Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Danijos Ministru Pirmininku Larsu Lokke Rasmussenu. Dvišaliame susitikime buvo aptarti Lietuvos ir Danijos santykiai, aktualūs Europos Sąjungos klausimai. Ypač daug dėmesio skirta gynybos stiprinimui ir tarptautinio saugumo klausimams, aptarti artėjančio NATO viršūnių susitikimo tikslai. Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose susitiko ir su Baltijos oro policijos misiją atliekančiais danų kariais.

Danijos ir Lietuvos tarpusavio santykiai – labai gilūs
Susitikime su Danijos Ministru Pirmininku L. L. Rasmussenu Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad abiejų šalių bendradarbiavimas yra labai gilus, apimantis įvairias formas.

„Sveikinu mūsų kaimyną, NATO partnerį, ilgalaikį draugą karinio bendradarbiavimo srityje. L. L. Rasmusseną pažįstu jau labai seniai. Esame dėkingi, kad matome Danijos lėktuvus jau šeštąjį kartą, ginančius ir saugančius mūsų oro erdvę. Su Danijos karinėmis pajėgomis mūsų kariuomenė bendradarbiauja jau labai seniai ir sėkmingai. Danai dalyvauja įvairiose pratybose, vykdydami atgrasinimo funkciją mūsų teritorijoje. Susitikimo metu kalbėjome ne tik apie gynybos bendradarbiavimą, apie pagalbą mūsų kariuomenėje, bet ir apie kitus klausimus: Europos ateitį, „Brexit“, – teigė Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Danijos Ministras Pirmininkas L. L. Rasmussenas džiaugėsi galėdamas būti čia, kai Lietuva mini reikšmingą įvykį.

„Man garbė būti čia, kai yra minima jūsų valstybės šimtmečio sukaktis. Tokia proga tinka sakyti, kad turime puikius užmegztus tarpusavio santykius. Susitikimo metu aptarėme savo bendrus tarpusavio santykius, tačiau labiausiai buvo akcentuojamas saugumas ir gynyba. 4 danų naikintuvai ir 60 karių padeda apsaugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. Vykdydami oro policijos misiją Baltijos šalyse danai ne tik gina jas, bet saugo ir save, nes yra dislokuoti visiškai netoli nuo mūsų rytinių sienų“, – teigė Lietuvoje viešėjęs Danijos premjeras L. L. Rasmussenas.

Danijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuojantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ iš Vojens Skrydstrup aviacijos bazės į Lietuvos kariuomenės aviacijos bazę Šiauliuose atvyko sausio 5 d. ir oficialios ceremonijos metu sausio 8 d. perėmė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų. Prieš tai jie šią misiją atliko 2004, 2009, 2011, 2013 metais iš Aviacijos bazės Šiauliuose ir 2014-aisiais iš Amari oro pajėgų bazės Estijoje. Taip pat Danija buvo skyrusi šešis naikintuvus Baltijos oro policijos misijai sustiprinti 2014 metais.

„Rusija – demonstruoja agresyvų nusiteikimą“
Zokniuose Prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad nenuspėjamas, agresyvus ir atvirai prieš Vakarus nukreiptas priešiškas Rusijos elgesys kelia realią karinę grėsmę tiek regiono, tiek visos Europos saugumui. Tai itin aiškiai buvo pademonstruota per karines pratybas „Zapad 2017“, kurių metu buvo išbandyti agresyvūs puolamieji scenarijai prieš NATO.

Prezidentės teigimu, vienas esminių NATO uždavinių yra greitas ir efektyvus karinis Aljansas, gebantis operatyviai persijungti į plataus masto kolektyvinės gynybos operacijas. Tam būtina parengti Baltijos šalių pastiprinimo strategiją, užkirsti kelią galimai regiono karinei izoliacijai, užtikrinti regioninę oro gynybą ir įvykdyti Aljanso vadaviečių reformą.

„Rusija išties demonstruoja agresyvų nusiteikimą. Tą įrodo vien tas faktas, kad vakarinėje Rusijos dalyje yra sukoncentruota dešimt kartų daugiau karių nei NATO sąjungininkų pajėgumų Baltijos regione. Aljanse jau yra aiškus supratimas, kad būtina skirti dėmesį šio regiono saugumui, išlaidų gynybos efektyviam panaudojimui, šiuolaikiškai ginkluotei, karinėms pratyboms“, – į klausimus apie bendravimą su agresyviai nusiteikusia Rusija atsakė Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Įstatymams reikalingi patobulinimai
Lietuvos spaudos atstovai turėjo galimybę užduoti šalies vadovei papildomus klausimus. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusi nauja žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka visiškai sužlugdė  privačios žemės pirkimo-pardavimo sandorius.

Apie tai šalies vadovė teigė, kad įstatyme yra išlikusių trūkumų ir jį reikėtų tobulinti.

„Didžiausia problema yra ta, kad nebuvo priežiūros, kaip įstatymas  vykdomas. Tai yra vykdomosios valdžios apsileidimas ir LR žemės ūkio ministerija turėtų kuo greičiau galvoti ne tik apie įstatymo pataisas, bet taip pat būtina numatyti įstatymo priežiūros mechanizmą“, – teigė šalies vadovė.

Susitikimo metu buvo pasisakyta ir apie naujojo Alkoholio įstatymo pasikeitimus ir dabar gana priešišką visuomenės požiūrį į tai. Šalies vadovė teigė, kad nebuvo pasiruošta šio įstatymo įgyvendinimui. Todėl LR Vyriausybė turi imtis skubių priemonių, kad  būtų laiku pateikti reikalingi išaiškinimai. Taip pat šalies vadovė išskyrė, kad jei kažko trūksta, būtina tobulinti įstatymą.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansams tirti buvo sudaryta speciali Seimo komisija, kurią šalies vadovė sulygino su neadekvačiu instrumentu.

„Bet kurios specialios komisijos sudarymas visada sukelia įtarimų, kad gali būti neadekvatus instrumentas, kuris labiau panašus į susidorojimą, nei į realų ir tikrą norą ištirti skaidrumą ar neskaidrumą vienos ar kitos organizacijos. Todėl labai linkėčiau LRT pirmiausiai nebijoti ir teikti visą reikalingą informaciją, ir daryti tai skaidriai, o Seimui palinkėčiau neišeiti už Konstitucijoje numatytų rėmų“, –  teigė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, nors Seimas ir turi vykdyti LRT priežiūrą, kilus abejonėms dėl finansų, jis gali kreiptis ir į kitas institucijas.

„Jeigu yra kažkokių neaiškumų ir klausimų dėl LRT finansinės veiklos, pagal mūsų administracinę teisę ir įstatymus turi atlikti tam skirtos institucijos. Priežiūrą ir kontrolę, be jokios abejonės, vykdo Seimo komitetas, bet jeigu jam kažkas neaišku, jis gali kreiptis ir paprašyti Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų atlikti papildomą tyrimą“, – sakė šalies vadovė.