Šiaulių miesto savivaldybė spaudžia į kampą Šiaulių arenos koncesininką viešąją įstaigą „Pramogų sala“. Akivaizdu, kad šių dviejų įstaigų ūkinius ir juridinius santykius reguliuojančią koncesijos sutartį abi pusės skaito skirtingai: pirmieji tvirtina, kad koncesininkas pažeidinėja sutartį, antrieji tai neigia. Savivaldybės vadovai nereiškia pretenzijų dėl Šiaulių arenos veiklos, kurią organizuoja „Pramogų sala“, tačiau stengiasi išvengti jai mokamo koncesijos mokesčio. Arenos valdytojo atstovai sakosi esą atviri deryboms, tačiau apgailestauja, kad šiuo metu jaučia ne norą diskutuoti, o „jėgos poziciją“.
Pati blogiausia sutartis
Spaudos konferencijoje Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tvirtino, kad 2006 m. Savivaldybės sudaryta Aukštabalio multifunkcinio komplekso (Šiaulių arenos – aut.) eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartis yra pati blogiausia, kokią Savivaldybė tik yra sudariusi, nors 2005-2006 m. už jos parengimą samdytai advokatų kontorai sumokėjo beveik 10 tūkst. Eur.
„Koncesininkas sutartyje turėtų prisiimti tam tikrą riziką. Turime atvejį, kai atiduotas milžiniškas 23 mln. Eur vertės turtas (arena – aut.) operatoriui, kuris rizikuoja 58 Eur įstatiniu kapitalu. Bet kada jam pasitraukus iš šios sutarties mes galėtume iš jo pareikalauti 58 Eur“, – sakė meras. Jis tikino, kad šios sutarties administruoti neįmanoma, ir dabar sieks, kad tai taptų įmanoma.
Miesto vadovas teigė, kad koncesijos sutartis miestui davė pakankamai didelės žalos, nors paklaustas, kokios konkrečiai, nurodyti negalėjo. „Teisine prasme. Galiu pasakyti, kad jei šiandien galėtume padaryti skaidrų konkursą, koncesijos mokestis būtų 0“, – spėliojo meras.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atstovas Vytautas Vestertas patvirtino, kad jau anksčiau administracijos vadovams ne kartą rašė raštus apie sutarties „skyles“, bet reakcijos nesulaukė.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis jau ne pirmoje spaudos konferencijoje kalbėjo apie kylančias bėdas dėl koncesijos sutarties vykdymo. Jis sakė negalįs teigti, kad koncesininkas piktybiškai sutarties nevykdo, tačiau atskiri punktai kertasi su šiuo dokumentu.
Centas pelno ir nebegauni 214 tūkstančių
Visa esmė yra koncesijos mokestis. Sutartyje yra toks punktas, kuris reiškia, kad operatoriui per metus uždirbus bent vieną eurą pelno, Savivaldybė gali nemokėti 214 tūkst. Eur metinio koncesijos mokesčio. Viešoji įstaiga kelerius metus pateikdama metų finansinius rodiklius rodo nedidelį (kelių tūkstančių eurų) nuostolį. Tada ji nepraranda teisės į koncesijos mokestį. Savivaldybėje visi tai supranta, tačiau ilgai stengėsi tai ignoruoti. Savivaldybės atstovai pripažįsta, kad tokia nuostata yra neteisinga, todėl ir dėl to būtina keisti sutartį. Tai supranta ir administracijos direktorius A. Bartulis, tačiau jis čia pamatė galimybę išvengti koncesijos mokesčio.
„Pramogų sala“ pradėjo bendradarbiauti, informaciją apie sutartis ir nuomos sąlygas jau turime. Paprašėme koncesininko peržiūrėti ir persiderėti visas patalpų nuomos sutartis, kuriose nuomos įkainiai mažesni nei 5 Eur“, – sakė A. Bartulis. Padidėjusi patalpų nuoma gali duoti jau teigiamą įstaigos veiklos rezultatą.
Savivaldybės vadovo netenkino įstaigos atliktas auditas, jis pareikalavo, kad auditą atliktų tarptautinė audito įmonė. Jis tvirtina, kad „Pramogų sala“ galėjo nemokėti iš koncesijos mokesčio 37 tūkst. Eur PVM. Viešoji įstaiga turi Mokesčių inspekcijos išaiškinimą, kad ji privalo tokį mokestį mokėti. A. Bartulis teigia, kad jau 2015 metai operatoriui galėjo būti pelningi, nes draudimo bendrovė sugrąžino 20 tūkst. Eur už „Snoro“ banke pradingusį indėlį, bet jį apskaitė ne gavimo, o praradimo metais – 2011-aisiais. Direktorius aiškina, kad kai šį epizodą pavyks galutinai išsiaiškinti, „Pramogų salai“ gali tekti grąžinti 2016 m. koncesijos mokestį.
Paklaustas, ar neketina koncesijos sutarties nutraukti ir atsisakyti koncesininko, A. Bartulis tvirtino, kad „šitame etape apie koncesijos sutarties nutraukimą kalba neina“, tačiau prasitarė, jog abejojąs koncesininko finansinėmis galimybėmis grąžinti 2016 m. koncesijos mokestį.
Šiuo metu savivaldybė perka teisines paslaugas ir tikisi išsiaiškini, koks turėtų būti koncesijos sutarties statusas ir kaip turėtų būti sprendžiami jau minėti ginčytini klausimai. Radus sutarimą su koncesininku, bus perkamos kitos teisinės paslaugos – sutarties pakeitimui.
Naujas direktorius sieks dalykiškumo
Jau rašėme, kad viešojoje įstaigoje „Pramogų sala“ šį mėnesį pasikeitė direktorius. Juo tapo buvęs Vilniaus „Akropolio“ ilgametis valdytojas Česlovas Urbonavičius, o buvęs direktorius Gintaras Radavičius liko pavaduotoju.
Ar atsitraukė nuo vadovo pareigų, neatlaikęs miesto valdžios spaudimo, paklausėme G. Radavičiaus.
„Aš niekur neatsitraukiau. Priešingai, mes pastiprinome savo įstaigą didžiulės pramogų srities administravimo, patalpų nuomos, valdymo patirties turinčiu žmogumi. Įsteigus „Pramogų salą“ mes dirbome dviese su Dariumi Balčiūnu. Jam grįžus į savo verslą, likau vienas, dar turiu moterų futbolo komandą, todėl nebespėju arba priimu skubotus sprendimus“, – rokiruotės priežastis aiškino buvęs direktorius.
Buvęs šiaulietis Č. Urbonavičius džiaugiasi ir vėl sugrįžęs į Šiaulius, tačiau tikina, kad prie Šiaulių arenos vairo stojo ne dėl įstaigos konfliktų su miesto valdžia, o turėdamas idėjų, žinių ir patirties. Šiaulių arenoje buvo lankęsis ir girdėjo apie jos veiklą daug gerų atsiliepimų ir mano, kad ji mieste yra kultūros ir pramogų sala.
„Pastatui jau per 10 metų, reikia atitinkamą dėmesį skirti jo eksploatacijai, priežiūrai, padirbėti su patalpų nuoma. Mes nesiruošiame su niekuo kariauti. Tai objektas reikšmingas mieste, turime dalykiškai išspręsti aktualius klausimus. Dokumentus reikia skaityti be emocijų, o jei abejojama – kreiptis į teisininkus“, – dalykiškas naujasis vadovas.
Įtampą kelia artėjantys rinkimai?
„Mes su miesto valdžia norime ne konfliktuoti, o bendradarbiauti. Mes pritariame, kad koncesijos sutartį reikia atnaujinti. Mes jau kelerius metus kalbame, kad sutartyje yra nelogiškų punktų ir kad ją reikia peržiūrėti. Mūsų koncesijos sutartis buvo pirmoji šalyje. Daug kas pasikeitė. Reikia tartis, kad sutartis naudingai tarnautų tiek Savivaldybei, tiek arenai“, – sakė vienintelis viešosios įstaigos „Pramogų sala“ steigėjas Gintaras Radavičius.
Jis pasakojo, kad Savivaldybei teikė tokią informaciją, kokios ji pageidavo. Daugiau nei 10 metų Savivaldybės koncesijos priežiūros komisija patvirtindavo lietuvišką audito kompaniją ir jos atlikti auditai tiko, šįmet – nebetinka. Audito rūmai patvirtino, kad audito įmonės nėra skirstomos į tarptautines ir nacionalines ir visos vadovaujasi tarptautiniais standartais.
„Tačiau jei jau Savivaldybė taip pageidauja, pradėjome apklausą, laukiame pasiūlymų, pirksime tarptautinės audito kompanijos paslaugas iš tų kompanijų, iš kurių nori administracijos direktorius, nors ši paslauga mums kainuos kelis kartus brangiau“, – tikina G. Radavičius.
Dėl informacijos apie nuomininkus: įstaigos vadovai aiškina, kad pagal sutartį patalpų nuoma ar subnuoma yra koncesininko reikalas. Sutartis įpareigoja koncesininką gauti Savivaldybės sutikimą tais atvejais, kai sudaroma nuomos ar subnuomos sutartis viršija koncesijos sutarties terminą (ilgiau, nei iki 2021 m.) ar kitaip apsunkina įrengimus ir objektus, ji nenumato pareigos derinti ar gauti Savivaldybės sutikimą sudarant kitokias sutartis.
G. Radavičius tikina, kad jei norėtų dirbtinai rodyti nuostolį, galėtų areną pradėti šildyti dar spalio mėnesį ir taip „per kaminą“ paleisti per 10 tūkst. Eur. „Kodėl tada aš taupau? Šąlame, šildomės su kažkuo, kad būtų pigiau“, – stebisi pavaduotojas.
Jis tvirtina, kad vadovauja ne nuomonėmis, o sutartimi. 2006 m. vyko tarptautinis koncesijos konkursas. Galėjo dalyvauti tas, kas tik norėjo. Daugiau norinčių nebuvo, „Pramogų sala“ atitiko visas keliamas viešojo konkurso sąlygas ir laimėjo. Turi daugybę įsipareigojimų turtui prižiūrėti. G. Radavičius tikina, kad visa pastato eksploatavimo rizika tenka jiems, todėl draudžia areną net trimis draudimais. Koncesijos mokestis sudaro 20 proc. mūsų įstaigos pajamų, 80 proc. – turi sugeneruoti iš veiklos.
„Kai mes sutartį pakeisime, gyvensime pagal pakeistus punktus, šiandien gyvenama pagal tokią, kokia ji yra. Mes įgyvendinome savo koncepciją, patys įrengėme patalpas, jas išnuomoję, įdarbinome arenos kiekvieną kampą. Kitur vyksta tik renginiai. Štai Panevėžio arenos valdytojas gauna per 600 tūkst. Eur koncesijos mokestį. Mes mokesčių daugiau sumokame, nei gauname iš Savivaldybės. Į mus žiūrima kaip į Savivaldybės biudžetinę įstaigą. Matyt, labiausia tai ir erzina, kad mes nepavaldūs Savivaldybei. Pyksta, kad aš nusistatau sau atlyginimą. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą nėra kam „Pramogų saloje“ daugiau nustatyti atlyginimą. Šiandien mes jau protingi ir suprantame, kad daug geriau būtų buvę, jei būtume akcinė bendrovė, o ne viešoji įstaiga, kaip yra ir kitose arenose“, – sako G. Radavičius ir primena, kad nors pagal sutartį ir nenumatyti nemokami Savivaldybės renginiai arenoje, jis pats siūlo Savivaldybei nemokamai areną renginiams, tačiau iniciatyvos nesulaukia.
Viešosios įstaigos vadovai apgailestauja, kad kyla keblumų bendradarbiaujant su Šiaulių arenos savininke Šiaulių miesto savivaldybe, ir spėja, kad įtampą kelia artėjantys savivaldos ir merų rinkimai.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis (iš dešinės), meras A. Visockas, Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius V. Vestertas spaudos konferencijoje aiškino, kad Šiaulių arenos koncesijos sutartis netinka nei Savivaldybei, nei operatoriui.
„Pramogų sala“ turi naują direktorių Č. Urbonavičių, kuris tikisi sėkmingai pritaikyti savo ilgametę patirtį Šiaulių arenos veiklos organizavime.
Viešosios įstaigos direktoriaus pavaduotoju veiklos ir strateginės plėtros klausimams tapęs G. Radavičius pritaria, kad dalį koncesijos sutarties punktų bendru sutarimu su Savivaldybe reikia keisti.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis (iš dešinės), meras A. Visockas, Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius V. Vestertas spaudos konferencijoje aiškino, kad Šiaulių arenos koncesijos sutartis netinka nei Savivaldybei, nei operatoriui.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Viešosios įstaigos direktoriaus pavaduotoju veiklos ir strateginės plėtros klausimams tapęs G. Radavičius pritaria, kad dalį koncesijos sutarties punktų bendru sutarimu su Savivaldybe reikia keisti.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

„Pramogų sala“ turi naują direktorių Č. Urbonavičių, kuris tikisi sėkmingai pritaikyti savo ilgametę patirtį Šiaulių arenos veiklos organizavime.
Ramūno SNARSKIO nuotr.



