Lietuvoje smurtas šeimose yra didžiulė problema, kuriai išspręsti nėra universalių garantuotų būdų. Jų ieškoma, tad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, prisijungdami prie tarptautinės socialinės akcijos „16 dienų be smurto“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje organizavo šiauliečiams renginį „Smurtas artimoje aplinkoje: spręsti problemą gali padėti knyga“.

Komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Šliavienė teigė: „Ieškodami tų būdų, atradome biblioterapiją, manydami, kad knyga tam tikriems žmonėms galėtų padėti.“

Lietuvoje – kas trečia moteris yra patyrusi smurtą
Renginyje dalyvavusi programos ,,Kurk Lietuvai“ dalyvė, iniciatyvos ,,Birutė Bebaimė“ autorė Marija Norvaišaitė teigė, kad Lietuvoje – kas trečia moteris yra patyrusi smurtą, todėl problema  milžiniška ir ją būtina spręsti. Daugelis literatūros šaltinių teigia, kad problema kyla dėl lyčių nelygybės, dėl nelygaus galios santykio tarp vyro ir moters. Jei smurtas yra pateisinamas ir toleruojamas, smurtą patirianti moteris negauna palaikymo, jai pačiai yra sunku kreiptis pagalbos,  kaltina save. O jei kreipiasi pagalbos, nesulaukia tinkamo atsako.

„Žinant šias problemas, norėjome patikrinti situaciją Lietuvoje. Buvo atliktas tyrimas, apklausta 800 Lietuvos gyventojų, kurie gali reprezentuoti visą Lietuvos visuomenę. Paaiškėjo, kad trečdalis Lietuvos žmonių sutinka su nuostata, jog moteris pati prisiprašė, ji yra kalta, pati išprovokavo smurtą. Matome, kad  visuomenėje vyrauja toks stereotipas, kad „nėra namų be dūmų“, „muša, nes myli“. Vis dar yra tokių nepalankių smurtą išgyvenantiems asmenims nuostatų“, – pasakojo M. Norvaišaitė.

Ji teigė, kad apklausos metu paaiškėjo, jog žmonės nežino visų smurto formų. Dauguma žmonių supranta, kad yra fizinis, psichologinis smurtas, bet tik iki 5 proc. žmonių įvardijo, kad egzistuoja socialinis, ekonominis, seksualinis smurtas. Apie tai arba nėra kalbama, arba žmonės pamiršta.

Skaitymas tampa kaip terapija
Renginyje  „Smurtas artimoje aplinkoje: spręsti problemą gali padėti knyga“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė dr. Daiva Janavičienė supažindino su biblioterapijos metodu, kuris būtų vienas iš galimų smurto problemų sprendimo būdų.

Ji teigė, kad smurtas yra nepagarbus, kito orumą menkinantis ir žeminantis elgesys. Jis gali būti ne tik fizinis, bet ir emocinis. Fizinį smurtą esame linkę labiau atpažinti nei emocinį.

„Smurto įveikimas turėtų prasidėti neįvardijant paties žodžio. Man žodis „smurtas“ atrodo labai kietas ir per daug keliantis baimę. Žmonės, išgyvenantys tokias situacijas, yra pasiilgę švelnumo, kitokių reiškiamų emocijų. Juos geriau veikia įvairūs simboliai, kurie šiek tiek atskleidžia šią temą, bet jos atvirai nedemonstruoja“, – teigė D. Janavičienė.

Ji pasakojo, kad smurtas uždaro asmenybę į narvą, tačiau siela neturi narvelio, ji veržiasi keliauti toliau. Vienas iš didžiausių sukuriamų kalėjimų yra asmenybės menkinimo kalėjimas. Jei žmogus yra puolamas, jis visada instinktyviai ims kaltinti save. Vienas iš kalėjimų, kuriuos galime atpažinti, į kuriuos žmonės save uždaro, yra kaltės kalėjimas. Kaltė – vidinis sielos kalėjimas, neleidžiantis dvasiai išsilaisvinti. Ypač jei ta kaltė yra stiprinama, diegiama, spaudžiama. Jaučiant gėdą, esame priversti tylėti ir užsidaryti narvelyje, kalėjime. Daug kas pasaulyje priklauso nuo to, kaip jį matome. Neverta keisti pasaulio, reikia keisti save. Tuo ir remiasi biblioterapija.

D. Janavičienė teigė, kad skaitymas yra vienas iš socializacijos formų. Skaitydami galime pajausti labai stiprų aprašymą ar siužetą. Stiprų emocinį sukrėtimą, per kurį gauname sielos ir dvasios apsivalymą. Skaitydami atitraukiame mintis nuo problemų. Jei skaitome ir mums patinka, esame įtraukiami į tekstą, į išgyvenimus, taip pamirštame save, savo problemas. Šiuo klasikiniu požiūriu skaitymas tampa terapija.

Po Pirmojo pasaulio karo kai kuriems karo belaisviams buvo skaitomos knygos. Pastebėta, kad tie, kuriems knygas skaitė, greičiau sveiko, jie atitraukdavo savo mintis nuo skausmo, problemų, įsigilindavo į skaitomą turinį. Biblioterapinės knygos yra viltingos, pozityvios, savo prigimtimi nekenkia.

„Tikimės, kad šios dvi veikėjos formuos ir lavins mūsų visuomenę“
Renginyje plačiau pristatyta ir M. Norvaišaitės komiksų knyga „Birutė Bebaimė“. Šiuo komiksu autorė norėjo pakeisti nuostatas ir atkreipti dėmesį į tai, kad „pati moteris kalta“ – nėra teisingas požiūris. Smurto tema gana sunkiai pritraukia žmones, tema yra nemaloni, skaudi, sunki. M. Norvaišaitė teigė, kad norisi į tai pažiūrėti kiek įmanoma iš pozityvesnės pusės. Kalbėti apie tai, kad išeitis yra, jog ją įmanoma rasti, yra žmonių, kurie išties pagalbos ranką.

„Birutė Bebaimė pakliūna į smurtinius santykius. Ir po truputį išgyvena vis sunkėjančią savo partnerio kontrolę ir agresiją. Tokiomis situacijomis siekiame šviesti visuomenę, parodyti, koks yra smurtas“, – pasakojo M. Norvaišaitė.  

Pagrindinė veikėja ne viena. Ji turi geriausią draugę Aldoną, kuri rodo, kaip reikėtų reaguoti. Aldona sugeba paguosti, užjausti, neteisti ir parodo visas tas reikalingas reakcijas, kaip reikėtų reaguoti, jei tavo artimasis atsirastų tokioje situacijoje, kurioje yra patiriamas smurtas.

„Tikimės, kad šios dvi veikėjos formuos ir lavins mūsų visuomenę, jaunus žmones. Toliau gyvensime visuomenėje, kuri supras smurto problemą ir jokiomis aplinkybėmis jo nepateisins. Tikimės, kad mūsų komiksas pasieks kuo daugiau žmonių“, – teigė M. Norvaišaitė.

Knygos autorė pasakojo, kad susidūrė su tokia problema, kad kai rašai istoriją, norisi labai daug ką pasakyti, kiekvienoje smurtinėje situacijoje yra labai daug jausmų, problemų, kurios nebūtinai dviem žodžiais aprašomos. O komikse galima tik kelis žodžius parašyti. Tai buvo gana sudėtingas procesas, bet komikso formatas padėjo pritraukti jaunų žmonių dėmesį.  

Knyga yra sudaryta iš dviejų dalių. Vieną knygos dalį sudaro komiksas, kitą – užrašinė. Buvo norėta, kad perskaičius knygą, moterys jos neišmestų. Taip buvo siekiama išprovokuoti ir terapinį rašymą. Ši knyga yra labiau orientuojama į moteris, kurios patyrė smurtą, tačiau autorė teigė, kad ateityje žadama išleisti knygą ir apie smurtautoją.

M. Norvaišaitė: „Žmonės nežino visų smurto formų. Dauguma žmonių supranta, kad yra fizinis, psichologinis smurtas, bet tik iki 5 proc. žmonių įvardijo, kad egzistuoja socialinis, ekonominis, seksualinis smurtas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė R. Šliavienė teigė: „Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena iš pagrindinių problemų.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.