Šiaulių miesto politikai ketvirtadienį patvirtino, kaip patys sakė, istorinį šimtmečio biudžetą. Jis išties vertas patoso, nes lyginant su praėjusiais metais jame papildomai atsirado 30 mln. Eur. Nors diskusijų būta aštrių, pagrindinis metų dokumentas patvirtintas solidariai – iš 27 Tarybos narių 2 susilaikė, kiti buvo „už“. Miesto laukia didžiulės investicijos, malonios staigmenos ir mažiau maloniai augančios viešųjų paslaugų kainos.

Meras prašė gerai elgtis
Tarybos posėdžio pradžioje „Juventos“, Gegužių progimnazijų ir Didždvario gimnazijos vaikai, pasipuošę tautiniais kostiumais, padėjo politikams sugiedoti Tautinę giesmę. Tarybos narė Angelė Kavaliauskienė atkreipė dėmesį, kad vaikų tautiniai rūbai nupirkti iš pernai miesto Tarybos skirtų pinigų ir įvardijo tai kaip politikų darbą, kuriuo gali pasididžiuoti.

Tarybai pirmininkavęs miesto meras Artūras Visockas priminė, kad vyksta tiesioginė posėdžio transliacija ir paprašė elgtis gerai ir solidžiai.

Nežiūrint to, kad miestiečiai galėjo stebėti politikų darbą tiesiogiai, biudžetą pristačiusi Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė nieko apie jį nesakė ir net nepaskelbė, kokio dydžio biudžetas tvirtinamas. Iškart pereita prie klausimų.

Stebint atrodė, kad tai, kur šįmet bus išleisti mokesčių mokėtojų sunešti pinigai, rūpi tik keliems Tarybos nariams, kiti ramiai laukė balsavimo. Opozicijos atstovams aktyviai užduodant klausimus, Gedeminas Vyšniauskas pasipiktino, kad opozicija jau prieš mėnesį viešai pranešė, kad palaikys biudžetą, tai ko čia gaišina kitų laiką.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus priminė, kad politikai jau neva nuo lapkričio mėnesio buvo gąsdinami, kas bus, jei nepalaikys biudžeto. Norėdami išvengti spaudimo ir spekuliacijų, opozicijos atstovai jau prieš kelias savaites spaudos konferencijoje pranešė, kad balsuos už biudžeto patvirtinimą.

Išdalyti milijonai
Patvirtintame 2018 m. biudžete – 143,5 mln. Eur, kurie išdalyti 11 programų. Didžiausia dalis atiteko Švietimo programai – net 42,7 proc., kita didelė sritis, kuriai bus išleista 19 proc. biudžeto pinigų – miesto infrastruktūros objektų priežiūra ir modernizavimas. Kitoms sritims milijonų teko mažiau. Savivaldybė savo veiklai vykdyti pasiskyrė 7,4 proc. miesto pinigų arba 10,6 mln. Eur.

Savivaldybė planuoja net 50 milijonų skirti investicijoms, iš kurių apie 30 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų, Valstybės investicijų programos, Kelių priežiūros programos. Didžiausiu iššūkiu taps URBAN programos finansuojamų viešosios infrastruktūros modernizavimo projektų įgyvendinimas. Suplanuota net 14 tokių projektų, tačiau iš jų tik Saulės laikrodžio aikštė ką tik pradėta remontuoti ir Prisikėlimo aikštės bei jos prieigų rekonstrukcijai įvyko rangos darbų konkursas. Kiti objektai, kaip Aušros alėjos, bulvaro dalies, amfiteatro, Draugystės prospekto, kitų centro gatvių rekonstrukcijos, dar projektuojami.

Iš miesto biudžeto planuojama tęsti miesto darželių remontus, skirti 2 mln. Eur oro uosto infrastruktūrai atnaujinti, apie 800 tūkst. Eur koncertinės įstaigos „Saulė“ pastato rekonstrukcijai ir kt. priemonėms.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams pakelti skirta 4 mln. Eur. Kaip informavo departamento direktorė V. Kalasevičienė, miesto socialiniams darbuotojams atlyginimai šoktelės net 45,4 proc. Padidėjo sumos iš biudžeto skiriamos Savivaldybės įmonėms „Busturas“, „Gatvių apšvietimas“, Šiaulių oro uostui. Nežiūrint to, Taryba tame pačiame posėdyje pabrangino miestiečiams vienkartines keliones viešuoju transportu nuo 49 iki 54 ct.

Savivaldybė vis dar turi skolų, kurios siekia 8,7 mln. Eur. Per šiuos metus reikės kreditoriams grąžinti 2,5 mln. Eur, iš kurių 74 tūkst. Eur sudaro palūkanos.

Kam pinigai, jei nėra idėjų?
Didelio rezonanso sulaukė tai, kad net 16,5 mln. Eur į šių metų miesto iždą perkelta iš praėjusių metų. Opozicija apkaltino valdančiuosius nesugebėjus pernai pagerinti miesto gyvenimo, o kasmet paliekant vis didesnę nepanaudotų lėšų sumą.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus piktinosi, kad administracija taip ir nepateikė informacijos, kokios lėšos liko nepanaudotos.

„Galiu lažintis, kad kitąmet nepanaudojimas bus dar didesnis. Šioje situacijoje man skamba žodžiai iš filmo „12 kėdžių“: „Kisa, kam tau pinigai, jei tu neturi idėjų.“ Todėl man labai neramu. Pernai turėdami 110 milijonų nesugebėjome susitvarkyti, o kaip bus su 143 milijonais? Bus matyti“, – sakė J. Bartkus, prieš posėdį išdalijęs viešą konservatorių partijos Šiaulių skyriaus pareiškimą, skelbiantį, kad jos atstovai nepalaikys biudžeto, tačiau balsuojant vienas iš trijų šios partijos politikų Eligijus Stugys balsavo už šį dokumentą. Jis paaiškino, kad  partijos sprendimas buvo rekomendacinis, o jis laisvas balsuoti, kaip nori.

Šiauliečius, suplanavusius antrąjį šių metų pusmetį susilaukti vaikų, ko gero, nudžiugins dovanų gautas 300 Eur vertės naujagimio kraitelis. Tam biudžete atsirado 180 tūkst. Eur. Kodėl tik antrą pusmetį? Todėl, kad reikia laiko parengti tvarkoms, kaip, kam ir kada ši dovana bus skirta. O tam, pasirodo, reikia beveik viso pusmečio. Ar taip skatinamas gimstamumas?

„Natūralu, kad mes nesitikime šia premija paskatinti kažką gimdyti. Patys savęs neapgaudinėjame. Norėdami pabrėžti, kad esame miestas, palankus jaunoms šeimoms, rodome joms gražų dėmesį“, – komentavo vienas iš iniciatyvos autorių vicemeras Domas Griškevičius, prisipažinęs, kad idėją nusikopijavo iš Kauno ir Akmenės rajonų bei Skandinavijos šalių. Oficialiai teigiama, kad šį pasiūlymą inicijavo trys frakcijos. Ar nesitikint rezultatų tiesiog „rodyti dėmesį“ ir pasirodyti geriems, nėra brangi viešųjų ryšių akcija? Vicemeras su tuo nesutinka.

J. Bartkus sakė palaikąs tokį pinigų skyrimą, tik siūlė dar pasiaiškinti, kada šeimai paramos reikia labiausiai: kai vaikas gimsta, o visi artimieji ir taip prineša dovanų, ar kai pradeda eiti į mokyklą, ar kai reikia išleisti į studijas.

„Nesismulkinkime ta proga, paskirkime mamoms po gerą kosmetikos rinkinį tą proga, tėveliams – po alaus dėžę ir būsime netoli komunizmo“, – rėžė Arūnas Rimkus.

Apie Šiaulių proveržį skelbs komentatorius
Svarstant trejų metų 2018–2020 m. strateginį veiklos planą, pagal kurį sudėliojamas miesto biudžetas, politikus nustebino pranešėjos V. Kalasevičienės paaiškinimas politikams, kad jame nieko naujo. Vladas Artūras Balsys įvardijo šį dokumentą komunalinių paslaugų planu – jokios krypties ir minties. Jam pritarė Arūnas Rimkus: „Atėjau į Tarybą su didelėmis viltimis, kad galėsime kažką naujo miestui duoti. Per šį laikotarpį jokių esminių pakeitimų nebuvo. Šiauliai ekonomiškai atsilieka nuo visų didžiųjų miestų, tarp jų ir net nuo Panevėžio. Esu įsitikinęs, kad jei mero vietoje pasodintume kokį kaimo berną, kažkas labai tikrai nepasikeistų. Miestas važiuoja po socializmo vėliava.“

Gintautas Lukošaitis sukritikavo mero mėgstamą retoriką, siūlydamas atsisakyti garsių frazių apie proveržį, ambicijas, o natūraliai, gražiai dirbti ir nedaužyti galva sienos. Ne lenktyniauti su kitais miestais, o galvoti, kaip padidinti gyventojų skaičių mieste, siūlė Gintaras Karalevičius.

Visai kitokios nuomonės apie Strateginį planą buvo meras.

„Planas beprotiškai ambicingas. Man yra baisu. Jei aš jums parodyčiau tam tikrus skaičius, ir jums būtų baisu, – sakė A. Visockas, bet neparodė, matyt, nenorėjo gąsdinti. – Kiek daug galvosūkių laukia šiais metais, jūs net neįsivaizduojate. Pernai viskas pavyko, duok Dieve, kad visiems taip pavyktų kaip Šiauliams. Šios savaitės pabaigoje vyks teniso mačas ir komentatorius kalbės apie tai, kad Šiauliai sustojo mažėti ir jau auga.“

Strateginio planavimo ir ekonomikos departamento direktorę V. Kalasevičienę pristatant biudžetą politikai apibėrė klausimais ir ne visais jos atsakymais liko patenkinti.
Ramūno SNARSKIO nuotr.