Lietuviai išlieka tarp didžiausių eurooptimistų. Jie didžiuojasi, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai. Paradoksalu, bet dauguma lietuvių tokios pat meilės nejaučia Lietuvai. Vieni specialistai sako, kad tai nieko baisaus, nes mums reikia ieškoti naujų tapatybių, kiti įžvelgia grėsmę Lietuvai.
Vertina Europos Sąjungą
Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai išlieka tarp palankiausiai Europos Sąjungą (ES) vertinančių tautų Europoje. Panašios nuotaikos, kaip ir Lietuvoje, taip pat vyrauja Airijoje, Maltoje ir Liuksemburge. Mažiau kaip pusė gyventojų ES naudą įžvelgia Italijoje, Kipre ir Graikijoje.
Politologas Liutauras Gudžinskas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tokie rezultatai nestebina. Matyt, lietuviams priimtina idėja priklausyti ES, nes Vakarai suteikia geresnę alternatyvą, lyginant su tuo, kokį gyvenimą pasiūlytų Rusija.
Lietuviams Vakarai siejasi su gerove, išsivystymu, demokratija, o Rytai – su priespauda, okupacija, autoritarizmu.
Lyginantis su Latvija ir Estija, matyti, kad Lietuvos gyventojai yra eurooptimiškesni. Politologas svarsto, kad tam įtakos turi gyventojų tautinė sudėtis. Štai Lietuvoje gyventojų sudėtis yra daugiau ar mažiau tokia pati, o Latvijoje ir Estijoje yra matomos skirtys. Ilgą laiką šiose šalyse rusakalbiai galbūt buvo diskriminuojami, todėl ES institucijos reikalavo, kad jiems būtų suteikta daugiau teisių, kas savo ruožtu iššaukė tam tikrą nepasitenkinimą iš etninių latvių ir estų, taip pat jų elito atstovų. Dar 2004 m., kai buvo balsuojama dėl narystės ES, buvo galima pastebėti, kad tiek latviai, tiek estai yra šiek tiek euroskeptiškesni už lietuvius.
„Bet kokiu atveju dabar, sprendžiant pabėgėlių klausimus, visos trys Baltijos šalys yra linkusios palaikyti bendrą poziciją, skirtingai nuo Vengrijos, Lenkijos, kurios bando formuoti tam tikrą opoziciją, nes joms pabėgėlių tema aktualesnė arba šioms šalims Rusijos grėsmė nėra tokia tiesioginė kaip mūsų atžvilgiu“, – mano L. Gudžinskas.
Europos vienybė skyla
Galima sakyti, kad Europa daugeliui asocijuojasi su demokratijos idealais, laisve, socialine apsauga, užtikrinančia, kad kiekvienas būtų gerbiamas. Anot politologo, lietuviai išvyksta gyventi į kitas ES šalis nebūtinai dėl ekonominių motyvų. Jie išvyksta, nes gyvendami Lietuvoje ne visada jaučia, kad jų balsas yra girdimas, jog turi lygias teises.
Vadinasi, reikia kelti klausimą ne apie tai, kodėl lietuviai yra eurooptimistai, bet kodėl būdami eurooptimistais nemato savęs Lietuvoje, kuri yra ES dalis.
Politologo nuomone, atsakyti į šį klausimą nesunku. Lietuviams nepatinka demokratijos veikimo kokybė, atotrūkis tarp valdančiųjų ir visuomenės. Kadangi politikai ir valdžia kol kas nėra pajėgūs šių opių problemų išspręsti, žmonės renkasi galimybę išvykti.
Anot jo, tame galima įžvelgti tam tikro nerimo, nes emigracija liudija, kad lietuviai nepasitiki savo valstybės institucijomis ir mano, jog ES institucijos geriau spręstų tam tikrus klausimus. Lietuvos valstybė iki šiol nėra įtikinusi nemažos dalies piliečių, kad ji iš tiesų gali padėti spręsti įvairias gyvenimo problemas.
Apklausos rezultatai taip pat atskleidžia, kad lietuviai tiki, jog padėtis ES gerėja, o pašnekovas nėra linkęs visiškai su tuo sutikti.
„Bendros ekonominės tendencijos yra neblogos, tačiau globalaus kapitalizmo problemos nėra įtikinančiai išspręstos. Matyti daug nestabilumo ženklų Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje. Pabėgėlių krizė, Didžiosios Britanijos atsiskyrimas – visa tai rodo, kad Europa išgyvena neramius laikus. Mes turime daug iššūkių, kurie verčia susimąstyti, ar ateityje Europa liks tokia vieninga, kokia buvo iki šiol“, – svarsto L. Gudžinskas.
Galimi keli scenarijai
Politologo teigimu, neatsitiktinai svarstomi įvairūs ES scenarijai. Vieni yra labiau optimistiniai, kiti – pesimistiniai. Optimistinio scenarijaus prielaida yra tokia, kad ES, kylant įvairiems iššūkiams, susivienys. Kitaip tariant, kuo didesnių iššūkių kils, tuo didesnių paskatų atsiras vienytis. Vis dėlto daug kas priklauso ir nuo politikų valios priimant tam tikrus sprendimus ir visuomenės paramos. Matome, kad Vokietijoje stabilumas išlieka, Prancūzijos prezidentas yra pakankamai energingas ir aktyvus. Politikai gali generuoti tam tikrą politinę valią, priimti tam tikrus sprendimus, bent iš dalies Europos sprendžiančius integracijos problemas ir galbūt sutvirtinančius ES socialinį ramstį, tačiau nepaisant to, vis tiek dar kyla daug iššūkių.
„Nėra prasta padėtis, bet sunku užmerkti akis prieš kylančius ekonomikos, saugumo, geopolitinius iššūkius. Be to, reikia turėti mintyje, kad Lietuvos ateitis nemaža dalimi priklausys nuo to, kokia bus ES. Todėl Lietuvos visuomenė, politikai turi prisidėti prie sprendimų paieškos, pamėginti stabilizuoti situaciją“, – pataria L. Gudžinskas.
Kaip ten bebūtų, politologas įsitikinęs, kad Lietuvai yra naudinga priklausyti ES. Štai tarpukaryje nebuvo tokių integracinių struktūrų ir Lietuva, kaip maža valstybė, labai kentėjo. Lietuvai ekonomiškai nebuvo galimybės dalyvauti vieningoje rinkoje, valstybė neturėjo galimybės parduoti savo pagamintų produktų. Dabar ES ir NATO leidžia jaustis saugiau ir suteikia galimybę dalyvauti rinkoje.
Anot politologo, Lietuvai tereikia atlikti namų darbus, skaidrinti valdymą, kovoti su korupcija, politikų savivale, siekti skaidrumo švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo srityse. Tuomet piliečių pasitikėjimas valstybe augtų ir lietuviai turėtų daugiau galimybių prisidėti prie stiprios ir vieningos Europos.
Ieškome naujos tapatybės
Šiaulių universiteto dėstytojas filosofas Jurgis Dieliautas mano, kad eurooptimistinės nuotaikos Lietuvai didelės grėsmės neturi. Lietuviams istorijos nebeužtenka, reikia diskutuoti, polemizuoti ir bandyti atrasti save iš naujo.
Anot jo, emigracijos privalumas tas, kad nebeužsidarome savo istorijoje, o kai neužsidarome, pamatome kitokį žmogų, kuris nėra svetimas, bet čia gyvenęs, veikęs dirbęs, daręs mums įtaką, su mumis prekiavęs ar konkuravęs.
„Mums nereikėtų žiūrėti vien į prieškario epochos istoriją, nes tuomet būtų galima pamanyti, kad Lietuvos istorija priklauso tik lietuviams. Iš tiesų nėra taip, kad vienoje šalyje gyventų tik viena tautybė, visada bus kitų socialinių, kultūrinių ar religinių grupių“, – sako J. Dieliautas.
Kita priežastis, verčianti lietuvius labiau vertinti ES – noras pažvelgti į save plačiau. Filosofo nuomone, natūralu, kad gyventojams kyla klausimų, kodėl iš Lietuvos išvyksta tiek daug žmonių ar kodėl čia nenori gyventi atvykėliai.
„Sveika savęs paklausti, kas mes esame, su kuo tapatinamės. Matyt, tame slypi noras į save pažiūrėti moderniai, atsikratyti nereikalingo balasto, nevykėlio pozicijos ir pabandyti surasti naują tapatybę. Čia taip pat yra šioks toks privalumas. Ieškant naujos tapatybės, atsiranda galimybė su kažkuo tapatintis, turėti dialogą, iš naujo permąstyti, kurie kaimynai mums yra svetimi, savi, palankūs ar blogi“, – privalumus išskiria dėstytojas.
Gyvename globaliame pasaulyje, todėl nereikėtų jaudintis, kad lietuviai labiau vertina ES ir emigruoja. Galiausiai – juk niekas nesako, kad išvykę asmenys į Lietuvą daugiau niekada nebegrįš. Taip pat nereikėtų baidytis dvigubos pilietybės. Filosofo nuomone, dviguba pilietybė reiškia ne trūkumą, bet privalumą. Tai reiškia, kad reikalui esant žmogus bet kada gali sugrįžti atgal į tėvynę ir iš naujo atrasti savo tapatybę.
„Mes daugiau ar mažiau įsivaizduojame, kas yra lietuvis, bet tapatybė nėra pastovi. Praėjusius kuriam laikui, tapatybę reikia peržiūrėti. Taip pat svarbu neatsižadėti tamsiosios tapatybės pusės, nes tai taip yra mūsų istorijos dalis. O emigruojančių visada buvo yra ir bus, taip yra visose šalyse, čia mes nesame kažkuo išskirtiniai“, – sako J. Dieliautas.



