Tamsa vairuotojams ir pėstiesiems yra pavojinga. Sparčiai trumpėjančios dienos ir prastėjančios meteorologinės sąlygos apsunkina matomumą. Dėl to nukenčia arba žūsta žmonės, automobiliai sudaužomi nebepataisomai, įvyksta masinės avarijos.

Įvyksta kas ketvirta avarija
Lietuvoje tamsiuoju paros metu įvyksta kas ketvirta avarija, kurioje būna sužalojami ar žūsta žmonės. Ypač skaudžios jos būna paskutiniais rudens mėnesiais – spalį ir lapkritį, tuomet žuvusiųjų skaičius keliuose didžiausias. Lapkričio mėnesį dėl ilgo tamsaus paros meto ir dažnai sudėtingų bei matomumą prastinančių meteorologinių sąlygų, kaip lietus, dulksna ar šlapdriba, akivaizdžiai išauga ir vidutinis vienos avarijos žalos dydis.

Avarijos įvyksta dėl elementarių vairuotojų klaidų – neįsitikinus, ar lenkti yra saugu, žvilgsnio nukreipimo nuo kelio į kitą objektą, nepastebėjus sunkiau matomos kliūties – laukinio žvėries, dviratininko ar pėsčiojo be šviesą atspindinčių elementų. Prasto matomumo sąlygos šių klaidų tikimybę gerokai padidina. Neretai ypač miestuose įvykius sukelia ir pernelyg didelis vairuotojų pasitikėjimas savo jėgomis – neįvertinama, jog ant šlapios kelio dangos stabdymo kelias pailgėja, nesilaikoma saugaus atstumo.

Vienos vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis, kalbėdamas apie eismo įvykius rudenį, pritaria, jog jie nutinka dėl vairuotojų klaidų – menko atidumo ar saugaus greičio nesilaikymo.

„Tamsiuoju paros metu svarbiausias yra atidumas. Nereikia nukreipti dėmesio nuo kelio – dvi sekundes trunkantis žvilgsnis į radiją ar navigacijos ekraną gali būti lemtingas. Todėl vertinu automobilius, turinčius projekcinį ekraną, kuriame rodomi svarbiausi duomenys – greitis, ruože galiojantys kelio ženklai ar navigacijos komandos. Taip svarbiausią informaciją galima pamatyti praktiškai nenukreipiant žvilgsnio nuo kelio“, – teigia sportinio vairavimo instruktorius.

Vairuotojams rudenį tikru išsigelbėjimu tampa automobiliai, su įmontuotomis saugumo sistemomis, padedančiomis vairuotojams išvengti ekstremalių situacijų arba, į tokią pakliuvus, apsieiti be nuostolių. Per kelią migruojantys žvėrys prieš automobilį kartais išnyra taip greitai, jog sureaguoti ir atlikti tinkamus veiksmus yra iš esmės neįmanoma. Tačiau kartais už vairuotoją gali sureaguoti pats automobilis.

Skuba pirkti atšvaitų
Pėstieji, norėdami išlikti saugūs keliuose, skuba pirkti atšvaitų. Vieno lietuviško prekybos tinklo duomenimis, atšvaitų daugiausia nuperkama būtent lapkričio-sausio mėnesiais, o dažniausios jų pirkėjos – moterys.

Saugumą keliuose tamsiuoju paros metu gerokai padidinančius atšvaitus sau ir savo vaikams greičiausiai perka mamos, nes pagrindinės atšvaitų pirkėjos – jaunos 25–44 metų moterys. Dažniausiai tai jautresnės kainai pirkėjos, tikėtina, neturinčios nuosavų automobilių, tačiau besirūpinančios savo vaikais. Tiesa, praėjusiais metais atšvaitų nupirkta maždaug penktadaliu mažiau nei 2015 metais, nes kokybiški atšvaitai tarnauja ne vienerius metus. O atšvaitų pirkimo bumas buvo būtent prieš porą metų. Ryškėjanti tendencija – pernai beveik dvigubai daugiau nei užpernai nupirkta atšvaitų dviračiams, o ir šiemet jie labai populiarūs.

Tiesa, saugumą keliuose padeda didinti ne tik atšvaitai – pardavinėjamos ir vaikiškos striukės, lauko kelnės, kombinezonai su šviesą atspindinčiomis detalėmis, jau įsiūtais atšvaitais. Šių vaikams skirtų lauko rūbų pernai nupirkta penktadaliu daugiau nei užpernai. Dalis pirkėjų rūpinasi ir gyvūnų saugumu – perka šviesą atspindinčius pavadėlius ir antkaklius.

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, teisingai prie drabužių pritvirtintas atšvaitas – efektyvi priemonė, nes atstumą, per kurį vairuotojas pamato pėsčiąjį tamsiuoju metu, pailgina tris kartus: nuo 50 iki 150 metrų važiuojant su trumposiomis žibintų šviesomis ir nuo 100 iki 300 metrų – su tolimosiomis.

„Maždaug 90 km/val. greičiu važiuojančio automobilio vairuotojo stabdymo kelias yra 70 metrų, taigi pamačius žmogų be atšvaito iki jo likusio atstumo – 50 metrų – visiškai sustoti nebepakanka ir nelaimės tikimybė tampa labai didelė.

Lietui lyjant ar pasnigus matomumas dar labiau suprastėja. Atšvaitas padeda pėsčiąjį pastebėti gerokai toliau nei reikiamas kelio ruožas automobiliui sustabdyti, taigi atšvaitas tikrai labai sumažina nelaimės riziką“, – sako R Matonis.

Pasak jo, svarbu atšvaitą prisisegti teisingai – neretai atšvaitas prisegamas prie rankinės rankenos ir jį uždengia drabužiai. Juostinį-spyruoklinį atšvaitą reikėtų tvirtinti ant drabužio rankovės virš riešo ar ant kojos blauzdos. Jeigu dažniau pėsčiomis einama užmiestyje kaire kelio puse, prieš eismą, atšvaitus geriau segti dešinėje kūno pusėje.

Pakabinamąjį atšvaitą su virvele ar grandinėle reikėtų segti prie drabužių kišenės, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje – tokiame aukštyje atšvaitai vairuotojams geriau matomi.

Saugumą užtikrina saugos diržai
Tam, kad vairuotojai ir pėstieji liktų saugūs, labai svarbu neužmiršti užsisegti saugos diržų. Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatoriai teigia, kad vis daugiau keleivių užsisega saugos diržus, tačiau skaičiai kol kas nedžiugina ir dar yra kur pasitempti.  Policijos duomenys rodo, kad 2012 metais saugos diržų kelionių metu nesegėjo beveik 23,5 tūkst. asmenų, o pernai užfiksuota 17,5 tūkst. pažeidimų. Taigi per penkerius metus pažeidėjų sumažėjo ketvirtadaliu.

„Mažėjanti tendencija reiškia, jog vis daugiau Lietuvos gyventojų rūpinasi savo ir keleivių saugumu. Tačiau šie skaičiai vis dar yra prasčiausi tarp visų Baltijos šalių. Net 16 proc. keleivių Lietuvoje niekada nesegi saugos diržų autobusuose. Štai pavyzdžiui, Estijoje saugos diržų nesegėjo tik  5,8 proc. keliautojų. Tuo metu Latvijoje šis skaičius siekia 9,6 proc.“, – teigia vienos tarptautinių maršrutų bendrovės direktorius Tomas Kaziliūnas.

Lietuvoje galiojančios Kelių eismo taisyklės reglamentuoja – saugos diržus privalu segėti ne tik automobiliuose, bet ir autobusuose. Siekiant rūpintis keleivių saugumu, autobusuose yra įrengti saugos diržai. Apie prievolę juos segėti keleiviai yra įspėjami įvairiais būdais.

„Dažnai keleiviai teigia, jog pamiršo užsisegti saugos diržą, nepagalvojo, kad tai privaloma ir autobuse. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai keleivių pasiaiškinimai kelia šypsenas pareigūnams – esą saugos diržas pernelyg veržia, todėl jo segėjimas kelia diskomfortą“, – teigia Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė.
T. Kaziliūnas taip pat pastebi, kad ne visi autobusų keleiviai žino, jog pagal kelių eismo taisykles, saugos diržus privalo segėti ne tik automobiliuose, bet ir autobusuose.

Kaip teigia saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ organizatoriai, saugos diržas nėra puošmena ar patogumą suteikianti kelionės detalė. Priešingai, ši priemonė yra sukurta tam, kad apsaugotų keleivius ir aplink juos esančius autobuse asmenis nuo pavojingų sužeidimų kelyje. Elementariausias pavyzdys – netikėtas stabdymas didelio greičio kelių ruožuose. Tokiu atveju diržas užtikrina, kad žmogus liktų savo vietoje ir nesusižeistų atsitrenkdamas į priešais esančias sėdynes arba neiškristų iš savo sėdimos vietos.

Svarbu žinoti, jog saugos diržai padeda apsaugoti keleivius ir nuo avarijų metu sukeliamų sunkių kūno sužalojimų. Diržai užtikrina, kad keleiviai neiškristų per langus, nesužalotų šalia esančių asmenų, jeigu avarijos metu automobilis, mikroautobusas ar autobusas verčiasi.