Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje atidaryta paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Iškilmingą parodos atidarymą pradėjo liaudies šokių kolektyvas „Liuoksinis“ ir teatralizuotas keturių „signatarų“ pasirodymas. Visą gausų būrį susirinkusių svečių į parodą palydėjo gimnazijos varpo dūžiai. Gimnazijos direktoriui Rimui Budraičiui LR Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas ir Stasys Tumėnas įteikė Lietuvos istorinę vėliavą ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopiją. Pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, gimnazija su pagarba ir pasididžiavimu prisimena ryškiausias asmenybes, kurios klojo ir puoselėjo atkuriamos Lietuvos valstybės pamatus.

Keturi J. Janonio gimnazijos auklėtiniai pasirašė Vasario 16-osios aktą
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų – Šiaulių J. Janonio gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Parodoje pristatytas gimnazijos įkūrimas, būsimųjų signatarų gimnazijos metai, apžvelgiami pagrindiniai jų gyvenimo ir veiklos etapai.

 A. Petrulis, J. Vileišis, S. Kairys, M. Biržiška Šiaulių gimnazijoje mokėsi ir ją baigė ne vienu metu. A. Petrulis Šiaulių gimnazijoje mokėsi iki šeštos klasės, kurią baigė 1889 m., J. Vileišis gimnaziją baigė 1891 m., S. Kairys – 1898 m., M. Biržiška – 1901 m.  S. Kairys ir M. Biržiška už atsisakymą dalyvauti stačiatikių mišiose kelis kartus buvo vos nepašalinti iš gimnazijos.

Pirmą kartą drauge gimtojoje gimnazijoje susitiko jau būdami signatarais, minint  Šiaulių valstybinės gimnazijos 75-metį 1926 m. spalio 2–3 d. Signatarai tada su kitais svečiais pasirašė gimnazijos jubiliejaus aktą.

Parodos lankytojai galės patyrinėti signatarų parašus ne tik Vasario 16-osios akte,  bet ir pamėginti juos surasti 1926 m. gimnazijos jubiliejaus akte. Gimnazijos svečiai, parodos lankytojai taip pat bus kviečiami pasirašyti 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo gimnazijoje aktą ir taip įsilieti į istoriją.  

Parodoje panaudota medžiaga yra paimta iš įvairių įstaigų. Pavyzdžiui, iš Kauno miesto, Kauno technologijos universiteto, Maironio lietuvių literatūros, Lietuvos nacionalinio, Šiaulių „Aušros“, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ir Viekšnių vaistinės muziejų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos valstybės istorijos, UAB „Kauno vandenys“, Telšių vyskupijos kurijos, asmeninių Vyginto Ališausko, Vytenio Rimkaus ir Petro Kaminsko archyvų.

„Paroda bus kilnojama, todėl ją pamatys daug žmonių“
J. Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejaus vadovė Birutė Lukošiūtė papasakojo, kad jau praėjusiais metais planuota tokia paroda, buvo parašytas projektas Šiaulių miesto savivaldybei dėl finansavimo. Pusę metų organizavo, rinko medžiagą. Mažiausiai turėjo informacijos apie A. Petrulį, tačiau informacijos apie jį gavo iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos.

„Ši paroda bus kilnojama, todėl ją pamatys daug žmonių. Ji vyks iki balandžio 20 d., o po to pasiūlysime Šiaulių miesto mokykloms, galbūt kitoms mokykloms, kurios yra garsios signatarais, pavyzdžiui, Marijampolės gimnazija. Parodoje rodome originalų M. Biržiškos autografą ant jo knygos. Šioje parodoje yra nemažai parašų, bus galima juos palyginti. Liudo Mažylio surastame akte galima pasižiūrėti į parašus. Pavyzdžiui, visi pasirašydavo pirma vardo raide ir pavarde, o A. Petrulis pasirašė pilnu vardu Vasario 16-osios akte“, – teigė B. Lukošiūtė.

Muziejus vadovė papasakojo, kad rado istoriko Konstantino Špakovskio knygelę, kurioje yra labai vertinga istorinė medžiaga. Ši knyga buvo išleista gimnazijos 50-mečio proga.  

„K. Špakovskio knygelė  vertinga tuo, nes joje yra parašyta, kas, kada, kokio amžiaus baigė gimnaziją. A. Petrulio skirtame stende to nėra, nes jis baigė tik 6, ne 8 klases. Pavyzdžiui, Biržiškų sūnūs įstojo į skirtingas klases: Mykolas buvo vyriausias, jis įstojo į 3 klasę, Vaclovas –  į pirmąją, o Viktoras – į paruošiamąją. Visi broliai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros, visuomenės istorijoje, tapo profesoriais, vystė lietuvybę, buvo leidėjai, o Mykolas ir signataru tapo“, – papasakojo B. Lukošiūtė.

Ši paroda skirta priminti Šiaulių miestui apie istorines asmenybes, apie Šiaulių seniausią gimnaziją.

Prie parodos „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ įgyvendinimo prisidėjo ir dizainerė Zita Šulcienė.

Dizainerė papasakojo, kad visa idėja ir medžiaga buvo istoriko darbas. O ji šiai medžiagai turėjo  sukurti tokią formą, kuri padėtų žmonėms lengviau įsisavinti informaciją.

„Darbas yra be galo įdomus, nes kiekvieną kartą sužinai kažką naujo apie vis kitą istorinę asmenybę. Yra tokia baimė, kad gali ne taip interpretuoti mintį, todėl būsi ne taip suprasta. Forma ir turinys turi išlaikyti vientisumą. Tai yra kelių žmonių darbas, vienas žmogus to nebūtų padaręs“, – papasakojo dizainerė Z. Šulcienė.

Muziejaus vadovė B. Lukošiūtė papasakojo, kad Vasario 16-ajai dienai pagerbti gimnazijos tvorelėje bus įkomponuotos akmens plokštės su signatarų parašais (autorius Vytenis Rudokas).

2018 01 19 13

J. Janonio gimnazijos direktoriui R. Budraičiui įteikta Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopija.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2018 01 19 14

Parodos atidarymas vainikuotas varpo dūžiais.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94537830
Į viršų