Tam, kad Šiaulių regiono ekonomika augtų, savivaldybės turi į biudžetą surinkti daugiau pajamų, o verslas didinti darbo užmokestį. Tačiau visa tai tik gražiai skamba, realybėje viskas kur kas sudėtingiau. Savivaldybės skundžiasi, kad negali imtis revoliucingų veiksmų, nes turi veikti pagal centrinės valdžios sureguliuotus teisės aktus, o verslas negali didinti algų, nes tiesiog neturi iš ko.
Tuo tarpu mokslininkai aiškina, esą visiems būtų geriau, jeigu savivaldybės taptų savarankiškesnės ir nebūtų tokios priklausomos nuo aukštesnių valdžios organų.
Naudojasi pigia darbo jėga
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros dėstytojai, atlikę tyrimą apie savivaldybių fiskalinį konkurencingumą, išsiaiškino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių ekonomikos augimą, yra darbo užmokesčio didėjimas.
Tik bėda ta, kad Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose atlyginimai nėra tokie dideli, kokių norėtųsi. Negana to, pajamų nelygybė šalyje yra labai didelė.
Mokslininkai sutinka, kad verslas negali šiaip sau darbuotojams imti ir mokėti daugiau. Tam, kad verslas investuotų ir plėstųsi, reikalinga didelė paklausa. Dar svarbiau, kad paklausa būtų didelė ne tik šiandien, bet ir ateityje. Šiaulių regionas, deja, tuo pasigirti negali.
Darbuotojų interesus ginančius profesinės sąjungos taip pat turėtų aktyviau ginti darbuotojų interesus. Juk būna ir taip, kad darbdaviai didinti algas gali, bet to nenori. Todėl profsąjungų pareiga įžvelgti plyšius ir padaryti taip, kad darbuotojai gautų tai, ko jie iš tiesų yra verti. Galiausiai verslas turėtų suprasti, kad nuo sugebėjimo komunikuoti su darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis priklauso ir jų pačių verslo sėkmė.
„Tikėtis, kad verslas staiga pakels darbo užmokestį vien tam, kad didėtų bendroji paklausa, turbūt būtų naivoka. Imtis tokių veiksmų galėtų paskatinti nebent rinka“, – Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės“ kalbėjo dėstytoja Dovilė Ruplienė.
Ji paaiškino, kad jeigu ekonomika augtų, įmonės sparčiau plėstųsi, aktyviau investuotų, samdytų daugiau darbuotojų, didintų darbo užmokestį. Padidėjus darbo užmokesčiui, regionas sparčiau augtų, keliami lūkesčiai vis didėtų ir visi būtų laimingesni.
Vis dėlto šiuo metu regionuose situacija yra šiek tiek kitokia. Panašu, kad įmonės mieliau naudojasi pigia darbo jėga, o darbuotojai kažkaip stengiasi išgyventi iš minimalios mėnesinės algos ir neieško naujų darbų bei galimybių. Tokiu atveju nebelieka pradinio stimulo, kuris išjudintų teigiamus ekonomikos procesus. Tuomet viskas permetama ant verslo pečių, esą jis pats turėtų keistis ir imtis kažkokių veiksmų, o toks mąstymas nėra teisingas.
Nori mokesčių lengvatų
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) direktorius Alfredas Jonuška sakė, kad reikia kalbėti ne apie atlyginimų kėlimą, bet kiek verslas darbo užmokesčiui išleidžia apskritai. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad šiuo metu darbo užmokesčiui verslas išleidžia tiek, kiek jis gali būti konkurencingas tarptautinėse rinkose. Kai kurios įmonės iš tiesų keičia įrangą, verslo struktūrą ir plečiasi, jose automatiškai atsiranda ir daugiau norinčių dirbti. Kita vertus, kai kurios įmonės negali sau leisti daugiau investuoti į gamybos procesų atnaujinimą. Atnaujinimo procesai galbūt vyktų sparčiau, jeigu verslas gautų daugiau mokesčių nuolaidų.
Nors verslui mokestinės lengvatos iš tiesų reikalingos, A. Jonuška minėjo suprantantis, kad Savivaldybės nėra pajėgios to padaryti.
„Savivaldybės vykdo valstybės įpareigotas funkcijas. Ne kiekviena Savivaldybė turi tokią galią. Mes tai suprantame“, – tikino ŠPPAR direktorius.
Jis priminė, kad savivaldybės Lietuvoje negali veikti savarankiškai, kalbant apie mokesčius, jos gali nustatyti tik mokesčių koeficientus, nes visas ribas nustato centrinė valdžia. Kitaip tariant, jeigu savivaldybės nuspręstų padaryti nuolaidų, tai reikštų, kad biudžetas taptų tuštesnis. Tai trukdo savivaldybėms savarankiškai veikti, siekti augimo bei imtis iniciatyvų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad norint, jog rytojus išauštų geresnis, kažką keisti reikia jau šiandien. Anot jo, elgiamės neteisingai, kai išaukštiname ekonominius rodiklius ir jais remiantis lyginamės su kitais, visiems parodome, kokie nykštukai esame ir kaip pas mus viskas blogai.
Iš tiesų reikėtų orientuotis ne į tai, kas iki šiol dar nepadaryta, bet ką dar būtų galima nuveikti. Pavyzdžiui, užuot skaičiavus, kiek sukuriama bendrojo vidaus produkto, galbūt reikėtų paskatinti žmones investuoti į „žaliuosius laukus“ ir pradėti ten dirbti. Rajonų gyventojams taip pat reikėtų ne skųstis, kad valdžia nieko neduoda, bet patiems imtis savo verslų. Tačiau vietoje to visiems palankiau dejuoti ir nieko nedaryti.
„Reikia žmones sutelkti, duoti jiems planą ir skirti finansavimo šaltinius, tik tuomet didės bendrasis vidaus produktas, daugės investicijų ir augs biudžeto pajamos. Mes turime pakeisti valdininkišką mąstymą. Jeigu galvosime tik apie mažėjančius ekonominius rodiklius, tai to augimo niekada nebus ir galiausiai visai nugrimsime iki nulio“, – perspėjo A. Jonuška.
Savivaldybės yra nekonkurencingos
Socialinių mokslų daktarė Dalia Rudytė patikino, kad šias problemas įžvelgia ir mokslininkai. Tik šalia to egzistuoja ir kita medalio pusė. Daktarės teigimu, savivaldybių laisvės yra labai suvaržytos. Jos įpareigotos atlikti tai, kas iš anksto numatyta. Savivaldybės negali tarpusavyje konkuruoti, jeigu jų visų veikla yra griežtai reglamentuojama tais pačiais norminiais teisės aktais.
„Manome, kad iš principo reikėtų keisti visą šiandieninę sistemą, nes savivaldybės šiandien nėra skatinamos konkuruoti. Jos tik gali suplanuoti savo biudžeto išlaidas ir tikėtis, kad trūkstamoji dalis bus atseikėta iš bendrojo katilo. Šią problemą pavyktų išspręsti tik keičiant teisinę sistemą“, – akcentavo D. Rudytė.
Šiaulių universiteto dėstytoja Solveiga Skunčikienė patvirtino, kad šiuo metu savivaldybėse veikiantis mechanizmas iš tiesų tik didina fizinę atskirtį tarp pačios savivaldybės, gyventojų ir verslo. Visas mechanizmas veikia taip, kad savivaldybės neturi jokios motyvacijos labiau stengtis, kad surinktų daugiau pajamų. Jeigu įvyktų fiskalinės decentralizacijos proveržis savivaldybėse, tuomet atsirastų didesnė galimybė konkuruoti tarpusavyje.
Vis tik paneigti fakto, kad fiskalinės konkurencijos tarp savivaldybių iš viso nėra, taip pat negalima. Tą aiškiai įrodo darbo užmokesčio, biudžeto pajamų, išlaidų santykių ir kitų rodiklių skirtumai tarp savivaldybių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad biudžetų išlaidų prioritetai ir kitos struktūrinės dalys yra labiau savivaldybių kiemų tvarkymosi dalykas. Vadinasi, nepaisant iš viršaus numetamų funkcijų, savivaldybės gali pagerinti rajono ekonominį gyvenimą, kaip, pavyzdžiui, tai padarė Akmenės rajono savivaldybė.
„Labai norėtųsi, kad Šiaulių miesto savivaldybė taip pat imtųsi pozityvių sprendimų. Mes girdime, kad verslas nenori mokėti mokesčių. Todėl Savivaldybė turėtų skatinti verslą inicijuoti tuos projektus, kad verslas būtų pats suinteresuotas didinti darbo užmokestį. Galbūt būtų verta europinius išteklius nukreipti į verslo aplinkos gerinimą, verslo ideologijos formavimą, juk dėl to konkurencija tik augtų“, – patarė S. Skunčikienė.
Savarankiškumo siekti nepatogu
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, atsakydamas į anksčiau pareikštas mintis, atkirto, kad savivaldybėms būtų neparanku siekti visiško savarankiškumo.
„Mes taip pat norime savo regione ekonominio savarankiškumo, nepriklausomybės, bet nesu toks optimistas ir netikiu, kad taip galėtų nutikti. Jeigu savivaldybės siektų decentralizacijos, tuomet kas taptų derybų objektu tarp centrinės valdžios ir savivaldybių? Supraskite, tuomet kiltų labai daug neaiškumų“, – kalbėjo A. Bartulis.
Anot jo, savivaldybės supranta, kad sėdi Finansų ir kitų ministerijų kišenėse, nuo kurių priklauso, kaip bus administruojamos skolos, kaip veiks švietimo sistema ir kiti dalykai. Todėl savivaldybėms parankiau ir toliau vykdyti tas funkcijas, kurios aprašytos Vietos savivaldos įstatyme. Priešingu atveju, jeigu nebeliktų funkcijų pasidalijimo, tektų kai kurias funkcijas grąžinti centrinei valdžiai ir atiduoti pinigus arba pačioms savivaldybėms rūpintis, kaip pritraukti daugiau lėšų į biudžetą.
„Modelis jau yra sukurtas. Jeigu viską sujauksime, pamatysime, kad iš tos gražios fiskalinės laisvės liks tik dalinė, nes vis tiek reikės tartis su centrine valdžia. Ar tikrai reikia eiti į karą, kai rezultatas bus toks pats, koks yra šiandien?“ – retoriniu klausimu diskusiją užbaigė A. Bartulis.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis sakė, kad Savivaldybė nesiekia decentralizacijos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
ŠU mokslininkai kalbėjo, kad labai svarbu, jog darbo užmokestis augtų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
