Prieš kelerius metus šiek tiek sulėtinusi greitį lietuvių emigracija ir vėl įgauna pagreitį. Daugiau nei 50,3 tūkst. šalies gyventojų praėjusiais metais savo namus susikūrė svečiose šalyse. Kasdien Šiaulius palieka ir laimės svetur ieškoti išvyksta 9 šiauliečiai. Kasdien... Lauksime jų sugrįžtant? O gal atimsime pilietybę ir užtrenksime duris – juk patys taip pasirinko?

Vienintelė išeitis
Prie Šiaulių miesto savivaldybės sutikta Monika atvyko išdeklaruoti savo gyvenamosios vietos Šiauliuose. Išvyksta į Norvegiją.  Išsideklaruoja dėl mokesčių. Jauna moteris prisipažįsta, kad pirminė kryptis buvo Anglija, tačiau „Brexit“ išgąsdino. Nė trisdešimties nesulaukusi šiaulietė išvyksta kartu su vyru į miestelį, kuriame įsikūrusi buvusi klasės draugė. Tikisi jos pagalbos. Dvejų metų dukrytę kol kas palieka tėvams.

Monika pasakoja, kad su vyru gyvena jau penkerius metus. Abu dirbo: vyras vienoje miesto įmonėje darbininku, ji – kavinėje padavėja, abu uždirbdavo po kelis šimtus eurų. Dabar antrus metus nedirba, nes augina dukrą, gauna minimalią išmoką. Gyvena pas tėvus, nes nuomotis buto neišgali. Nebent bendrabutį, tačiau nenori, kad mergytė augtų tokioje aplinkoje.

„Kad ir kaip besistengtume, skurdas lenda iš visų kampų. Pradedi savęs nebevertinti, atrodo, esi niekam tikusi. Savo būsto čia gyvendami gyvenime neįsigysime. Nuolatinis pinigų trūkumas kelia barnius šeimoje. O dar viena bėda – reikia gydyti ir protezuoti dantis. Iš ko? Arba jaunystėje vaikščioti be dantų. Svarstėme, svarstėme ką daryti. Matome tik vieną išeitį – užsidirbti Norvegijoje“, – savo bėdas pasakoja Monika.

Pradėjus kalbėti apie būsimą kelionę, moters skruostais rieda ašaros. Stengiasi negalvoti apie tą momentą, kai teks atsisveikinti su dukrele. Save guodžia, kad neilgam. Jei pavyks įsitvirtinti, dukrelę išsiveš, nors ir prisibijo girdėtų griežtų vaiko priežiūros reikalavimų Norvegijoje. Monika tikina, kad šioje šalyje neužsibus, užsidirbs ir su šeima sugrįš.

Taip galvoja daugelis išvykstančiųjų...

Išvykimą iš Šiaulių deklaruojančiųjų daugėja
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. iš Šiaulių į užsienio šalis išvyko 3180 gyventojų. Vadinasi, kad miestą kasdien palieka beveik po 9 gyventojus.

Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus Aptarnavimo ir e. paslaugų poskyrio vedėja Diana Grigienė „Šiaulių naujienas“ informavo, kad rugpjūčio 1 d. Šiauliuose deklaruota 106 516 gyventojų. Į Savivaldybę (ir jos dvi seniūnijas) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo kasdien kreipiasi vidutiniškai apie 80 žmonių, o per šių metų pirmą pusmetį – iš viso per 9 tūkstančius.
Per šį laikotarpį išvykimą į užsienio šalis deklaravo 1775 šiauliečiai ir tai yra dvigubai daugiau nei per 2016 m. tokį pat laikotarpį.

Vis dar populiariausia emigrantų šalimi išlieka Anglija, ją renkasi pusė visų išvykstančiųjų. Antra pagal populiarumą – Norvegija (1930), toliau – Airija (138) ir ne taip seniai „atrasta“ Vokietija (126). Emigruoja šiauliečiai ne tik į Europos valstybes, bet ir į egzotiškas šalis – tokias, kaip Venesuela, Kolumbija, Brazilija, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Naujoji Zelandija, Liuksemburgas ir kt.

„Išvykimą iš Lietuvos deklaruojančių gyventojų daugėja. Reikia pastebėti, kad didelė dalis šių žmonių buvo išvykę jau anksčiau, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo užpildę  išvykimo deklaracijos. Manau, kad šis procesas labai susijęs su nuo 2016 m. sausio 1 d. susikaupusiomis gyventojų privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolomis“, – komentuoja D. Grigienė.

Ji patvirtino, kad šiauliečių judėjimas vyksta į abi puses, tik mastai skiriasi. Per pirmą 2017 m. pusmetį iš užsienio valstybių grįžimą į Šiaulius deklaravo 145 gyventojai (2016 m. per tokį pat laikotarpį – 122).

Lietuvos statistika skelbia, kad nuo 1990 metų mūsų šalį paliko per 845 tūkst. gyventojų ir tai yra net 23 procentai. Skaudžiausia, kad didžioji dalis išvykstančiųjų – 23-34 metų piliečiai, kurie turėtų kurti Lietuvos ateitį. Didžiausia dalis emigravusiųjų „nusėdo“ Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu ten gyvena apie 180 tūkst. mūsų tautiečių. Beveik 47 tūkst. įsikūrė Airijoje, 36 tūkst. Norvegijoje, beveik 40 tūkst. Vokietijoje.

Tai iškalbinga, tačiau liūdna statistika. Jei anksčiau guosdavomės bent tuo, kad emigracijos nauda – išvykusiųjų siunčiami pinigai į Lietuvą, tai nuo 2015 m. šis srautas intensyviai mažėja. Manoma, kad įsikūrę užsienyje lietuviai prisikviečia persikelti ir artimuosius, todėl nebeturi poreikio siųsti į Lietuvą pinigų.

Vis dėlto 2016 m. lietuviai (privatūs asmenys) iš užsienio šalių pervedė net 1,156 mlrd. Eur. Ši suma sudarė 3 proc. šalies BVP, panašiai tiek pat Lietuvoje pernai skirta visai socialinei gyventojų apsaugai. Prieš trejus metus emigrantų pervedimai į Lietuvą siekė net 1,6 mlrd. Eur.

Dar vienas nelinksmas emigracijos niuansas – pastaruosius dvejus metus išvykstantieji svetur Tėvynėje palieka po maždaug 2400 vaikų, kuriuos laikinai globoti pavedama giminėms, artimiesiems, draugams ar net socialinės globos įstaigoms.

Apie dvigubą pilietybę
Lietuvoje jau ne pirmus metus politikai diskutuoja apie dvigubos pilietybės įvedimą Europos ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams, išvykusiems iš šalies po 1990 metų. Jungtinei Karalystei paskelbus apie atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos šis klausimas tapo dar aktualesnis. Po „Brexit“ šimtams tūkstančių mūsų tautiečių gali tekti nutraukti juridines sąsajas su savo šalimi. Ar tikrai šie žmonės mums nebereikalingi?

Per 20 metų Londone gyvenanti ir socialine darbuotoja dirbanti Rita P. jau kitais metais ketina su vyru grįžti į Lietuvą. Šeima nori nusipirkti sodybą ir susikurti nedidelį verslą. Londone liks dvi suaugusios dukros. Viena čia baigia biochemijos doktorantūrą, kita bando save įvairiose veiklose.
„Jei kam atrodo, kad mums čia gėris sninga iš dangaus, tai labai klysta. Mes išvykome, kai mūsų šalis dar nebuvo Europos Sąjungoje, buvome Anglijoje nelegalai, vienu metu net gyvenome automobilyje. Išvykome, nes nenorėjome skursti, nors ir turiu aukštąjį išsilavinimą. Neprašėme iš valstybės to, ko ji mums negalėjo duoti. Savo gerovę susikūrėme patys.

Tačiau visada išlaikėme stiprų ryšį su Lietuva, visada jautėmės lietuviais ir kalbėjome apie tai, kad sugrįšime. Panašiomis mintimis gyvena daug mūsų aplinkoje esančių tautiečių. Nereikia jų atstumti, nereikia versti rinktis, nes viskas čia ir taip yra didžiulėje įtampoje. Juk ta dviguba pilietybė reikalinga ne kažkam abstrakčiam, o tų pačių žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, vaikams, broliams, seserims, kitiems artimiesiems ar net šeimos nariams“, – sako Rita.

Nuomonė tų, kurie priims sprendimą
Seimo narys, buvęs Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas: „Noriu priminti „virkautojams“, „patriotams“, kad jei norite pajusti antrąją Lietuvą, buvusią išeivijoje iki 1990-ųjų, aplankykite Čikagos, Klivlendo lietuvių kapines, kurios nesiskiria savo dydžiu nuo kapinių Vilniuje, Šiauliuose ir kt., ir pajusite, kad tie lietuviai, kurie siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę, tikrai nusipelnė, kad ir jų vaikai, anūkai turėtų teisę į Lietuvos pilietybę.

Pasakysiu grubokai – manyje stiprėja nuojauta, kad tie, kas užsispyrę nenori, kad evoliucionuotų Lietuvos pilietybės suteikimo klausimas, dirba ne Lietuvai. Arba apsimeta, kad nesuvokia, jog išeiviai kalba ne apie pilietybės suteikimą lengva ranka, o akcentuoja jos išsaugojimą.“

Seimo narys, buvęs diplomatas Žygimantas Pavilionis: „Mes privalome šiame Seime ir šioje rudens sesijoje priimti sprendimą dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo Europos ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams. Bent atverti teisines duris, nors taip paskatinti žmones grįžti, taip pat ir į Šiaulius.

Šiauliečio Jono Bartkaus senelis, kuris gyveno Amerikoje Sent Luise, buvo paskatintas protingo Prezidento A. Smetonos, 1928 m. priėmusio sprendimą suteikti dvigubą pilietybę Amerikoje gyvenantiems lietuviams. Senelis grįžo į Lietuvą, nusipirko ūkį ir kūrė savo gyvenimą.

Tai yra pavyzdys protingo Prezidento ir strategiškos politikos šiuo klausimu. Aš vis dar tikiu, kad mes esame protingi ir labai norime bent dalį savo žmonių susigrąžinti. Kai kurie yra patekę į bėdas, į vergovę, kai kurie laukia paskatinimo, kai kurie yra įžeisti, kad Lietuva seniai iš jų atėmė pasus. Bjauriausia, kad mes atėmėme pasus iš mūsų kartos, kuri patyrė didžiausią transformaciją, kuri reformavo Lietuvą.

Mūsų tėvai ir seneliai pasus turi, mūsų vaikai jau juos turės, o patys iš savęs pasus atėmėme ir tai yra šimtai tūkstančių žmonių. Ir man labai gaila, kad su tokiais šalies susitraukimo skaičiais negerbiame, nemylime savo žmonių ir žarstomės šimtais tūkstančių savo tautiečių, net nesugalvodami būdo, kaip juos privilioti atgal.

Pilietybė yra tik teisinis minimumas, kaip juos prikviesti atgal, bet mes net to minimumo nesugebame pagimdyti. Aš tikiuosi, kad Seimui užteks politinės valios, kad Konstitucinis Teismas bus atviresnis ir leis mums tą sprendimą priimti, mes laukiame jo verdikto. Tikiuosi, kad Prezidentė šio sprendimo nevetuos ir leis mums, Seimo nariams, atspindėti tautos valią. Iš esmės nėra apygardos, nėra šeimos, iš kurios kas nors nebūtų išvažiavęs į užsienį. Visiems skauda.

Taip, yra įvairių nuomonių, bet aš jaučiu milžinišką paramą šiuo klausimu. Aš manau, kad atėjo laikas tai išspręsti ir tikiuosi, kad „Brexit“ paskatins mus apsispręsti.“

Aptarnavimo ir e. poskyrio vedėja D. Grigienė pastebėjo, kad deklaruojančių savo išvykimą į užsienio šalis Šiauliuose daugėja.
Artūro STAPONKAUS nuotr.