Paklausti apie pensiją jaunuoliai lyg susitarę purto galvą: „Toli dar, pagalvosim vėliau, kai... uždirbsiu milijoną...“ Žinoma, galima suprasti jaunus žmones – kai tau vos aštuoniolika ar kiek daugiau, sunku galvoti apie savo gyvenimą po kelių dešimtmečių. Didelė dalis ir dabartinių trisdešimtmečių apie tai, kad jų pajamos tapus pensininkais smarkiai sumažės, mieliau stengiasi iš viso negalvoti. Tačiau akivaizdu, kad kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau yra užkirsti kelią finansiniam nepritekliui sulaukus senatvės.
Kas penktas – skurdžius
Beveik kas penktas pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį, esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių Europos Sąjungos šalių. Kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje – valstybės mokama pensija.
Šiuo metu valstybės mokama vidutinė reali pensija yra bent du kartus mažesnė už gyventojų įvardijamos orios pensijos sumą. Pasak finansų specialistų, šiuo metu į pensiją išėję gyventojai, turintys pakankamai ilgą darbo stažą, gali tikėtis pensijos, kuri siektų apie 40 proc. jų ankstesnių pajamų. Remiantis įvairiais skaičiavimais, tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų išlaikyti panašų gyvenimo būdą, kaip ir dirbdami, jų pajamos turi sudaryti bent 70 proc. anksčiau turėtų pajamų. Šiemet trečią ketvirtį Lietuvoje vidutinis mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 541,1 euro. Pensija, kuri sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo, yra 243,5 euro.
Taigi retas buvęs mokytojas ar medikas gauna pensijos daugiau kaip 300 eurų.
Atsarga skurdą nubaido
Taip sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau du iš trijų Lietuvos gyventojų – būsimųjų pensininkų – nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti. Daugelis mano, kad mažinti dabartines savo išlaidas ir taupyti senatvei neturi galimybių, nes uždarbis nėra pakankamas.
Antra vertus, nepagrįstai viliamasi, kad senatvėje bus daug mažesni poreikiai, tad pinigų tiek daug nebereikės.
Natūralu, kad jauni žmonės pirmiausia stengiasi apsirūpinti būstu, susikurti materialinę gerovę. Pavėluotai priimamus sprendimus lemia ir nesuformuoti finansinio planavimo įgūdžiai, kurie turi būti ugdomi nuo pat mažų dienų ir mokykloje, ir šeimoje.
Nors pagrindine priežastimi gyventojai nurodo lėšų trūkumą, taip pat mano tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunantys gyventojai: visiems jiems trūksta vidutiniškai dar bent 450 eurų per mėnesį, kad jau rastųsi galimybė taupyti pensijai. Tokie duomenys rodo, jog greičiausiai tai ne lėšų, o prioritetų klausimas.
Jei dirbsi ir taupysi, vargo nematysi
Papildomo kaupimo pensijai sistema Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus. Daugiau nei 350 tūkstančių gyventojų jau nusprendė kaupti pensijai papildomai – tai rodo žmonių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema. Specialistai vardija, kad dažnai senatvei skatina kaupti finansų išmanymas ir pensijos planavimas: žmonės mato pirmųjų žingsnių rezultatus ir todėl taupo toliau.
Pavyzdžiui, pedagogų šeima, dalyvavusi II pakopos pensijos kaupime, nuo 2004 metų sukaupė ir „į rankas“ gavo kiekvienas po 5 tūkstančius eurų. „Kol yra sveikatos – keliausime kartu su anūkais, dar spėsime jiems pasaulio grožį parodyti“, – planuoja Kęstutis ir Daiva.
Kita galimybė oriai gyventi – dirbti išėjus į pensiją. Tyrimų duomenimis, dešimtadalis dirbančių Lietuvos pensininkų dirba savo malonumui, o Europos vidurkis – 37 proc.
Štai šiaulietė Loreta – „užkietėjusi“ keliautoja. „Išlaidas susiplanuoju taip, kad atlyginimo užtenka, o pensiją skiriu kelionėms. Neskaičiavau, bet tikrai daugiau kaip 30 šalių aplankyta“, – sako moteris.
Gyvenimo pamokos
Elona, grįžusi atostogų iš Londono, pasakojo, kaip nustebusi dėl vietinės merginos, geros draugės elgesio: „Prieš penkerius metus mes pradėjome dirbti viename darbe. Nustebau sužinojusi, kad ji vos gavusi pirmąjį atlyginimą iškart atsidėjo 20 procentų būsimai pensijai. Pasirodo, taupančiam darbuotojui dalį prideda darbdavys ir valstybė pritaiko mokestinę lengvatą. Tėvai jai įskiepijo atsakomybės jausmą už savo ateitį. Jos pavyzdžiu ir aš supratau, jog reikia pradėti taupyti kuo anksčiau.
Per televiziją ten dažnai rodoma socialinė reklama, kuria valstybė skatina kaupti senatvei, naudotis taikomomis pensijų kaupimo galimybėmis.
Be to, britai taip neprisiriša prie savo namų: kol jauni ir uždirba daugiau, perkasi brangesnius namus arčiau centro, o sulaukę pensinio amžiaus juos parduoda ir įsigyja paprastesnį būstą. Uždirbtas lėšas dažniausiai išleidžia keliaudami.“
Ir šiaulietė Asta įsitikinusi, kad pats tinkamiausias metas pasirinkti kaupimo pensijai strategiją ‒ susiradus pirmąjį nuolatinį darbą ir gavus pirmąjį atlyginimą. Rinktis yra iš ko: draudimo bendrovės, kaupimo fondai ir kt.
Jai kaupiamieji fondai atrodo patikimiau negu „Sodra“. Be to, nedideli atlyginimai nespėja paskui vis augančias kainas – gryną pinigą atidėti „į kojinę“ beveik neįmanoma. Tad anot moters, tenka pasirašyti sutartį ir mokytis gyventi iš to, kas lieka. Tai ugdo drausmingumą, moko planuoti išlaidas.
