Pirmoji šių metų pavasario diena gali nemaloniai nustebinti šiauliečius, kelionei po miestą pasirinkusius viešąjį transportą ir priverstus už bilietą mokėti brangiau. Vasario 1 d. Šiaulių miesto politikai priims sprendimą, ar padidinti 5 centais miesto autobusų vienkartinio elektroninio bilieto kainą. Antradienį Savivaldybės salėje šis sprendimas buvo pristatinėjamas miesto visuomenei. Jai atstovavo penki šiauliečiai, kuriuos administracijos direktorius Antanas Bartulis „įpareigojo“ būti šio sumanymo ambasadoriais.
„Busturas“ prikaupė problemų už 2 milijonus
Jau sausio pradžioje rašėme apie Savivaldybės ketinimus nuo 0,49 Eur iki 0,54 Eur branginti vienkartinius autobusų bilietus. Tiesą sakant, buvo ir dar vienas variantas, kainą kelti 3 ct, tačiau, kaip sakė administracijos direktorius, svarstymų metu politikai nusprendė, paprastai tariant, jei jau kelti, tai kelti. O tai viešųjų ryšių prasme kad ir mažesnis brangimas visuomenės vis tiek bus sutiktas nepalankiai, o Savivaldybės bendrovės „Busturas“ problemų neišspręs.
Jei politikai naują įkainį patvirtins, tai apie mažiausią miesto kelionių kainą (ką valdžia labai mėgdavo pabrėžti) šiauliečiams teks pamiršti – ir klaipėdiečiai, ir panevėžiečiai miestų autobusais važinės pigiau. Vilniuje ir Kaune vienos kelionės kartinio bilieto nėra, o vienos kelionės kaina, turint galimybę persėsti per 30 min. į kitus autobusus, – atitinkamai 0,70 ir 0,65 Eur. Šiauliuose tokio bilieto kaina – 0,70 Eur.
A. Bartulis pristatyme reziumavo, kad „Busturas“ prikaupė problemų už 2 mln. Eur. Jei 1,7 mln. Eur iš įvairių šaltinių sugeneruojama, tai 300 tūkst. trūksta. Ir čia jau turi prisidėti keleiviai, mokėdami už brangesnį bilietą.
Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė pustuštėje salėje sėdėjusiems 5 vyresnio amžiaus visuomenės atstovams, 2 Tarybos narėms, keliems Savivaldybės administracijos ir „Busturo“ atstovams spalvingai pristatė, kokia didelė „Busturo“ kainos našta tenka Savivaldybei. Keleiviai, mokėdami už bilietą, padengia tik 58 proc. kelionės autobusu kaštų. 37 proc. sudaro kompensacijos už lengvatinius bilietus ir likusi dalis – miesto biudžeto lėšos, skirtos įmonės nesurinktų pajamų išlyginimui. Administracijos atstovams atrodo neteisinga, kad per 40 proc. „Busturo“ paslaugos kainos turi dengti Savivaldybė, ir mano, jog dalį šios naštos galėtų perimti ir keleiviai.
„Tai yra socialinė paslauga. Jūs įlipate į taksi ir sumokate visą savikainą, kiek taksistas paprašo. Autobuse mokate 58 proc. kita dalis – tenka Savivaldybei. Tačiau taip tik subalansuojamos išlaidos ir pajamos, o kur įmonės plėtra? Įmonė turi sustiprėti, kad nepralaimėtų konkursų. Nėra ta 5 ct neįveikiama, kad būtų nepriimtina“, – komentavo administracijos direktorius A. Bartulis.
Keleiviai prie vežėjo gerovės prisidės du kartus?
Administracijos direktorius vardijo, kad įmonės pelnas per 200 tūkst. Eur bus skirtas darbuotojų atlyginimams pakelti, nes to reikalauja įstatymu padidintas minimalus valandinis įkainis. Daugiau nei dvigubai nei pernai – net 800 tūkst. Eur – Savivaldybė atiduos įmonei nuostoliams išlyginti ir jų turėtų pakakti apgailėtinai bendrovės remonto bazei sutvarkyti. Įmonė šįmet pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą įsigis 12 naujų autobusų, tačiau prie šio projekto turi prisidėti 15 proc. – per 400 tūkst. Eur. Kaip yra minėjęs A. Bartulis, šioms išlaidoms pakaktų įmonės amortizacinių atskaitymų. Kitoms išlaidoms tikimasi gyventojų solidaraus prisidėjimo per brangesnį bilietą.
Administracijos direktoriui priminus, kad Savivaldybė „Busturą“ remia ne pačios uždirbtais, o tų pačių keleivių į biudžetą sumokėtų mokesčių pinigais, o padidinus bilieto kainą, keleivių parama taptų dviguba, jis tik pastebėjo, kad Savivaldybės skirtose lėšose yra ir nesinaudojančių visuomeniniu transportu mokesčių mokėtojų paramos dalis.
Kur būtų panaudota per 300 tūkst. Eur, kurie papildomai įplauktų „Busturui“ už pabrangusius bilietus? K. Šmidtienė aiškina, kad negalima išskaidyti, kam kokios lėšos naudojamos, tiesiog jų reikia „Busturo“ problemoms išspręsti. Kiek anksčiau administracijos direktorius yra minėjęs, kad brangesnius bilietus pirkdami keleiviai, vaizdžiai tariant, įmonei nupirktų 10–12 autobusų, kurių amžius skaičiuojamas apie 10 metų, ir leistų investuoti į elektroninio bilieto sistemos plėtrą.
Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja savo pristatyme nurodė, kad „Busturo“ paslaugų vystymą stabdo mažėjantis keleivių skaičius ir tai, kad nuo 2011 metų vienkartinio bilieto kaina nebuvo kelta. Emigracija ir vidinė migracija šalyje įtakojo tai, kad visą kainą mokančių keleivių mažėja, o daugėja važiuojančių su lengvatiniais bilietais.
„Tikimės, kad ateityje ši paslauga bus geresnė, gražesnė, bet atitinkamai turi brangti, kad turėtume iš ko ją vystyti“, – reziumavo K. Šmidtienė.
Konkursas bus, nors geriau nebūtų
Pristatyme dalyvavę šiauliečiai turėjo klausimų. Žmonės baiminosi, kad į miestą nesugrįžtų mikroautobusai, nes jų paslaugomis nebuvo patenkinti. „Busturo“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas, atsakydamas į Tarybos narės Zinos Žuklijienės klausimą apie gremėzdišką administracinę įmonės struktūrą, patikino, kad valdybai jau parengtas sprendimas patvirtinti naują valdymo struktūrą, kurioje mažėja vadovų skaičius.
Labiausiai žmones domino būsimas keleivių vežimo paslaugos viešojo pirkimo konkursas. Administracijos direktorius patvirtino, kad Savivaldybė konkursui jau ruošiasi ir jau prieš metus paskelbė viešai, jog toks konkursas bus.
Tačiau, anot administracijos vadovo, yra daug sudėtingų dalykų, net prieštaravimų įstatymuose. Pavyzdžiui, A. Bartuliui atrodo, kad du reikalavimai efektyviai prižiūrėti turtą ir konkurse užtikrinti sąžiningą konkurenciją prieštarauja vienas kitam.
Konkurencijos taryba išaiškino, kad Savivaldybė negali vidaus sandoriu pavesti savo įmonei teikti keleivių vežimo miesto autobusais paslaugas, o turi skelbti konkursą. A. Bartulis aiškino, kad konkurse paslauga bus perkama ilgam laikui – 7 metams su galimybe dar 3 metams sutartį pratęsti, todėl kalbama apie tai, kad nugalėtojas turės pareigą perimti autobusų parką, elektroninio bilieto sistemą ir vairuotojus. Tai esą įprastinė sąlyga Europoje.
„Ar visą įmonę, jos sukauptą turtą dedame į šalį ir einame su aukštai iškelta konkurencijos vėliava? Ateina laimėtojas su dempinguotomis kainomis ir prasideda problemos kaip Šiaulių rajone. Savivaldybė turi užtikrinti, kad paslauga atitiktų gyventojų lūkesčius. Kad tik privatininkas gali užtikrinti efektyvumą – netiesa“, – piktinosi vadovas prievole užtikrinti paslaugos teikėjų konkurenciją.
Gyventojai teiravosi, kada įvyks konkursas. „Gal šįmet, o gal ir kitais metais. Mes matome diskusijas Seime ir centrinėse institucijose apie vietinių sandorių vadinamąjį ydingumą. Jei nugalės sveikas protas ir bus įvertinama savivaldybės įmonių paslauga, nebus suabsoliutinamas konkurencijos pranašumas“, – sakė A. Bartulis.
Panašu, kad Savivaldybė skelbti viešąjį konkursą keleivių vežimo miesto autobusais visiškai neskubės, temps laiką iki kitų Savivaldos rinkimų.
Pristatyme dalyvavusiems visuomenės atstovams buvo įdomu, ar Savivaldybė skelbdama konkursą vadovausis keleivių interesais ir ar šie galės svarstyti konkurso sąlygas. Administracijos vadovas užtikrino, kad sąlygos nebus slaptos.
Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė Rima Juškienė išreiškė susirūpinimą „Busturo“ darbuotojais.
„Tam, kad vairuotojai, veždami keleivius jiems šypsotųsi, turi turėti motyvaciją. Darbo sąlygos prastos. Už tuos 5 ct turime ne tik reikalauti, kad mus vežtų besišypsantys, kvepiantys vairuotojai, bet turime atsižvelgti ir į jų lūkesčius“, – visuomenės atstovus įtikinėjo politikė.
