Vieną šios savaitės vakarą Šiaulių dailės galerijoje vasara kvepėjo muzika. Ir literatūra. Pilnutėlėje galerijos salėje skambėjo rašytojos Dalios Staponkutės skaitomas žodis, akordeono ir alto dueto „Tutto a dio“ atliekama muzika, Mildos Baronaitės vokalas. Skirtingose šalyse gyvenantys menininkai susitiko koncerto išvakarėse ir šio susitikimo euforija, atrodo, gyvens dar ilgai...

Duetas, gimęs Londono gatvėje
Altu grojanti Greta Staponkutė ir akordeonininkas Augustinas Rakauskas – du muzikai ir dvi artimos sielos, sukūrę retą pasaulyje būtent tokių instrumentų duetą. Atlikėjai sako, kad tas išskirtinumas ir įkvėpė, tapo iššūkiu, savita niša, kurią galėjo užpildyti. Klausytojai pamėgo jų rečitalius ne tik Lietuvoje, bet ir Kalifornijoje, Meine, Floridoje, klausėsi Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke (JAV), Šveicarijoje, Liuksemburge, Italijoje ir kitur.

„Alto ir akordeono duetas – nėra dažnas reiškinys, bet tai duoda daugiau nuotykių. Akordeonas – nešiojamas ant kupros. Nori – kalne daryk koncertą, nori – medyje... Altas turi savo specifiką, turi žemą registrą. Repertuarui priduoda savų spalvų. Altas – kaip žmogaus balsas. Jis vidurys tarp dangiškojo smuiko ir savitos violončelės. Kaip aš“, – prisistato šiaulietė Greta Staponkutė.

Su Augustinu kartu studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Po pirmo kurso išvažiavo abu į „laimės“ miestą Londoną užsidirbti pinigų. Darbo negavo, tačiau rado išeitį – išsitraukė instrumentus ir pradėjo groti gatvėje. Iki tol nė karto kartu negroję. Grojo iš klausos, kas ką prisimena.

„Tai buvo pirmoji bendra repeticija. Grojome prie Bekingemo rūmų, prie Big Beno. Buvo deimantinis karalienės sutuoktuvių jubiliejus, daug žmonių. Pamatėme, kad žmonėms mūsų muzika patinka, gavome grįžtamąjį kontaktą, tai užkūrė ir įkvėpė“, – prisimena Greta.

Grįžę akademijoje pasirinko kamerinio ansamblio paskaitas, nes norėjo tęsti muzikavimą kartu. Ir ne tik grojimą, jauna pora yra susižadėjusi ir nedrąsiai kalba apie kitų metų planus rengti vestuvių šventę.

Augustinas antrame kurse išvyko studijuoti į Kauną. Reikėjo važiuoti į konkursus, tapo sunku repetuoti. Kartais susitikdavo pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno – Elektrėnuose, o lyjant tekdavo repetuoti tiesiog automobilyje. Augustinas norėjo mokytis pas profesorių Kaune, Gretai tiko profesorius Vilniuje.

Tai išvargino, todėl magistrantūros studijas nusprendė pasirinkti ten, kur tiktų abiem – Šveicarijos mieste Lozanoje. Abu baigė solinę magistrantūrą, šįmet pasirinko jau antras magistrantūros studijas: Augustinas –  pedagoginę, Greta – orkestro. Prieš akis – dar dveji metai Lozanoje. Kas toliau?

„Tikiuosi, Dievas parodys. Dabar  studijos, koncertai, jaunystė... Kiekvienam mūsų duota tiek daug, kad reikia tik džiaugtis. Kol kas mes – pasaulio piliečiai, kurių namai – mašina“, – šypsosi Greta.

Mažoji princesė užaugo
Milda Baronaitė – Gretos ir Augustino studijų draugė. Pora sugrįžo iš Šveicarijos į Mildos vestuves. Nors vokalistė buvo dainavusi tai su Greta, tai su Augustinu, tačiau su jų duetu – nė karto. Koncertas Dailės galerijoje buvo premjera. Milda šįmet baigė magistrantūrą Lietuvos muzikos akademijoje, įsikūrė Vilniuje, tačiau planuoja stažuotę užsienyje. Šiauliečiai dar prisimena 2009 m. Šiaulių arenoje rodytą miesto vaikų pajėgomis pastatytą miuziklą „Geležinės princesės diena“. Milda ir buvo toji princesė.

Mergina studijavo pas profesorę Astą Krikščiūnaitę ir yra dėkinga, kad vokalo pedagogė ir dainininkė įdėjo daug darbo puoselėdama jos balsą.

„Balsas yra labai trapus, reikia atrasti tą dėstytoją, kuris tau tiktų. Kiekvienam tinka kitas. Reikia turėti ryšį, suprasti vienas kitą širdimi. Labai gaila palikti akademiją. Man patinka opera ir kamerinė muzika. Manau, kad atlikėjas turi būti pagal savo vokalines galimybes kiek galima universalesnis“, – sako Milda.

Koncertas suvedė Staponkutes
Koncerte „Vasara kvepianti muzika“ įvyko dar vienas unikalus susitikimas – kartu su jaunaisiais muzikantais ištraukas iš savo knygų skaitė Kipre gyvenanti rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė. Jos ir Gretos vienodos pavardės – ne sutapimas. Abi yra giminaitės, tačiau susitiko pirmą kartą koncerto Dailės galerijoje išvakarėse, repeticijos metu.

„Kadangi negyvenu Lietuvoje, apie Gretą, jos talentą sužinojau virtualioje erdvėje, spaudoje. Paklausiau mamos, sužinojau, kad esame giminaitės. Greta irgi apie mane žinojo. Abi esame meno srityje. Bendrą pasirodymą suplanavome per socialinius tinklus. Esu dariusi skaitymus tik su džiazo muzika. Aš suvokiau, kad mano esė yra klasikinis ir jis labai susišaukia su klasikine muzika. Kai repeticijoje išgirdau muziką, supratau, kokias ištraukas turiu skaityti. Išėjo geras rimtas koncertas – tekstas, instrumentas ir balsas. Tai rezonuoja, suteikia dinamikos“, – pasakoja Dalia.

Bendro pasirodymo žavesys koncerto dalyviams suteikė norą dar susitikti kūrybiniams projektams. Dalia džiaugėsi, kad tas susitikimas įvyko Šiauliuose – suplaukė graži publika, kuri visai nenorėjo skirstytis.

„Tai yra gimta vieta ir visai nesvarbu, kad negyveni joje. Vis tiek čia esi. Todėl labai svarbu parvažiuoti, neprarasti ryšio. Daug pakeliavusi, suvokiau, kad mielai čia gyvenčiau. Šiauliai – patogus miestas gyventi brandesnio amžiaus sulaukusiam žmogui. Turi infrastruktūrą, nedidelio mastelio“, – atvirauja rašytoja.

Kodėl ji gyvena ne Šiauliuose? Sako, kad kultūra savinasi žmones. „Per 27 gyvenimo metus Viduržemio kultūroje didelė jos dalis yra manyje. Yra toks jausmas, kad šiame gyvenimo etape priklausau ten, nors ilgai tokio jausmo nebuvo“, – dalijasi pojūčiais kūrėja.

Šiandien ji gyvena Kipre, bet jos veiklos skraido plačiau. Daug veiklos turi Graikijoje, daktaro vardą turinti rašytoja dėstytojauja Kipro universitete.

Šiaulių publika vilioja sugrįžti
Grįžtant dar kartą prie renginio „Vasara kvepianti muzika“, reikia pastebėti, kad jis įvyko neatsitiktinai. Gretai Staponkutei šiemet skirta Šiaulių miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendija. Atlikėja parengė trijų koncertų projektą. Šios savaitės renginys buvo antrasis. Kada įvyks trečiasis? Greta sako, kad tikriausiai prieš Kalėdas, nes prieš šias šventes būtinai sugrįš į Lietuvą.

Kas jauniesiems kūrėjams yra Šiauliai?

„Žmonės ir ne tik. Radus laiko taip gera pasivaikščioti po Šiaulius, matome, kaip jie atsinaujina. Tai ir pats miestas su savo dvasia“, – sako Greta.

„Čia mūsų šaknys, mes čia užaugome lyg obuoliukai. Tai mūsų artimieji, draugai“, – pritaria jai Milda.

Kaunietis Augustinas sako besijaučiąs puikiai šiauliečių merginų kompanijoje. Jam patinka Šiauliai, turi čia giminaičių ir džiaugėsi sulaukęs jų koncerte.

„Manau, koks miestas bebūtų svarbus, koks bebūtų centras, būtų ankšta, jei tai būtų ta viena vieta. Nes menininkui ateina akimirka, kai tu nori dalytis, nori skleisti muziką ar kitokį meną. Norisi, kad tai tekėtų ir ta cirkuliacija vyktų nuolat“, – sako vaikinas.

Jis pastebi, kad Šveicarijoje – labai daug profesionalumo, didžiulė koncertų paletė, tačiau publika Lietuvoje paperka nuoširdumu.

Greta sako, kad studijoms, karjeroms, tobulėjimui – Šveicarija labai gera erdvė. Bet mąstant apie ateitį, šeimą, vaikus, ją ši šalis nelabai žavi. Nenorėtų, kad vaikai kalbėtų prancūzų kalba, nes ir pati jos sunkiai mokėsi. Sako, kad Augustinui buvo lengviau, nes jis kalba 5 užsienio kalbomis.

„Muzikanto gyvenimas – lagaminas. Nebūtina gyventi didmiestyje. Aš save puikiai įsivaizduoju Šiauliuose, – prisipažįsta mergina ir priduria: – Kai koncerte pamatai tokį anšlagą, kai tiek žmonių tavęs laukia ir priima, kyla mintis – gal reikia grįžti.“

Akimirkos iš koncerto „Muzika kvepianti vasara“.
Ernestos ŠIMKIENĖS nuotr.