keliasi į kitus metus, atliekų rūšiavimo infrastruktūros projektui ir kt. Administracijos direktorius pasakoja, kad 2–3 mėn. stabtelėjo pastato prie regbio stadiono statyba, nes rangovui pradėjus dirbti ėmė lįsti projekto klaidos. Teko stabdyti darbus, koreguoti projektą. Šių metų darbams skirta suma liko nepanaudota, perkelta kitiems metams.
Susitaikyk, Antanai, atsiraitok rankoves ir ark
Savivaldybės administracija neįgyvendino pernai suplanuotų priemonių už kiek daugiau nei 2 mln. Eur.
„Tai yra 1,8 proc. nuo viso biudžeto. Nepavyko. Aš net nesiginu. Kai man sako tu kaltas „ant“ 16 milijonų, aš sakau – ne, aš kaltas „ant“ dviejų milijonų“, – prisipažįsta A. Bartulis. Jis vardija priežastis: Savivaldybės administracijos reorganizacijos procese padaryta grubių klaidų, kurias teko taisyti, neproporcingai didelės darbų apimtys, tenkančios darbuotojams, projektuotojų darbų vėlavimas, nepagrįstos viltys projektams visą dokumentaciją parengti ir darbus atlikti per vienerius metus.
Administracijos vadovas primena, kad 250 žmonių Savivaldybėje dirbo ir tada, kai buvo vykdomi vos keli projektai, bet pradedant 2016 m. priplanuota tiek projektų, kad, anot direktoriaus, kaip nori taip stumdyk – darbų apimtis neproporcinga.
„Taip, nenorime būti prastesni. Projektų finansavimas numatytas iki 2020 m. Visi miestai jų ėmėsi, dabar kankinamės. Viskas tvarkoj, ko tik nepadarysi dėl Šiaulių. Čia yra priežastis, kuriai pakeisti aš neturiu priemonių. Yra tik viena priemonė: susitaikyk, Antanai, atsiraitok rankoves ir ark. Viskas“, – juokiasi direktorius.
Jis sako neatmetąs galimybės kalbėtis su Taryba dėl kelių papildomų etatų į Urbanistinės plėtros ir ūkio departamentą.
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis: „Taip, nenorime būti prastesni. Projektų finansavimas numatytas iki 2020 m. Visi miestai jų ėmėsi, dabar kankinamės. Viskas tvarkoj, ko tik nepadarysi dėl Šiaulių.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
