Nereikia speigo, kad nušaltų veidas ar galūnės. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojos Eugenijos Kukaitienės, kūno atšalimas galimas netgi tada, kai temperatūra pliusinė. Ypač jeigu stiprus drėgnas vėjas. „Laimė, šiauliečiai dar tokių nelaimių išvengė. Tikėtina, kad šaltis tuoj atslūgs, bet pasisaugoti reikia“, – sako gydytoja.
Rizika didžiausia dviem atvejais – jei žmogus apsvaigęs arba jei susižaloja, šaltyje praranda sąmonę. Kartais greitosios medicinos pagalbos medikams tenka važiuoti pas senukus, kurie sušąla nekūrenamuose namuose patyrę traumą ar sutrikus sveikatai, pavyzdžiui, ištikus insultui. Reikėtų pasirūpinti artimaisiais, dažniau juos aplankyti.
Trinti nušalusių vietų negalima
Gydytoja E. Kukaitienė įspėja, kad nušalusių galūnių trinti negalima, ypač jei galūnės pamėlusios, žmogus nebejaučia skausmo, reikia pridengti tvarsčiu, atskirti pirštus, tarp jų sudėti tamponus. Kojas geriau pakelti ant pagalvėlės, sušalusią ranką parišti, žmogų pagirdyti šiltais gėrimais: kava, arbata. Galūnės geriau smarkiai nejudinti, kad pažeidimas neišplistų. Kviesti medikų pagalbą. Kartais giliųjų audinių nušalimas paaiškėja tik po kelių dienų, nes galūnės kraujotaka sutrikusi.
Kada pabalusias, skausmingas rankas šildome vandeniu, pradedame nuo vėsaus, pamažu didiname iki 20–37 laipsnių. Negalima greitai merkti į šiltą ar karštą vandenį. Netrinti sniegu, nes kristaliukai pažeis odą, paklius infekcija.
Pavojinga smarkiai sušalus kaitinti rankas ar kojas prie laužo, krosnies, nes jutimas sutrikęs ir galima nudegti.
Apsvaigus didėja pavojus sušalti
Anot gydytojos, kai šalta, jokiu būdu negerti alkoholio, nerūkyti. Alkoholis plečia kraujagysles, tad organizmas greičiau atiduoda šilumą. Be to, jis veikia apgaulingai: tarsi trumpam sušildo, o paskui organizmas praranda budrumą, nepajunta, kaip nušąla rankos ar kojos, nes orientacija sutrikusi. Ką bekalbėti apie būsenas, kai gali nugriūti apsvaigęs, nerasti kelio namo ir pan. Nikotinas spazmuoja kraujagysles, jos susitraukia ir galūnės sunkiau atšyla, todėl pirmoji pagalba nukentėjusiam ne tokia veiksminga.
Vėjas riziką didina
Bendras kūno atšalimas gali būti ir esant pliusinei temperatūrai. Jei šaltis minus 10 laipsnių ir dar vėjas, galima labai greitai nušalti, ypač jei žmogus nevalgęs, nes tada nėra kam gaminti šilumos. Vyresnio amžiaus žmonės, kurių medžiagų apykaita lėtesnė, apskritai mažiau energijos gamina, kaip ir maži vaikai, kurie greičiau atšąla. Medikų nuomone, labiau pasisaugoti reikia turintiems endokrininės sistemos problemų.
Sotus maistas ir tinkama apranga šildo
Pasak E. Kukaitienės, svarbiausia žiemą – tinkamas maistas ir natūralaus pluošto apranga, patogūs batai. Labai svarbu šaltu metu sotus maistas, nes šilumai gaminti reikia energijos. Nepamirškime, kad geriausia apsauga žiemą – kumštinės vilnonės pirštinės, laisva, nespaudžianti avalynė, vilnonės kojinės ar bent dvejos medvilninės, kad oro tarpas susidarytų. Tinkamesni drabužiai iš natūralių medžiagų.
Liūdna, kad šiais laikai kai kurie medkirčiai su kedukais eina į mišką. Didelis pavojus sudrėkti ir nušalti kojas, net jeigu temperatūra aukščiau nulio. Kojos ir rankos turi būti sausos.
Laukdami autobuso ar ko nors būtinai ieškokime užuovėjos, judinkime rankas ir kojas. Kad nenušaltų veidas, galima daryti visokias grimasas, išeinant iš namų patepti riebiu kremu.
Kaip pastebi gydytoja, gana dažnai skruostus, ausis ar nosis nušąla vaikai. Vaikams dažnai tėvai užriša šaliką ant veido, kad nenušaltų. Bet jei per storai aptūlosime, vaikas kvėpuos garais ir nušals dar greičiau.
Grožis ar sveikata?
Palaidi plaukai ar įspūdinga šukuosena, trumputė striukytė, kojos aptemtos praplėštais džinsais… Gražu, kai šilta. Dietas taip pat pavasariui palikime. Gyvename krašte, kur lietūs, vėjai pakaitomis su šalčiu mus taršo. Varvanti nosis nėra gražiau už šiltą kepurę, storą šaliką ir patogius žieminius batus.
