Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi šiaulietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ir pasidalijo savo skaudžia istorija – ją atleido pirmąją darbo dieną. Mergina sakė, kad savo istorija norėtų padrąsinti kitus darbuotojus, jog jie atsidūrę panašioje situacijoje žinotų ką daryti.
Patyrė šoką
Šiaulietė pasakojo, kad pabodus ilgas darbo valandas dirbti vienoje įmonėje nusprendė susirasti kitą darbą. Pirmiausia užsuko į Šiaulių jaunimo darbo centrą ir, ten pasižiūrėjusi į darbo skelbimų lentą, vienu iš jų susidomėjo.
Skelbime buvo parašyta, kad viena maitinimo įstaiga ieško pagalbinio virtuvės darbuotojo. Mergina nusprendė paskambinti ir paklausti, ar įmonė vis dar ieško darbuotojo. Paskambinusi sulaukė patvirtinimo ir buvo paraginta atvykti į darbo pokalbį. Tą pačią dieną atvykusi į susitikimą su potencialiu darbdaviu ji prisistatė ir po pokalbio sulaukė žinios, kad yra priimta į darbą.
„Labai apsidžiaugiau. Pagalvojau, kad štai dirbsiu mažiau valandų už visai normalų atlyginimą. Tačiau tuomet net nežinojau, kad po to prasidės problemos“, – kalbėjo šiaulietė.
Taigi per pokalbį buvo pasakyta, kad ji pirmiausia turėtų susitvarkyti visus dokumentus su darboviete, kurioje iki šiol dirbo, ir jau kitą dieną galės prisijungti prie naujo kolektyvo.
Žinoma, toks merginos sprendimas jos tuometiniam darbdaviui nepatiko. Jis dar paragino merginą apie išėjimą iš darbo pagalvoti, o galiausiai draugiškai ją išleido. Tad šiaulietė prabudusi kitą rytą su nekantrumu nuskubėjo į naująją darbo vietą. Ten ją pasitiko, buvo duota uniforma ir skirta pirmoji užduotis.
„Persirengiau, pradėjau vykdyti užduotį ir staiga išgirdau šiurpą keliančius žodžius – „jūs atleista“. Mane ištiko šokas. Pasimečiau, nieko nebesupratau ir paklausiau, kodėl mane nusprendė atleisti, juk nieko blogo nepadariau. Tačiau nesulaukiau jokio paaiškinimo“, – pasakojo mergina.
Nesulaukusi jokio darbdavių paaiškinimo, ji kreipėsi į ankstesniąją darbovietę ir pasiprašė susigrąžinama atgal. Džiugu, kad mergina buvo priimta atgal, tačiau šis nutikimas jai turbūt dar ilgai išliks atmintyje.
Mergina nusprendė dėl to niekam nesiskųsti, tik pasiryžo savo patirtimi pasidalyti su žiniasklaida. O „Šiaulių naujienų“ žurnalistai, sureagavę į esamą problemą, kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių.
Atleisti neturėjo teisės
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola paaiškino, kad Darbo kodeksas (DK) nustato, jog darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, mirus vienai darbo sutarties šaliai, nesant šalių valios, nerandant darbdavio ar jo atstovų buvimo vietos bei kitais pagrindais (DK 53 straipsnis).
Taigi Darbo kodeksas nenumato galimybės darbdaviui vienašališkai (nesant darbuotojo kaltės) nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną, kai apie tai pranešė darbuotojui. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad darbo sutarties nutraukimas tą pačią dieną galimas tik šalių susitarimu (DK 54 straipsnis). Arba dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnis). Jeigu sudarydami darbo sutartį darbuotojas ir darbdavys sutarė dėl išbandymo, tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali nutraukti darbo sutartį įspėję kitą sutarties šalį prieš 3 darbo dienas (DK 36 straipsnis).
Darbuotojas nesutikdamas su atleidimu iš darbo, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo (DK 220 str. 1 d.).
Paragino netylėti
Advokatas Justinas Usonis dienraščiui patvirtino, kad darbdavys galėjo pažeisti Darbo kodeksą. Dėl to mergina turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, kur šią problemą turėtų būti nesunku išspręsti.
Vis dėlto jis sakė, kad galima įtarti, kodėl ne tik šiaulietė, bet ir kiti gyventojai, atsidūrę panašioje situacijoje, ne visada ryžtasi kovoti už savo teises.
Advokatas svarstė, kad jeigu įmonė yra didelė, tai natūralu, kad tuomet atsiranda daugiau galimybių darbuotojui įrodyti savo tiesą, tačiau jeigu įmonė maža ir ten nėra darbuotojų interesų ginančių žmonių, darbuotojai gali išsigąsti, netekti vilties, kad bus išgirsti, ir nebetikėti, jog gaus atlygį už patirtą žalą. Be to, kartais nutinka ir taip, kad pavykus įrodyti, jog darbdavys pasielgė neteisingai, jis iš tiesų neturi iš ko išmokėti pinigų, nes darbovietė, dažniausiai nedidelė, būna priversta bankrutuoti. Tokiu atveju nelaimi abi pusės.
Kaip ten bebūtų, J. Usonis vis tiek patarė visada prieš pradedant dirbti naujoje darbo vietoje, pasirašyti darbo sutartį ir prireikus kovoti už savo teises.
