Atrodytų, kad lietuviai teikia pirmenybę gryniesiems pinigams: jais taupo, atsiskaito už prekes ir paslaugas. Kodėl? Galbūt todėl, kad dalis savo reguliarių pajamų gauna grynaisiais. Be to, ne visur galima atsiskaityti mokėjimo kortele, nors bent kas antras lietuvis mieliau atsiskaitytų mokėjimo kortele, kaip olandai ar estai.
Pirkinio tiesiog atsisako
Europos centrinio banko duomenimis, nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais.
Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių gyventojai 79 proc. mokėjimų apsipirkimo vietose atlieka grynaisiais pinigais, 19 proc. mokėjimo kortelėmis ir 2 proc. kitais būdais. Šie duomenys prieštarauja vyraujančiam įsitikinimui, kad grynuosius pinigus jau dabar išstumia mokėjimo kortelės.
Grynaisiais žmonės dažniau atsiskaito už smulkius mažos vertės pirkinius, kuriuos greitai pamiršta, o už didesnės vertės, labiau įsimenančius pirkinius dažniau sumoka kitais mokėjimo būdais. Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Šiek tiek rečiau grynieji naudojami Airijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Slovakijoje. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai.
Vis dėlto apklausa atskleidžia, kad, turėdami galimybę rinktis, 44 proc. lietuvių mieliau atsiskaitytų mokėjimo kortele ir tik 40 proc. rinktųsi grynuosius. Svarbiausi mokėjimų kortelėmis privalumai, kuriuos įvardijo respondentai, – paprasta, greita ir nereikia tikrinti, ar turi pakankamai grynųjų.
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad daugiau nei 40 proc. gyventojų bent keliskart per mėnesį susiduria su situacija, kai negali atsiskaityti kortele, nes prekybos ar paslaugų vietoje tokios galimybės nėra. Kiek daugiau nei penktadalis pirkėjų tokiu atveju pirkinio tiesiog atsisako.
Banko duomenimis, vidutinė atsiskaitymo mokėjimo kortele suma siekia apie 17 eurų. Tad kiekvienas verslininkas pats pagal savo klientų srautus gali paskaičiuoti, kiek lėšų jis praranda kas penktam klientui „išsinešant“ po 17 eurų. Juo labiau kad jau dabar daugiau nei pusė šalies gyventojų kortele atsiskaito 2-3 kartus per savaitę ar dažniau. „Akivaizdu, kad el. atsiskaitymai ateityje tik populiarės, nes juos siūlys ne tik bankai, bet ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai. Manau, tos įmonės, kurios nesukuria galimybės atsiskaityti kortele, ilgalaikėje perspektyvoje ir toliau tiesiog praras potencialius pirkėjus ir įplaukas“, – mano J. Cvilikienė.
Nori lengviau kontroliuoti išlaidas
Finansų ekspertės teigimu, asmeninių finansų valdymo pamatas yra supratimas, kur ir kaip aš leidžiu savo pinigus. Atsiskaitant kortelėmis yra gerokai lengviau peržiūrėti savo išlaidas, matyti visą sąskaitos likutį, nusistatyti limitus, kuriuos galima išleisti per savaitę, turėti atskiras sąskaitas skirtingiems tikslams, pavyzdžiui, kasdienėms išlaidoms ir skirtą kaupimui.
„Santaupų investavimas padėtų jas apsaugoti ir nuo infliacijos, ko negalime padaryti su grynaisiais pinigais. Ne mažiau svarbus yra saugumas – pamestą kortelę galime užblokuoti, o pamestų grynųjų nebeatgausime“, – atsiskaitymo naudą mokėjimo kortelėmis atskleidžia pašnekovė.
Svarbu yra ir tai, kad parduotuvės keliasi į virtualias platformas ir tokiu būdu galima geriau lyginti kainas. Tad tie, kurie sugeba išmaniai tvarkyti savo finansus, turi gerokai platesnes galimybes rinktis net neišėję iš namų ir tokiu būdu rasti optimalius sprendimus, o tuo pačiu, tikėtina, ir sutaupyti.
Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai, olandai. Finansų ekspertė svarsto, galbūt taip yra, nes pas juos geriau išvystyta mokėjimų sistema: „Turbūt logiška, kad kuo daugiau žmonių renkasi elektroninius mokėjimo būdus, tuo labiau vystomos šios paslaugos. Kolegos Estijoje dalijosi patirtimi, kad atsiskaitymas grynais daugelyje įmonių yra apskritai nebesuprantamas dalykas, nes jos tiesiog nebeturi tokių galimybių. Labai svarbu, kad Estijoje ir valstybės teikiamos paslaugos yra lengvai prieinamos elektroninėje erdvėje, o toks susitelkimas visuose sektoriuose, be abejonės, kuria svarius rezultatus“.
Vis dėlto yra priežasčių manyti, kad netolimoje ateityje situacija pagerės ir Lietuvoje.
„Vien per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ klientai atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis išleido 23 proc. didesnę sumą nei pernai per tą patį laikotarpį, pačių atsiskaitymų skaičius augo beveik penktadaliu. Sparčiai populiarėja mobili bankininkystė, jos naudotojų kiekis didėja kartais. Tačiau, žinoma, viskam reikia laiko, kantrybės ir skaidrumo, nes dažnai už grynųjų slepiasi šešėlinės pajamos“, – sako šeimos finansų ekspertė.
