Sankcijų kamuojama Rusija šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ten kyla kainos, smunka prekių kokybė, jų apyvarta ir judama link didesnio ekonomikos uždarumo. Nepaisant to, Rusija laukia investuotojų iš Šiaulių, Lietuvos ir kitų ES valstybių.

Pasigendama pastovumo
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas verslo ir pasiekimų parodos „Šiauliai'17“ metu vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Globalizacija ir ekonominis patriotizmas: dilemos, iššūkiai, galimybės“ kalbėjo, kad Rusijos santykiai su Vakarais kardinaliai pasikeitė po Krymo aneksijos.

Dar ir dabar galima išgirsti, kaip rusai dėl pablogėjusios ekonominės situacijos kaltina Vakarus, ES, NATO ar JAV. Tokia tendencija ypač ryški ruošiantis kitais metais vyksiantiems Rusijos Federacijos prezidento rinkimams.

„Rusijoje bandoma suvaldyti situaciją, demonstruojant, tarsi ten padėtis yra stabili, vadinasi, kažkokių rimtesnių ekonominių reformų tikėtis neverta“, – sakė R. Motuzas.

Rusijai bendradarbiaujant su Lietuva ir kitomis ES valstybėmis, pasigendama pastovumo. Anksčiau Rusijos Federacija aktyviai deklaravo, kad nori su Vakarais sukurti bendrą prekybinę erdvę. Toks noras matyti ir šiandien, tik jis nebėra toks didelis, nes po 2014 m. Rusijos prekybos apimtys su ES sumažėjo beveik du kartus. Kita vertus, ES iš Rusijos perka apie 40 proc. naftos ir 30 proc. dujų.

„Viena vertus, Rusija lyg ir kviečia bendradarbiauti, kita vertus, matyti tam tikri barjerai. Vienas iš jų – tai sankcijos, trukdančios normaliai vystyti ekonomiką“, – akcentavo ambasadorius.

Sankcijos žlugdo ekonomiką
Neslepiama, kad Rusija sankcijų nesitikėjo. Buvo galvojama, jog tai tik laikinas reiškinys, kuris greitai bus panaikintas. Šiandien Rusijos valdžia deklaruoja, kad sankcijų įvedimas – tai bandymas ją izoliuoti. Aiškinama, esą tai JAV „žaidimai“, norint aktyviai įsiskverbti į kitas rinkas ir Rusiją palikti užnugaryje.

Sankcijos Rusiją paskatino imtis atsakomųjų priemonių – embargo ir savarankiško importo pakeitimo programos. Tai reiškia, kad Rusija stengiasi viską pasigaminti šalies viduje ir taip, esą viską sutvarkyti. Deja, šios priemonės neduoda gerų rezultatų, dėl to sukilo kainos, smuko prekių kokybė ir apyvarta. Nekylant investicijoms, auga infliacija, krenta perkamoji galia ir t. t.

Vis dėlto matyti, kad sankcijų retorika pamažu blėsta, apie tai vis mažiau kalbama ir ES valstybėse. Kai kurios Vakarų šalys vėl nori dalyvauti Rusijos rinkoje, nes kaip ten bebūtų, Rusija yra milijonus gyventojų turinti šalis. Be to, nesinori, kad Rusija palaikytų ekonominius ryšius tik su Eurazija, Rytų Europos šalimis.

Anot ambasadoriaus, viešai deklaruojami Rusijos ekonominio augimo tempai yra labai apgaulingi. Infliacija didėja, nors buvo žadėta, kad ji bus mažesnė. Rusijos ekonomika priklausoma nuo naftos kainų. Gyvena iš naftos, dujų pardavimų, ekonomikos struktūroje dar išsiskiria žemės ūkis ir prekyba ginklais, tik ne taip reikšmingai.

Vis dar nori bendradarbiauti
Tvarų ekonomikos augimą Rusijoje galėtų užtikrinti liberali rinka, struktūrinės reformos, kurios galbūt bus tikėtinos po 2018 m. Rusijos prezidento rinkimų. Taip pat žinoma, kad kai kurios reformos jau yra sumanytos, bet jos atidėtos vėlesniam laikui, nenorint išprovokuoti socialinių neramumų.

Ambasadorius kalbėjo, kad Rusijoje kritinė situacija nesusidarys, jeigu nebus įsivelta į geopolitinį karą. Vis dėlto krentantys ekonomikos rodikliai dar ilgai negalės pradžiuginti paprastų Rusijos piliečių. Jeigu naftos bus parduodama mažiau, prognozuojama, kad bus pradėta spausdinti daugiau pinigų, augs valstybės skola, infliacija. Situaciją apsunkina ir tai, kad 70 proc. įmonių priklauso valstybei, sunkiai kelią skinasi privatizacija.

Žinoma, tai nereiškia, kad dėl to gali visiškai nutrūkti prekybiniai ryšiai su Lietuva. Nors santykiams su Rusija kyla daug kliūčių, tai artimiausi Lietuvos kaimynai. Negana to, Rusija išlieka didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Eksportas į šią šalį užima žymią vietą, o reeksportas neša dideles pajamas Lietuvos verslui ir prekybai.

Rusijos investicijos į Lietuvą taip pat kyla. Pernai sudarė 2 proc. tiesioginių investicijų. Daugiausiai dėmesio sulaukia informacinių technologijų, gamybos, transporto, logistikos sektoriai. Taip pat rusai domisi Šiauliuose pagamintais baldais, kuro katilais, konditerijos gaminiais ir t. t.

„Ar ateityje santykiai su Rusija pagerės, sunku pasakyti. Žinoma tik tai, kad tokios šalys, kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, pasisako už sankcijų panaikinimą ir aktyvesnių ryšių su Rusija  mezgimą. Aš taip pat raginčiau nenutraukti ryšių su Rusija, tačiau reikėtų nepamiršti, kad bendradarbiavimas iš dalies reiškia tam tikrą riziką“, – sakė R. Motuzas.