Lietuvos ateities kūrėjų karta šalyje jaučiasi mažiausiai saugi. Ji nerimauja dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų. Gyvenimu Lietuvoje labiau patenkinti vyresnio amžiaus žmonės ir senjorai. Manoma, kad taip yra dėl jų sukaupto turto ir geresnės finansinės padėties.
Nerimauja dėl finansinės padėties
Vieno tyrimo duomenimis, Lietuvoje mažiausiai saugūs jaučiasi jauni, vidurinį išsilavinimą ką tik įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantys mūsų visuomenės nariai. Nesaugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų prisipažįsta 37 proc. 18–25 metų šalies gyventojų. Ši amžiaus grupė netgi jaučiasi mažiau saugi už mūsų šalies senjorus.
Bendras visuomenės saugumas siekia 48,9 proc., t. y. tokia dalis žmonių atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs arba greičiau saugūs. Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo būsto (69 proc.) ir gyvybės (55 proc.), o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl sveikatos (saugūs yra 49 proc.) ir automobilio – 44 proc.
46–55 metų amžiaus Lietuvos gyventojai prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunoji mūsų šalies karta. Link pensinio amžiaus artėjantys žmonės nejaučia didesnio pavojaus jų turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų. Taigi vyresni žmonės Lietuvoje jaučiasi kur kas stabiliau nei vidurinį išsilavinimą įgijęs ar aukštosiose mokyklose studijuojantis jaunimas.
Lietuvos šeimos jaučiasi kur kas nestabiliau nei šeimų neturintys asmenys, nepaisant didesnių galimybių dviem suaugusiems žmonėms išvengti galimų finansinių duobių, nes šiems žmonėms tenka ir didesnė atsakomybė ne tik dėl savo, bet ir dėl šeimos, vaikų, būsto, santaupų.
Tik 36,4 proc. turinčiųjų šeimas tvirtino esantys ramūs dėl savo finansinės padėties, tuo metu tarp neturinčiųjų šeimos šis procentas buvo 44,2 proc.
Sunku ir jaunuoliams, ir senjorams
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad visiškai suprantama, kodėl jauni žmonės jaučiasi finansiškai nesaugūs. Tokio amžiaus jaunuoliai dažniausiai yra tik baigę studijas, bando įsitvirtinti pirmuose darbuose, planuoja šeimas. Tikėtina, kad net pradėjus dirbti studijuojant, jų darbo patirtis nėra pakankama, o darbo užmokestis dar nedidelis. Didelę įtaką jaunimo įsitvirtinimui turi ir šalies regioninės problemos.
Ne visi turi galimybių mokytis ir dirbti didžiuosiuose miestuose, o mažesniuose darbo vietų trūksta, atlyginimai mažesni. Tokio amžiaus jaunuoliai dažniausiai dar neturi jokių santaupų, nuomojasi būstą, nes kaupimas pradiniam būsto įnašui užtrunka, todėl suprantama, kad nesijaučia finansiškai saugūs.
Ekonomistė sutinka, kad galbūt senjorai iš tiesų yra labiau patenkinti savo padėtimi, tačiau priduria, kad ir jiems gyvenimas ne itin saldus: „Vidutinė pensija Lietuvoje yra apie 300 eurų. Tai tikrai nėra orų pragyvenimo lygį užtikrinanti suma, tačiau senjorai dažniausiai gyvena nuosavame būste, turi santaupų, dalis mokesčių ir vaistų kainos yra kompensuojama valstybės, tad jų minimalūs poreikiai dažniausiai yra patenkinti. Tačiau, „Swedbank“ Finansų instituto atliktos apklausos rodo, kad net 62 proc. dabartinių pensininkų labai riboja savo poreikius, o likę 38 proc. riboja dalinai. 8 iš 10 atsisako kokybiškesnio maisto ir pramogų, kultūrinių renginių lankymo, 6 iš 10 taupo vandenį, šilumą.“
46–55 m. amžiaus žmonės jaučiasi stabiliausiai. Pašnekovė svarsto, kad galbūt taip yra, nes ši visuomenės dalis yra dažnai bebaigianti išsimokėti paskolas, įsitvirtinusi darbo rinkoje. Jiems nebereikia dengti didžiosios dalies su vaikų priežiūra ir išsilavinimu susijusių išlaidų, dažnai jie jau turi ir santaupų.
„Tyrimai rodo, kad tokio amžiaus gyventojai jau gali sau leisti keisti esamą būstą į kokybiškesnį. Tačiau statistika rodo, kad tik labai nedidelė dalis šio amžiaus gyventojų kaupia savo pensijai III pakopos pensijų fonduose, o tai reiškia, kad nors šiandien jie jaučiasi pakankamai saugūs, išėjus į pensiją ir pajamoms drastiškai sumažėjus, savo poreikių mažinimo išvengti nepavyks“, – perspėja J. Cvilikienė.
Reikia padėti vienišiems tėvams
Šeimų padėtį įvertinti turbūt sunkiausia. Anot pašnekovės, viena vertus, gyvenant šeimoje didėja išlaidos vaikams, reikia didesnio būsto. Kita vertus, rizika netekti reguliarių pajamų yra mažesnė, nes dirba du žmonės.
Vienišas žmogus turi mažiau išlaidų, bet ir visa atsakomybė už jo finansus guli tik ant jo pečių. „Mano manymu, sunkiausia yra vienišiems tėvams, ypač moterims, kurios vienos išlaiko savo vaikus. Lietuvoje vis dar nemažas skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų, o ir mūsų atliktuose tyrimuose moterys dažniau įvardija, kad jų pajamos mažesnės ir jos mažiau gali sau leisti. Valstybės politika vaikų turinčių šeimų atžvilgiu irgi nenuosekli – vaiko pinigai tai naikinami, tai skiriami, o ir biurokratijos pačiame procese pakankamai daug, neapmokestinamas NPD dydis turintiems vaikų vis keičiamas, tad saugumo jausmo vaikų turinčioms šeimoms tai tikrai neprideda“, – mano šeimos finansų ekspertė.
Tik 36,4 proc. jaučiasi ramūs dėl savo finansinės padėties. J. Cvilikienė svarsto, kad galbūt taip yra dėl nesugebėjimo tinkamai įvertinti savo biudžeto.
Pirmas žingsnis didesnio finansinio saugumo link yra labai aiškus savo padėties suvokimas, t. y. aiškus ir tikslus biudžetas, visų išlaidų peržiūrėjimas. Tyrimai rodo, kad tokią savo finansų „inventorizaciją“ daro tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas.
Antras žingsnis yra trumpalaikio (bent 3 mėnesių santaupos nenumatytiems atvejams) ir ilgalaikio (kaupimas senatvei, vaikų mokslams) saugumo užsitikrinimas. Lietuvos banko duomenimis, netekę reguliarių pajamų iki 3 mėnesių padengti savo būtinas išlaidas galėtų 23 proc. gyventojų, iki 6 mėnesių – vos 10 proc., o virš 6 mėnesių – vos 6 proc. Anot jos, matyt, tai ir yra ta dalis žmonių, kuri jaučiasi bent iš dalies rami.



