Šiauliečių išrinkti valdyti miestą politikai vakar rinkosi į lapkričio mėnesio Tarybos posėdį. Daug šį kartą Tarybos narių dėmesio sulaukė pinigai. Kaip jų kuo daugiau surinkti iš mokesčių mokėtojų, kaip padalyti, atimti ar pridėti pagal politinę valią.

Talkšoje plaukios ir Savivaldybės „drakonai“
Kaip ir kiekvieną kartą, savo darbą išrinktieji pradėjo nuo miesto biudžeto reikalų. Pridėję Savivaldybės administracijos reikalams per 26 tūkst. Eur ir patrupinę po kelis tūkstančius kitoms biudžetinėms įstaigoms, politikai susikibo dėl „drakono“ valčių.  Sporto mokyklai ,,Atžalynas“ įsigyti sportinę jachtą ir jos transportavimo priekabą politikai paskyrė 10 tūkst. Eur, o dviem „drakono“ valtims – 18 tūkst. Eur. Nors Finansų ir ekonomikos komitetas siūlė išbraukti šias valtis iš pinigų dalybų, išrinktieji nusprendė – miestiečiams reikia pramogų. Kadangi verslininkai šioje vietoje snaudžia, pramogos bus organizuojamos iš miesto biudžeto.

Kas yra tas „drakonas“? Tai pramoginė valtis, kurią irkluoja 20 įgulos narių, 21-asis vairuoja, o 22-asis muša būgną. Kai kurie politikai tikino, kad ši pramoga labai reikalinga Talkšos ežero pakrantei atgaivinti. Iki šiol tokias valtis įvairioms šventėms Savivaldybė nuomodavosi iš Visagino ir mokėdavo ne vieną tūkstantį eurų, o dabar turės savo. Nors ir iš mokesčių mokėtojų pinigų jos bus nupirktos, tačiau jei tie mokėtojai panorės paplaukioti „drakonais“, turės, ko gero, dar kartą susimokėti – už vienkartinį pasiplaukiojimą ar treniruotę.

Skeptiškai tokius Savivaldybės „strateginius tikslus“ vertino Finansų ir ekonomikos komiteto narys Denis Michalenko. „Ar tikrai Kūno kultūros ir sporto skyrius mato prioritetą tokių valčių įsigijime? Jei nė viena sporto mokykla ar sporto veikla nereikalauja biudžeto lėšų, turime perteklių, gal ir taip. Bet kai atėjęs į sporto mokyklą randi kiauras grindis ar nesutvarkytus dušus, kyla klausimas, ar tikrai skyrius teisingai dėlioja, kas yra svarbiau. Jei tai naudinga veikla, tai ir verslas gali pramogas organizuoti, ne Savivaldybė“, – svarstė Tarybos narys.

Visai kitokios nuomonės yra olimpinės bronzos laimėtojas irkluotojas ir politikas Aurimas Lankas. Jis sutinka, kad visada galima surasti tų, kam labiau reikia. Jam keista, kad Talkšos ežero pakrantė menkai lankoma žmonių, ir spėja, jog taip yra dėl to, kad nėra tinkamos infrastruktūros.

„Manau, kad sporto mokykla galėtų sudaryti sąlygas tas valtis irkluoti visuomenininkams, organizacijoms, įstaigoms. Galėtų tapti tradicija daryti jų varžybas. Užsienyje tai vyksta, ypač Rytų šalyse. Galbūt ta sporto šaka galėtų būti pripažinta ir olimpine, nes olimpiada eina į masiškumą ir vaizdą, o „drakono“ valtys tai ir suteikia. Reikėtų patvirtinti nedidelį įkainį, žmonės galėtų treniruotis“, – sako liberalas.

Jis įsitikinęs, kad  vietoje „drakono“ valčių nupirkta kanoja sportininkams nieko neišgelbėtų.

Gabiems sportininkams treneriai įkuria klubus, ieško rėmėjų ir perka valtis iš rėmėjų pinigų. „Jei mes su Edvinu (porininkas kartu laimėjęs olimpinę bronzą E. Ramanauskas – aut.) būtume laukę, kol mums valtis nupirks miestas, tai labai ilgai būtume laukę“, – sakė sportininkas.

Reikia pastebėti, kad švenčių metu pademonstruoti partinę vienybę irkluojant „drakonus“ pamėgo politinės partijos ir judėjimai.

Pasiginčiję Tarybos nariai ryškia dauguma pritarė visiems pinigų paskirstymams. Turės Šiauliai ir „drakonus“.

Artėja priešrinkiminiai metai: reikia pinigų
Išskirstę nepanaudotus ar surinktus virš plano biudžeto pinigus, politikai nusprendė, kad dar 2,5 mln. eurų gali ir pasiskolinti iš banko. Visi valdžios džiūgavimai, kad Savivaldybė sėkmingai mažina biudžeto skolas, baigėsi. Miesto skola vėl ima augti. Ilgalaikę paskolą planuojama grąžinti per 5 metus, kasmet iš biudžeto mokant bankui lygiomis dalimis. Aiškinama, kad pinigai bus išleisti investicijų projektams finansuoti: miesto infrastruktūrai gerinti 1,387 mln. Eur, švietimo įstaigų infrastruktūrai gerinti 913 tūkst. Eur ir 200 tūkst. Eur – Kultūros centro remontui. Planuojama projektuoti ir nutiesti naujas magistralines ir žvyruotas gatves, įrengti susisiekimo komunikacijas, tvarkyti daugiabučių kiemus, tęsti Daušiškių kapinių infrastruktūros įrengimą, rekonstruoti apšvietimą ir kt. Visiems šiems darbams finansavimas šiais metais yra numatytas, tačiau apmokant juos iš paskolos, siekiama „atlaisvintus“ pinigus kaupti kitiems metams, kai tikinama, kad projektų vykdymui gali trūkti apie 20 mln. eurų.

Tarybos narys Andrius Šedžius stebėjosi, kad dar Miesto ūkio ir plėtros komitete prašęs pagrįsti, kokiems projektams ir kiek konkrečiai reikės tų galimai 20 milijonų, atsakymo iš Savivaldybės administracijos negavo. Kai kurie politikai stebėjosi, kaip galima skolintis, kai nežinai, kam pinigų reikės.

Administracijos direktorius Antanas Bartulis kiek anksčiau spaudos konferencijoje buvo minėjęs, kad kitų metų miesto biudžetas jau dėliojamas. Investicijų programos pirminiame variante buvo kelių milijonų trūkumas, tačiau sprendimas skolintis iškart išspręs 2,5 mln. Eur lėšų klausimą. Daug vilčių dedama į paskutinį metų ketvirtį, kai miesto iždą papildo didžiausi pinigai.

„Matydami nemažą pageidavimų ir siūlymų srautą, kur reikėtų nukreipti biudžeto lėšas, maždaug pusę milijono eurų padarėme kaip derybinį limitą. Vertinsime prašymus ir atiduosime politikams, kad jie pasisakytų dėl jų finansavimo. O sausio mėnesį jiems atiduosime gal ir dar didesnį piniginį rezervą. Diskusijose sudėliokime prioritetus: kažką pastatykime eilėje aukščiau, kažką nukelkime į eilės galą, o kažką galbūt atidėkime kitiems metams. Noriu, kad žmonės, kurie ilgą laiką dalyvavo miesto politikoje ir žino geriau miesto problemas nei aš, galėtų dalyvauti diskusijoje. Po jų išsikristalizuos pats geriausias projektas“, – sakė direktorius, taip primindamas, kad 2018-ieji yra priešrinkiminiai metai. 2019 pradžioje vyks savivaldos rinkimai, todėl per ateinančius metus politikams reikia miesto pinigų daryti rinkėjams „gerų darbų“. Greičiausiai dėl to dauguma Tarybos narių pritarė šiuos metus užbaigti padidinus miesto skolą. Administracijos direktorius A. Bartulis neslėpė, kad, ko gero, dar 2,5 mln. Eur Savivaldybė skolinsis ir kitais metais, pilnai išnaudodama šių ir ateinančių metų skolinimosi limitus.

Žemės mokestis pagal Dievo žodį
Taryba nusprendė, kokį žemės mokestį kitąmet mokės šiauliečiai. Jis iš esmės nesikeis: 0,2 proc. nuo mokestinės vertės už savo sklypą mokės gyventojai, už komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę – 0,4 proc., o už miško, sodininkų ir žemės sklypus – 0,1  proc. tarifą.

Nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkams teks mokėti maksimalų 4 proc. žemės mokestį.

Vienintelis pats didžiausiais buvęs mokesčio tarifas už kitos paskirties žemę mažinamas nuo 0,7 iki 0,4 proc.

Padidinti žemės mokestį miestiečiams liberalui Arūnui Rimkui nepavyko. Jo parengtam sprendimui – suvienodinti visų paskirčių sklypų tarifą iki 0,4 proc. nepritarė net jo bendrapartiečiai. Politikas mano, kad suvienodinti mokesčiai yra teisingos visuomenės bruožas. Jis tikino, kad pagal jo siūlymą sodininkai mokėtų vos vienu euru daugiau, tuo tarpu – „turtingieji miestiečiai mokėtų šimtais eurų daugiau už arą, o pensininkai, kurie neturi žemės, iš viso nemokėtų“.

„Kiekvienais metais grįžtame prie šio klausimo. Siūliau pernai 0,1 proc. tarifą taikyti visiems, kaip ir Vilniuje. Meras ir administracija žadėjo į mano siūlymą atsižvelgti šįmet, bet to nepadarė“, – apgailestavo Gintaras Karalevičius.

Tarybai balsavus už administracijos parengtą mokesčių variantą, A. Rimkus kolegoms pareiškė: „Tarybos nariai vadovaujasi Dievo žodžiu.“

Olimpinės bronzos laimėtojas irkluotojas ir politikas A. Lankas tikino, kad „drakonų“ valtimis galima ne tik pramogauti, bet ir sportuoti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.