Kalbos apie rugsėjo pirmąją, kai tėvai žiūri paklaikusiomis akimis į visas tas mokyklinių prekių, ir aprangos, ir avalynės kainas ir šiaip ne taip finišuoja rugsėjo pirmosios gėle su akcija, jau baigtos. Nauji mokslo metai pasitinkami, tarkime, su pakilia nuotaika, gražiais lūkesčiais, svajomis apie pažinimo džiaugsmą. Po šventės visgi pasitinka realybė.
Mokykla – ne tik žinių šventovė, bet ir kitų gerų patirčių vieta. Būreliai, projektai, išvykos ir ekskursijos. Bet ne visiems vienodai skirta. Pavyzdžiui, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad kas dešimtas vaikas turėjo atsisakyti dalyvauti mokyklos renginyje, nes už jį reikėjo mokėti, o dauguma – apie 70 proc. apklausoje dalyvavusių vaikų ilgą laiką buvo nusiminę. Liūdesys kyla, nes jaunuoliui tenka atsisakyti visaverčio gyvenimo.
Dar daugiau dienos centrų?
„Gelbėkit vaikus“ kasmet atidaro vis daugiau dienos centrų vaikams, kuriems reikia pagalbos. Tačiau organizacijos vadovė Rasa Dičpetrienė teigia, kad tiek vis dar mažai.
„Maždaug 20 tūkst. Lietuvos vaikų kasdien reikia pagalbos tam, kad jie būtų pakankamai pavalgę, pagal sezoną apsirengę, kad galėtų gyventi visavertį jų bendraamžių gyvenimą, kad būtų išklausyti ir suprasti. Šiandien Lietuvoje veikia apie 280 vaikų dienos centrų, kuriuos kasdien lanko apie 5 tūkst. vaikų. Kad padėtume visiems vaikams, kuriems reikia pagalbos, Lietuvoje reikėtų įsteigti dar apie 500 vaikų dienos centrų“, – teigia „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Panašus reprezentatyvus Lietuvos vaikų tyrimas „Jaunimo balsas“ per pastaruosius metus buvo atliktas Rumunijoje, Meksikoje, Jordanijoje ir kitose šalyse.
Visgi keista, kad mažoje šalyje reikia dar 500 dienos centrų. R. Dičpetrienė skaičiuoja, Lietuvoje yra maždaug 10 tūkst. šeimų, kurioms reikia paramos ir pagalbos, o toks skaičius aktualus jau seniai, tik dabar jau apie tai daugiau kalbama.
„Dienos centrą vidutiniškai lanko 20 vaikų. Kai susiburia ministerija, vietinės savivaldybės, bendruomenės ir mūsų organizacija, nėra taip sudėtinga jį atidaryti. O nauda tiek šeimai, tiek bendruomenei, savivaldybei ir apskritai Lietuvai yra nepaprasti didelė, juk užkertame kelią dar didesnėms problemoms. Dienos centras daugeliu atveju ypač mažesnėse Lietuvos vietovėse yra kone kultūros ir šviesos židinys, suburiantis ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius prasmingai bei tikslingai veiklai“, – teigia ji.
Mokslo metais išlaidos nesibaigia
Vaikų liūdesio priežastis prasideda ten, kur prasideda alkoholizmas. Nors stebėtina, vieni žmonės sako, jog degradavę ir alkoholio liūne skęstantys žmonės jų pačių akimis skaičiuojami vienetais. Tikėtina, kad problema masiškesnė kai kur yra. Bet štai kas tikrai, tikrai akivaizdu. 25 procentai Lietuvos gyventojų kankinasi ties skurdo riba.
Tarkime, dori ir paprasti tėtis ir mama, norintys padoraus gyvenimo, bet dirbantys tą vienintelį darbą Lietuvos periferijoje pas didelį ūkininką už minimalų atlygį arba auginantys kelias karves, bet gaunantys gailius centus už pieną.
Ir Šiauliai ne išimtis. Kai kurių žmonių vadinamas darbininkėlių miestu, kuriame gyvena paprasti žmonės, dirbantys prastą darbą už prastą atlyginimą. 600 eurų atlyginimas į rankas čia yra laikomas konkurencingu. Bėda ta, kad didžiajai daliai miestiečių apie tokį atlygį galima tik svajoti.
„Vaikų dienos centras yra vieta, kur vaikai ateina po mokyklos ir gauna visokeriopą pagalbą, pirmiausia pavalgyti, kas vis dar yra aktualu – gauti šilto maisto, centre kartais gali būti paskutinis maistas tą dieną, nes vakarienei namuose tiesiog nieko gali ir nebūti.
Su vaikais dirba dažniausiai socialiniai darbuotojai, vaikai gauna psichologinę, emocinę pagalbą, jiems padedama ruošti namų darbus, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai, kurių galbūt šeimoje nėra sąlygų gauti. Per dienos centro veiklas pavyksta vaikams parodyti Lietuvą, jie nuvyksta pirmą kartą prie jūros ar į sostinę. Tėvai neturi tiesiog finansų išleisti į ekskursiją, o dienos centrus lankantys vaikai be savo mokyklos ir savo namo nieko daugiau gyvenime nėra matę“, – sako R. Dičpetrienė.
Jos teigimu, pagrindiniu stabiliausiu lėšų šaltiniu tampa aukų dėžutės prekybos centrų ar parduotuvių kasose, į kurias patenka kad ir keli aukotojo centai – dėl šių dėžučių centrams netenka uždaryti durų žiemą, kai mokslo metai vis tik tęsiasi visu intensyvumu, o centrus užplūsta didesnės išlaidos.
