Vasaris – abiturientams svarbus dėl ypatingo įvykio – lieka šimtas dienų iki egzaminų pradžios. Šimtadienis paprastai švenčiamas vasario mėnesio antrojoje pusėje. Jam pradedama ruoštis iš anksto: rašomi renginio oficialiosios dalies scenarijai, statomi vaidinimai, tariamasi, kaip bus puošiamos salės ir klasės. Kitaip tariant, tai puiki proga moksleiviams parodyti savo kūrybingumą ir išmonę.

Tikisi, kad gimnazistai nenuvils
Šiaulių universiteto gimnazijos abiturientai šimtadienį tikrai švęs. Šventę planuojama surengti per mokinių atostogas vasario 21 d. Gimnazijos direktorius Juvitas Giniotis sako, kad šiais metais šventę organizuoja patys dvyliktokai kartu su mokytojais.

„Mūsų mokiniai visada pasirodo aukštame lygyje. Jiems padeda garsūs muzikos mokytojai. Šiais metais repeticijų dar nemačiau, bet tikimės, kad dvyliktokai mūsų nenuvils“, – „Šiaulių naujienoms“ komentuoja J. Giniotis. Jis patikina, kad abiturientai šimtadienio labai laukia. Dar rugsėjį gimnazistų klausiama, ar jie šios šventės iš tiesų nori, ir sulaukiama teigiamo atsakymo. Po to juos užgriūva visi įsipareigojimai: repeticijos, vaidmenų mokymasis, bet direktoriaus teigimu, jie yra pasiryžę susidoroti su laikinais sunkumais.

„Iš mokinių tai atima laiko, bet šimtadienis bus minimas kaip tik pasibaigus pusmečiui, tai dalis rūpesčių nuo jų pečių jau bus nukritę. Be to, viskas vyks per mokinių atostogas, todėl nemanau, kad tai labai trukdo ugdymo procesui“, – svarsto J. Giniotis.

Kartais tenka išgirsti, kad abiturientų tėvai nelabai pritaria šimtadienio šventei, nes ji brangiai kainuoja. Vis dėlto gimnazijos direktorius patikina, kad dėl to tėvai mokyklos administracijai nesiskundžia: „Skundų iš tėvų nesu girdėjęs. Mano žiniomis, tėvai šimtadieniui pritaria.“

Jaudinasi dėl savo vaikų
Nors dauguma Šiauliuose besimokančių dvyliktokų šventės labai laukia, kai kurie tėvai į šimtadienį savo vaikų vis dėlto neišleidžia.

„Šimtadienio šventė turi būti uždrausta. Dvyliktokams reikėtų galvoti apie baigiamuosius egzaminus. Mokytis kur kas intensyviau, stropiau bei sparčiau negu per visus ankstesnius mokslo metus“, – įsitikinęs abiturientės tėtis Juozas.

Jis sako, kad apskritai nėra nusiteikęs prieš mokinių šventes, tik norėtų, kad jaunimas pernelyg neatsipalaiduotų. Štai jeigu per šimtadienį abiturientai susirinktų, paklausytų prasmingų pedagogų kalbų ir rimtai nusiteiktų egzaminų sesijai, galbūt tame nieko blogo nebūtų. Tik visada bėda, kad yra priešingai.

Tėtis pastebi, kad kiekvienais metais per šimtadienį įvyksta daug skaudžių nelaimių. Vieni pakliūva į autoįvykius, kiti atsiduria reanimacijoje dėl apsinuodijimų alkoholiu ir pan.

„Suprantu, kad „įspėjamąją ribą“ reikia kažkaip paminėti, bet galbūt galima paprasčiausiai kur nors pavakarieniauti. Kam reikia tų spektaklių, o po to dar didelių vakarėlių?“ – retoriškai klausia abiturientės tėtis.

Šiauliečiui nepatinka, kad nuo lapkričio mėnesio dvyliktokai priversti eiti į kasdienes šimtadienio repeticijas. Dėl privalomų repeticijų jaunuoliams nebelieka laiko mokslams.

„Manau, reikėtų diskutuoti ne apie švietimo reformą, bet pirmiausia uždrausti rengimosi šimtadieniui maratoną. Kol nesibaigs šitas nepaliaujamų repeticijų maratonas, tol nereikėtų stebėtis prastais egzaminų rezultatais“, – įsitikinęs Juozas.

Taip pat jis nesupranta, kodėl turi mokėti už šimtadienio pokylį: „Nesuprantu aš šios šventės. Mokykloms turėtų labiau rūpėti geresni mokinių egzaminų rezultatai, o ne dovanos.“

Neatsikrato blogos nuojautos
Vienoje Šiaulių gimnazijoje besimokanti abiturientė Monika patikina, kad daugeliui abiturientų šis laikotarpis itin darbingas. Gimnazistai ruošiasi ne tik artėjantiems egzaminams, bet ir šimtadieniui.

Ji sako, kad šimtadienis iš tiesų būtų graži šventė tiek mokytojams, tiek mokiniams, tiek tėvams, jeigu šimtadienio organizavimu nereikėtų rūpintis patiems dvyliktokams.

„Mano mokyklos vienuoliktokai gražiai „nusiplovė“ nuo šventės organizavimo ir perleido ją ir taip užimtiems dvyliktokams. Kadangi pati šventė asmeniškai man nerūpi, tai repeticijose nedalyvauju ir apskritai į šimtadienio puotą neketinu eiti. Tačiau mano klasės draugai tam labai intensyviai ruošiasi: perka sukneles, kostiumus, mokosi savo personažo žodžių, repetuoja dainas ir viskas tik dėl to, kad padarytų gražią šventę“, – pasakoja abiturientė.

Ji sako, kad šimtadienyje nedalyvaus ne tik dėl nenoro veltui švaistyti savo laiką repeticijoms. Mergina nenori išleisti sunkiai tėvų uždirbtų pinigų, kurių jai vėliau reikės mokslui bei gyvenimui. Be to, šiaulietė atvirauja, kad jaunuoliai šiais laikais nebemoka gražiai švęsti. „Vaikinai galvoja tik apie paneles ir lažinasi, kas išgers daugiau. Merginoms rūpi tik dailus makiažas ir brangiausios suknelės. Gaila man tų tėvelių išlepintų vaikų. Nebežino jie, kokios yra tikrosios gyvenimo vertybės“, – mano Monika.

Nori linksmintis ir būti savimi
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Šią mintį puikiai iliustruoja internetiniai komentarai. Kai kuriuose forumuose abiturientės teiraujasi savo bendraamžių, kiek joms kainuos pasiruošti šimtadieniui. Merginos atvirauja, kokią sumą ketina išleisti naujai suknelei ir bateliams, šukuosenai, makiažui ir vakarėliui po iškilmingos dalies. Vienos giriasi, jog šimtadieniui teks pakloti ne vieną šimtą eurų. Kitos rašo, kad neketina leisti didelių pinigų nei drabužiams, nei šukuosenai ar makiažui. Tiesiog rengsis puošnesniais drabužiais, o gražinsis merginos pačios.

Taip pat dauguma rašo, kad oficialiojoje šventės dalyje tradiciškai vilkės gimnazijos uniformas.

„Per šimtadienį vilkėsime gimnazijos uniformas, o vėliau eisime papietauti į kavinę, ten puoštis tikrai nereikės, puikiausiai tiks ir džinsai“, – rašoma viename forume.

Internete taip pat galima rasti minčių apie tai, kaip dvyliktokai laukia šios šventės, kokius jausmus kelia pasiruošimas šiai šventei ir ko tikisi iš ateities. Vieni patikina, kad šimtadienis tai puiki proga padėkoti mokytojams už kantrybę ir suteiktas žinias, kitiems – tai skaudus priminimas apie artėjančius egzaminus.

Taip pat yra ir tokių, kurie atvirai piktinasi siūlymais uždrausti švęsti šimtadienį. Abiturientu prisistatęs gimnazistas forume rašo nesuprantantis, kodėl žmonės galvoja, esą dvyliktokai yra proto „ubagai“, kurie nieko nesimoko, o ruošdamiesi šimtadieniui pusę mokslo metų sugaišta tiek laiko, kad viską pamiršta, gal net prisilinksmina tiek, kad neišsipagirioja per tuos likusius tris mėnesius ir galiausiai neišlaiko egzaminų. Forume rašoma, kad taip mąstyti klaidinga.

Abiturientas tikina, kad per šimtadienį dvyliktokai nesilinksmins taip, kad vėliau tris mėnesius negalėtų atsigauti ir išlaikyti egzaminų. Anot jo, vienas „atsipalaidavimo“ vakaras nieko iš esmės nepakeis. Ko išmoko per tiek metų, tos žinios per egzaminus ir atsispindės.

Kitaip tariant, iš įvairių komentarų galima susidaryti nuomonę, kad daugumai dvyliktokų pabodo rimtos švietimo atstovų kalbos. Jie nori linksmai švęsti šimtadienius savo mokyklose ir didžioji dalis už šią galimybę dėkoja mokyklų direktoriams.

Tradicija puoselėjama iki šiol
Primename, kad šimtadienis Lietuvoje pradėtas švęsti dar tarpukariu. Manoma, jog šios šventės pradininkai yra Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai. Internetiniame šios ugdymo įstaigos puslapyje pasakojama apie 1926 metais P. Spudo vestą istorijos pamoką aštuntos klasės gimnazistams. Kadangi pamokoje kalbėta apie Prancūzų Didžiąją revoliuciją, didesnis dėmesys buvo skirtas Napoleono sugrįžimui į šią šalį. Ją Napoleonas valdė tik 100 dienų.

Štai tada gimnazistams ir kilo mintis surengti iki mokslo metų pabaigos likusių mokytis 100 dienų šventę. Paskaičiavę šimtosios dienos datą, tą dieną buvo organizuotas linksmas vakarėlis.

Po metų šimtadienio šventė Kaune tapo tradicinė. Vėliau ji paplito ir kitose šalies vietovėse.