Dar vasarą tiek Šiaulių miesto savivaldybės, tiek jos uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ vadovai viešai džiūgavo dėl naujų pirkinių – 15 dešimt metų Švedijoje eksploatuotų dujomis varomų miesto autobusų. Buvo teigiama, kad nors autobusai nėra nauji, tačiau yra puikios techninės būklės. „Šiaulių naujienoms“ pavyko sužinoti, kad po pristatymo miesto valdžiai du iš 15 miesto keleiviams vežti skirtų automobilių į miesto gatves taip ir neišvažiavo. Buvo „paleisti ant detalių“.
Du autobusai paleisti „ant dalių“
„Busturo“ kieme, viduryje balos, be darbo stovi pailgintas (dumplinis) žalias „Volvo“ autobusas, o remonto dirbtuvėse – antras toks, tik trumpesnis. Jie – nutrupėję, „aprinkti“, dar su švediškais numeriais.
Pasiteiravome UAB „Busturas“ technikos direktoriaus Silvo Gedaminsko, kiek iš vasarą pirktų 15 švediškų „Volvo“ autobusų neišvažiavo į miesto gatves vežti keleivių.
„Visi važiuojantys yra autobusai, tokių nevažiuojančių neturime“, – tikina technikos direktorius. Priminus apie „Busture“ stovinčius du nevažiuojančius autobusus, ėmė aiškinti: „Mes tuos autobusus pirkome atsarginėms dalims. Autobusus pigiai nupirkome, žinojome, kad jų eksploatacijai reikės detalių, tai vieną ilgą ir vieną trumpą autobusus paėmėme kaip atsargines dalis, kad prireikus nereikėtų ilgiai laukti detalių. Jų neregistravome Lietuvoje. Juos galėjome tvarkyti ir eksploatuoti, bet naudingiau paleisti dalims.“
Dar rugpjūtį pirmuosius į Šiaulius parvežtus autobusus apžiūrėjusiam miesto merui Artūrui Visockui didžiausią įspūdį padarė jų kaina – vienas kainavo 7,5 tūkst. Eur. Tuomet „Busturo“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas aiškino, kad viešojo pirkimo konkurse tokią kainą pasiūlė įmonės partneris, teikiantis suskystintas dujas, „SG dujos“. Antrojo konkurso dalyvio prašoma kaina už vieną autobusą buvo 35 tūkst. Eur.
S. Gedaminskas patvirtino, kad visų 15 autobusų kaina buvo panaši, o už neeksploatuojamus autobusus mokėjo tiek pat, kiek ir už važiuojančius. Vadovas teigė, kad švediški autobusai genda, kaip ir visi panaudoti automobiliai, ir detalių iš stovinčių autobusų jau prireikė.
„Tragiškai nėra. Vairuotojams teko priprasti prie kito modelio, o techninių gedimų visokių atsitinka“, – sakė S. Gedaminskas. Technikos direktorius neslėpė, kad genda ir nauji autobusai, bet jie yra garantiniai ir detalės nekainuoja.
Nemato reikalo
Pranešus, kad norime nufotografuoti pompastiškai nupirktus nevažiuojančius autobusus, S. Gedaminskas buvo kategoriškas: „Nematome reikalo. Ką ten fotografuoti nevažiuojančius autobusus. Kaip atrodys nuotraukose apardyti autobusai.“
Matyt, technikos direktorius pamiršo, kad dirba ne savo privačioje bendrovėje, o Savivaldybės įmonėje ir jai galioja Visuomenės informacijos įstatymo nuostata, kad žurnalisto laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, o ne vadovų norais.
Vidurkis – 16 metų
Pagal Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento informaciją „Busturo“ parką sudaro: iš 108 autobusų 17 yra iki 5 metų, 5-10 metų – 18, 10-15 metų – 33, vis dar didžioji dalis – net 40 autobusų – savo amžių skaičiuoja daugiau nei 15 metų. Autobusų vidurkis – apie 16 metų. Vienkartinio elektroninio bilieto kaina mieste nekito nuo 2011 metų – siekia 49 ct ir yra mažesnė nei kituose šalies didmiesčiuose.
„Busturas“ metų pradžioje įsigijo 10 žemagrindžių 12 metų vokiškų „mersedesų“. Neteko girdėti, kad kurį vieną būtų pirkę „ant dalių“.
UAB „Busturas“ technikos direktorius neneigė, kad ir už važiuojančius, ir už neeksploatuojamus autobusus įmonė mokėjo tiek pat.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Skaitytojo nuotr.
