Vyriausybė siūlo minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo kitų metų sausio didinti 20 eurų – iki 400 eurų. Ekonomistai sako, kad sparčiai augant vidutiniam atlyginimui nelieka jokių priežasčių, kodėl darbuotojams nebūtų galima mokėti daugiau.

Teks perskirstyti biudžetą
Ekonomistas Rokas Grajauskas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad prielaidų kelti MMA yra. Šiemet vidutinis atlyginimas sparčiai augo, tuo tarpu minimalus atlyginimas – ne. Vadinasi, atotrūkis tarp vidutinio ir minimalaus atlyginimų didėja.
„Kadangi turime pajamų nelygybės problemą šalyje, tai turbūt būtų logiška galvoti, kad augant vidutiniam atlyginimui turėtų kilti ir minimalus. Galbūt jį būtų galima pakelti iki 420-430 eurų, juo labiau kad kitąmet vėl prognozuojamas atlyginimų augimas, kurį iš esmės į priekį stumia toliau mažėjantis nedarbas“, – paaiškina R. Grajauskas.

Visai neseniai buvo pasklidusios kalbos esą Lietuvos profesinės sąjungos norėtų, kad MMA nuo kitų metų didėtų iki 500 eurų. Vis dėlto ekonomistas sako, kad apie tokią sumą kalbėti neadekvatu. Tad reikėtų džiaugtis, jeigu darbuotojai gautų bent 20 eurų daugiau.

Valstybė susiduria su dar viena problema. Šiuo metu siūloma su naujais mokestiniais pasiūlymais didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir jį sulyginti su minimaliu atlyginimu, o tai reikštų didesnį spaudimą valstybės finansams. Kitaip tariant, šiuo metu NPD siekia 310 eurų, jeigu nuo kitų metų didėtų minimalus atlyginimas, tai ir neapmokestinamas pajamų dydis kiltų iki 380, o tai valstybės biudžetui reikštų nemažą praradimą.

Ekonomistas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad nors dėl ekonominio augimo surenkama daugiau mokesčių, spręstinų problemų išlieka daug. Pavyzdžiui, mokytojams reikia didesnių atlyginimų, o pensininkams – didesnių pensijų. Vadinasi, biudžetą neišvengiamai teks perskirstyti ir tikrai gali būti, kad MMA didės.

Šiauliai atsilieka nuo Vilniaus
Kaip ten bebūtų, kol kas aišku tik tai, kad vidutinis atlyginimas iš tiesų auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse.

Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių, arba popieriuje) darbo užmokestis padidėjo Telšių apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose – 4 proc. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių apskrityje.

2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią darbo užmokestį popieriuje – 932,70 euro – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 671,70 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Darbo užmokesčio padidėjimą šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnis darbų mastas, sezoniškumas bei kitos priežastys.

Ekonomistas dienraščiui sako, kad vidutinis atlyginimas Šiauliuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose augtų sparčiau, jeigu miestai atrastų savo konkurencinį pranašumą.

„Vilniuje yra daugiau užsienio kompanijų, paslaugų, todėl natūralu, kad čia atlyginimai yra didesni. Kiti miestai turėtų atrasti savo konkurencinį pranašumą ir plėtoti aukštesnės pridėtinės vertės pramonės arba paslaugų šakas. Turėtų pasistengti ir pačios savivaldybės, per švietimo sistemą išsiugdyti tam regionui reikalingų kompetencijų, kad tokiu pagrindu galėtų kurtis įmonės, didėti investicijos ir pan. Vis dėlto kol kas mes tokios tendencijos nematome“, – komentuoja R. Grajauskas.

Šių metų antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (960 eurų) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 121,30 euro viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų rajono (590,20 euro) savivaldybės darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. antrąjį ketvirtį siekė 369,80 euro.