Šiaulių universiteto atstovai kreipėsi į Šiaulių regiono plėtros tarybą su prašymu, kad savivaldybės ir verslo struktūros pateiktų sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kokių specialistų regionui trūksta labiausiai. Taryba į šį prašymą atsižvelgė teigiamai, bet tuo pačiu universiteto atstovams išsakė šiek tiek kritikos bei pateikė naujų pasiūlymų, kaip neprarasti savo pozicijų išlikimo kovoje.

Paprašė pagalbos
Šiaulių universiteto profesorė dr. Ingrida Šaulienė kreipdamasi į tarybos narius patikino, kad universitetui svarbi jų nuomonė bei palaikymas. Ji akcentavo, kad universitetui labai praverstų regiono valdžios atstovų pagalba. Tam, kad Šiaulių universitetas neišnyktų iš Lietuvos universitetų žemėlapio, Švietimo ir mokslo ministerijai reikia įrodyti, kad Šiauliuose galima išugdyti atitinkamą skaičių specialistų, kurie vėliau liktų dirbti regione. Todėl profesorė paragino, tarybos posėdyje dalyvavusiuosius išreikšti nuomonę apie tai, kokios srities specialistų regiono savivaldybėms trūksta labiausiai.

Prieš pasigirstant tarybos narių atsakymams, profesorė taip pat išsamiau pasakojo apie universiteto svarbą Šiaulių regiono gyvenimui. Ji priminė, kad kalbant apie universiteto ateitį, dažnai akcentuojama, jog universitetas turėtų tapti regioniniu. Vis dėlto universitetas pats savaime regioninis būti negali, nes universiteto misija pirmiausia yra skiepyti naujas žinias ir kurti inovacijas, o tiek žinios, tiek inovacijos regioniškumo neturi.

„Tačiau mes norėtumėme būti universitetu regione, kurti inovacijas, viešinančias šio regiono pažangą, būti antenomis, pritraukiančiomis inovatyvias žinias. Tai mūsų ambicija, kurią planuojame įgyvendinti ateityje. Esame šio krašto patriotai ir norime, kad Šiaulių regionas būtų kaip įmanoma sėkmingesnis ir tvaresnis“, – kalbėjo dr. I. Šaulienė.

Tik koją kiša tai, kad šiandien universitetai yra vertinami ne pagal tai, kokią pridedamąją vertę jie sukuria. Universitetų darbo kokybė yra vertinama pagal užsienio leidyklose išleistų monografijų ir publikuotų mokslo straipsnių skaičių.

„Tam sukurti reikia daug lėšų, o esant tokiai situacijai, kai į Šiaulių universiteto infrastruktūrą nacionalinio investavimo nėra jokio, labai sunku bėgti lekiančio traukinio priekyje“, – sakė universiteto atstovė.

Pažadėjo ugdyti talentus
Vis dėlto tai nereiškia, kad universitetas regionui neatneša jokios naudos. Profesorė paragino pažvelgti į kitokius skaičius. Šiaulių universitetas gali pasigirti tuo, kad per metus čia buvo išleistos keturios kolektyvinės monografijos, atliktos trys mokslo studijos, publikuoti 32 aukščiausio lygio mokslo straipsniai, surengta daugiau nei 500 renginių ir t. t.

Ji sakė, kad netiesa yra ir tai, esą Šiaulių universitetas nebendradarbiauja su verslu. Iš tiesų praėjusiais metais buvo sudarytos sutartys dėl 80 mokslo tyrimo paslaugų. Taip pat reikėtų pasidžiaugti tuo, kad universitetas į regioną praėjusiais metais pritraukė beveik 170 užsieniečių, kurie teigiamai atsiliepia apie regioną.

Ne gana to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad Šiaulių universiteto absolventai, randa darbą. Absolventų įsidarbinimas per praėjusius penkerius metus siekė 81 proc. Lyginant su kitais universitetais, šis rodiklis nėra nei išskirtinai blogesnis, nei geresnis.

Taip pat čia studijas baigę asmenys gali pasigirti didesniais atlyginimais. Absolventai vidutiniškai uždirba apie 900 eurų.

Universiteto atstovė įsitikinusi, kad Šiaulių regionui reikia ne eilinių darbuotojų, bet talentų. Tad, anot jos, šiuo metu universitetas specializuosis. Planuojama universitetą stiprinti dviem kryptimis: regionų vystymas, regionų vadyba arba regionų valdymas ir išmanioji gamyba.

Akcentavo mokslo naudą
Išklausę profesorės pranešimą, Šiaulių regiono plėtros tarybos nariai netylėjo ir išsakė savo nuomonę apie universitetą ir jo svarbą regionui. Štai Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas sakė, kad šiuo metu svarbiausia kalbėti apie žmogiškuosius išteklius, nes būtent nuo talentų ir jų įgytos kompetencijos priklausys regiono ateitis. O įvairių kompetencijų išugdyti neįmanoma be mokslo atstovų pagalbos.

„Ateityje dėl žmogiškųjų išteklių konkurencija bus vis didesnė. Jau dabar vyksta didelė konkurencija šalies viduje, mums dar reikia konkuruoti su užsieniu, kur įmonės gali pasiūlyti kur kas patrauklesnes sąlygas ir tiesiog traukia iš Lietuvos aukštas kompetencijas turinčius specialistus. Vadinasi, mes turėtumėme susikoncentruoti ties žmogiškaisiais ištekliais, priešingu atveju konkuruoti globalioje aplinkoje bus itin sudėtinga“, – pabrėžė V. Japertas.

Anot jo, regione jau dabar būtų pasiekta daugiau laimėjimų, jeigu čia vyktų efektyvesnė komunikacija tarp savivaldybių ir verslo atstovų. Anot jo, neužtenka tik aptarti problemą, reikia žinoti, ko regionui iš tiesų reikia ir kaip visa tai įgyvendinti. Regionas turėtų aršiau kovoti už savo teises ir pasiimti tai, kas jam priklauso iš valstybės, pirmiausia užtikrinant, kad regionas turėtų pakankamai kvalifikuotų mokytojų, darželių auklėtojų, įmonių specialistų, motyvuotų darbuotojų, gaunančių padorų atlyginimą.

„Turime suprasti, kad Šiaulių universitetas šios misijos negalės įvykdyti, jeigu nesulauks pagalbos iš šalies. Reikia tam tikros merų, savivaldybių, verslo bendruomenių pagalbos. Tiek politinis, tiek žmogiškasis palaikymas yra labai svarbus ir reikalingas, nes kitų siekis ištrinti Šiaulių universitetą iš universitetinio mokslo žemėlapio yra didžiulis“, – kalbėjo V. Japertas.

Panoro universitetui padėti
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių universitetas išsiskiria nuolatine „išgyvenimo“ nuotaika ir vis atsiduria tarsi gynybos stadijoje. Vietoje to, jo nuomone, reikėtų keisti visuomenės požiūrį į mokslą apskritai.

Štai visuose Europos universitetuose, prieš priimant studentus, pirmiausia yra įvertinama studento ir jo šeimos socialinė padėtis. Tuo tarpu Lietuvoje, skirstant studijų krepšelius, yra orientuojamasi į pasiektus stojančiojo rezultatus.

Amerikiečiai yra pasiryžę apmokėti būsimųjų studentų lėktuvų bilietus, kad jie tik atvyktų studijuoti, o mes laikomės tvirtai įsikibę studijų krepšelių, kuriuos finansuoja valstybė. Anot jo, tokia logika negali pasiteisinti, nes studijų krepšeliai neužtikrina, kad už mūsų visų pinigus studijas baigę asmenys vėliau neišvyks dirbti į užsienį.

„Būtent nuo to turėtų prasidėti aukštojo mokslo reforma, bet ne nuo universitetų kiekio ir struktūros, juk ne struktūra lemia studijų kokybę“, – akcentavo V. Mitrofanovas.

Jis kalbėjo, kad Šiaulių regiono savivaldybėse trūksta fizikos, chemijos mokytojų. Vadinasi, tai yra niša, kurią galėtų užpildyti Šiaulių universitetas. Taip pat reikėtų neužmiršti, jog regione veikia dvi laisvosios ekonominės zonos, vadinasi, universitetas galėtų pasidomėti, kokių specialistų ten esančioms įmonėms reikia ir juos paruošti. Tai regionui labai svarbu, nes šiuo metu nesitikima, kad ateityje atsiras daug kvalifikuotų specialistų iš Vilniaus, norinčių dirbti Šiauliuose. Vadinasi, reikia kažkaip įveiklinti tuos žmones, kurie jau gyvena Šiaulių regione, ir tobulinti jų kompetencijas.

Išeitimi galėtų tapti ir žmonės, gyvenantys Rytų Europoje. Nereikėtų bijoti jų integruoti į šalį per aukštąjį mokslą. Reikėtų permąstyti ir universiteto studijų kainodarą. Šiaulių universitete mokslas neturėtų kainuoti taip brangiai, kaip Vakarų Europos šalyse.

Netylėjo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Jis sutiko su anksčiau išsakytomis mintimis ir patikino, kad Šiaulių universiteto praradimas reikštų milžinišką žalą miestui ir regionui. Todėl paragino posėdyje dalyvavusius asmenis suvienyti jėgas ir parengti vieną bendrą dokumentą, kuriuo vadovaujantis, universiteto reikalingumą būtų galima pagrįsti viso regionu vardu.

„Mes visi turime kalbėti vienu balsu, tuomet padidintume savo galimybes būti išgirsti“, – vienytis paragino A. Visockas.

Po ilgų kalbų tarybos nariai sutiko apsvarstyti šį klausimą ir pažadėjo Šiaulių universitetui labiau padėti.

Šiaulių regiono plėtros tarybos nariai nutarė universitetui padėti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.