O ketino tapti draugu. Dar rugsėjo mėnesį žadėjo padengti viešosios įstaigos „Mūsų draugas“ įsiskolinimą statybininkams bei jos užsakymu suremontuotose buvusios Aukštabalio pradinės mokyklos patalpose organizuoti vaikų dienos centro veiklą. Opozicijos atstovai šiam neaiškiam sandoriui grasino net STT. Po 5 mėnesių Šiaulių miesto savivaldybės administracija apsigalvojo ir prašo politikų leisti iš projekto pasitraukti. 

Rugsėjį dar norėjo gelbėti
Viešoji įstaiga „Mūsų draugas“ iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo finansavimą projektui „Socialinės rizikos grupės vaikų gerovės kėlimas Šiaulių m. ir Šiaulių r. savivaldybėse“ ir turėjo įsteigti du socialinės paramos vaikams objektus rajone ir vieną mieste.

Rajone šie planai buvo įgyvendinti, tačiau mieste – įstrigo. Miesto Savivaldybė viešajai įstaigai panaudai skyrė buvusios pradinės mokyklos Tiesos gatvėje patalpas. Tačiau greitai tų pačių patalpų prireikė Šiaulių apygardos teismui, nes buvo pradėtas jo pastato remontas.

Savivaldybės prašymu „Mūsų draugas“ laikinai išsikėlė į kitas patalpas. Žadėta, kad teismo pastato remontas truks dvejus metus. Deja, jis užsitęsė metais ilgiau. „Mūsų draugas“, sugrįžęs į suteiktas patalpas, atlikti remonto ir įvykdyti savo įsipareigojimų iki projekto pabaigos nebespėjo. Tiksliau – nebespėjo laiku užaktuoti padarytų darbų, todėl ministerija nebeskyrė viešajai įstaigai per 65 tūkst. Eur, o ši liko skolinga statybos bendrovei „Dairūnas ir  kompanija“. Iš viso atlikta darbų už 111 tūkst. Eur.

Pernai rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto tarybos posėdyje triukšmingai buvo svarstomas sprendimo projektas, kuriuo Savivaldybė įsipareigojo tapti projekto partnere bei perimti finansinius VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimus, susijusius su vaikų dienos centro veikla bei pastato, adresu Tiesos g. 3, Šiauliuose, pagerinimu. Įsipareigojimų suma – 65 263 Eur.

Projekto vykdytojo pareigų atsisakius VšĮ „Mūsų draugas“, Savivaldybė žadėjo nauju vykdytoju paskirti Šiaulių miesto socialinių paslaugų centrą. Administracijos direktorius buvo įpareigotas pasirašyti visas tam reikimas sutartis.

Tuokart Tarybos posėdyje buvo aiškinama, kad nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konstatavo, kad visi statybos darbai padaryti, tačiau apmokėti paskutinės sumos (per 65 tūkst. Eur) dėl pasibaigusių terminų nebegalėjo. Projektas nebaigtas, todėl veikla negali būti vykdoma. Viešajai įstaigai kilo grėsmė, kad gali tekti grąžinti ir jau gautus daugiau nei 45 tūkst. Eur. Pastatą remontavusi bendrovė „Dairūnas ir kompanija“ darbus atliko savo lėšomis, samdėsi subrangovus, kuriems, negavusi apmokėjimo iš projekto vykdytojo, liko skolinga.

„Nors administracija nebuvo projekto vykdytoja ir neturi finansinių įsipareigojimų, bet davė viešajai įstaigai pastatą, kurio būklė projekto metu buvo pagerinta. Dienos centrai reikalingi, ši socialinė paslauga bendruomenei yra pasiteisinusi. Turėjome susitikimų su socialinės apsaugos ir darbo viceministru ir radome galimą sprendimą – Savivaldybė į projektą įeina kaip partneris. Tada atsiranda piniginės prievolės dalykas, turėtume skirti beveik 66 tūkst. Eur. Mes įmokame tą dalį, išgelbėjame rangovą nuo bankroto, užbaigiame sėkmingai projektą“, – dar svarstymo proceso metu dėstė administracijos direktorius Antanas Bartulis, pabrėžęs, kad viešoji įstaiga iš projekto žadėjo pasitraukti ir dienos centro veiklą vykdys Savivaldybės įstaiga.

A. Bartulis tuomet politikams kalbėjo, kad Savivaldybei nereikia rangovo bankroto, o 23 darbuotojus turinčiai įmonei nesumokama suma yra esminė jos apyvartos dalis. Be to, sumokėjusi beveik 66 tūkst. Eur Savivaldybė pastato pagerinimą gautų už 111 tūkst. Eur, o žlugus projektui Savivaldybė galimai bus įtraukta į teismų karuselę.

Audringų ginčių ir kaltinimų korupcija bei protekcionizmu sulaukęs Tarybos sprendimas rugsėjo 7 d. buvo priimtas valdančiųjų ir jiems prijaučiančių politikų balsais, „už“ balsavo 16 Tarybos narių iš 31.

Praėjus 5 mėnesiams situacija kardinaliai keičiasi. Vasario 1 d. Taryba svarstys jau kitą sprendimo projektą, kuriuo ankstesnis pripažįstamas netekusiu galios.

Sausį norai kardinaliai pasikeitė
Administracijos direktorius A. Bartulis Finansų ir ekonomikos komitete svarstant naujo sprendimo projektą aiškino, kad paprašius viešosios įstaigos „Mūsų draugas“ pateikti duomenis apie projektą, paaiškėjo, jog viešoji įstaiga savo įnašo prisidėjimui prie projekto neturėjo, o naudojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gautą avansą, todėl iki šiol liko pareiga grąžinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra nepagrįstai panaudotus 14 904,27 Eur. O UAB „Dairūnas ir kompanija“ projekto vykdytojai liko už rangos darbus kiek didesnę nei anksčiau buvo skelbta sumą – 68 446 Eur.

Finansų ir ekonomikos komitete dalyvavęs įmonės „Dairūnas ir kompanija“ vadovas Dainius Jurginas aiškino, kad padarė visus darbus, suremontavo Savivaldybei priklausantį pastatą, o dabar yra priversti bankrutuoti, nes jiems nesumokama už darbą.

A. Bartulis pastebėjo, kad statybos bendrovė rangos darbų sutartį turėjo ne su Savivaldybe, o su viešąja įstaiga ir Savivaldybė niekaip nėra atsakinga dėl kilusių problemų. Anot administracijos vadovo, įmonė turi prisiimti riziką, kad dirbo darbus, nors „Mūsų draugas“ už juos nemokėjo.

„Tris mėnesius intensyviai dirbome ir pamatėme, kad yra du dalykai, kurie neleidžia man, kaip administracijos vadovui, naudoti Savivaldybės lėšų nusikalstamos veiklos (lėšų iššvaistymo ne pagal paskirtį – aut.) dengimui. Vienas dalykas – negrąžinti ministerijai ne pagal paskirtį išleisti per 14 tūkst. Eur.  Kitas dalykas – prirašyti vaikai. Buvo deklaruojama, kad vaikų dienos centrą lanko apie 20 vaikų, kai nuvažiuodavome patikrinti, rasdavome vos porą“, – komentavo A. Bartulis.

Jis tikino, kad „Mūsų draugo“ vadovė Tatjana Karpova pripažįsta skolą, tačiau sakosi neturinti iš ko ją grąžinti.

„Mes bandėme įeiti į tą projektą, neturėdami galimybių gauti visos informacijos. Kaip bandėme įeiti, taip bandome išeiti“, – apibūdino procesą administracijos vadovas.

Jis patvirtino, kad mieste įsteigti 6 vaikų dienos centrai dirba centrinėje dalyje, pietiniame rajone nėra nė vieno. Direktorius dabar jau mano, kad nėra poreikio.  

A. Bartulis sako, kad įmonė „Dairūnas ir kompanija“ jau seniai viešąją įstaigą turėjo paduoti į teismą. D. Jurginas pastebėjo, kad teismai trunka ilgai ir per tą laiką statybos bendrovė bankrutuos.

Komiteto pirmininkas Jonas Bartkus atkreipė dėmesį, kad rugsėjo mėnesį priimdama sprendimą tapti projekto partneriu ir padengti statybos skolas Savivaldybė suteikė statybininkams nepagrįstų lūkesčių, todėl dabar turi prisiimti atsakomybę. Be to, Savivaldybė atgaus visiškai suremontuotą, pakeistais langais, su atnaujinta šildymo sistema pastatą.

„Turime elgtis korektiškai tų žmonių atžvilgiu, kurie investavo savo lėšas ir išteklius į mūsų turtą. Turi būti supratimas“, – apeliavo Alfredas Lankauskas.

J. Bartkus pastebėjo, kad Savivaldybė turi nemažai pavyzdžių, kad bylinėtis teismuose nesiseka, todėl teismai nėra geriausia išeitis. Be to, prarandama reputacija.

Administracijos vadovas A. Bartulis aiškino, kad jau rugsėjo mėnesį, iškart po pirmojo Tarybos sprendimo priėmimo, tapo aišku, kad Savivaldybės negalės dalyvauti šiame projekte. Denis Michalenko klausė, kodėl beveik pusmetį laukta, kad būtų pateiktas Tarybai naujas sprendimas.

„Mes nieko nepraradome“, – sakė A. Bartulis.

„Jūs – ne, o mes?“ – ištarė į keblią situaciją papuolusios statybos kompanijos vadovas.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas J. Bartkus pastebėjo, kad dėl skandalingai sužlugdyto projekto – nesvarbu, koks konkretus jo vykdytojas, miestas „pasišiukšlino“ ir prieš ministeriją, ir prieš norvegų finansinį fondą, kurio lėšomis projektas turėjo būti finansuojamas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.