Šiauliuose trūksta pedagogų. Trūksta jų visoje Lietuvoje. Vienų mokytojų – per mažai, kitų – per daug. Tačiau akivaizdu, kad gerų pedagogų ateityje neprisišauksime dėl kelių priežasčių. Pirma – mažas atlyginimas, antra – chaotiški, pertekliniai Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai mokytojams, trečia – negebėjimas išgirsti to, ką metų metus kartoja, siūlo Lietuvos švietimo bendruomenė.
Šiauliuose trūksta pedagogų. Trūksta jų visoje Lietuvoje. Vienų mokytojų – per mažai, kitų – per daug. Tačiau akivaizdu, kad gerų pedagogų ateityje neprisišauksime dėl kelių priežasčių. Pirma – mažas atlyginimas, antra – chaotiški, pertekliniai Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai mokytojams, trečia – negebėjimas išgirsti to, ką metų metus kartoja, siūlo Lietuvos švietimo bendruomenė.
Pasvarstykime, kuris gamtos mokslų mokytojo specialybę įgijęs žmogus panorėtų gauti maždaug 400 Eur atlyginimą į rankas mokydamas (o jis būtų labai, netgi labai geras mokytojas, gimęs mokyti), jei jam pasitaikytų galimybė įsidarbinti įmonėje bent už 800 eurų po mokesčių. Ir dar darbo krūviai darbovietėse skiriasi kaip diena ir naktis.
Premjeras S. Skvernelis kategoriškas – kai bus kokybė, tada bus kalbama apie pinigus atlyginimams.
Šiaulių apskrityje labiausiai trūksta priešmokyklinio ugdymo pedagogų
Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios iki rugpjūčio 7 d. bendras registruotų darbo vietų skaičius mokytojams padidėjo 37 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ir tai vyksta regione, kurio centre – gilias pedagogų rengimo tradicijas turintis universitetas.
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, apskrityje reikia 43 pedagogų: daugiausiai ieškoma priešmokyklinio ugdymo pedagogų, muzikos, pradinio ugdymo mokytojų. Dar ne taip seniai pradinių klasių mokytojų Šiauliuose buvo gerokas perteklius, Šiaulių universitetas (buvęs pedagoginis institutas) šiuos specialistus rengia jau nuo 1960 metų.
Kaip aiškina specialistai, mokymo įstaigos pedagogų ieško atsiradus jų poreikiui. Kai kurios įstaigos jau žinodamos poreikį laisvas darbo vietas registruoja dar pavasarį, kitos – vasaros pabaigoje.
Praėjusių metų Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro tyrimo duomenimis, daugumos 18 kontaktinių valandų per savaitę turinčių šalies mokytojų atlyginimas neatskaičius mokesčių yra nuo 465,05 iki 516,53 Eur. Toks mokytojų atlyginimas už 18 kontaktinių valandų aiškiai mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje (pernai II ketvirtį jis siekė 771,90 Eur).
Dabar premjeras S. Skvernelis pareiškia, kad esant tokiems (esą prastiems) moksleivių ugdymo rezultatams kalbėti apie didesnius mokytojų atlyginimus yra nepadoru. Tačiau kas iš tiesų yra nepadoru?
Pavyzdžiui, net keturios iš penkių Lietuvos švietimo tarybos ekspertų įvardytų prastos bendrojo ugdymo kokybės priežasčių tiesiogiai susijusios su apgailėtina švietimo ir mokslo ministro ir ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose laiką leidžiančių veikėjų veikla.
Už kokybiškų, tarpusavyje derančių ugdymo programų ruošimą yra atsakinga būtent Švietimo ir mokslo ministerija bei jai pavaldžios įstaigos. Mokytojai jų veiklai jokios įtakos neturi, todėl jų kaltės čia ieškoti neverta, pranešime aiškina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A. Jurgelevičius. Lietuvos švietimo tarybos ekspertai konstatuoja, kad pedagogų rengimo reikalavimai neatitinka šių dienų poreikių, o sprendimai dėl pedagogų rengimo politikos dažnai priimami be mokslinių tyrimų.
To ir reikėjo tikėtis
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Rasos Jasmontienės teigimu, profsąjungiečiai jau prieš 10 metų numatė, jog ateis metas, kai jaunimas nebenorės rinktis mokytojo profesijos dėl menko atlygio ir labai sunkaus darbo.
„Tai ir išsipildė. Antras dalykas – kasmet mažinamas bendrasis finansavimas švietimui, tačiau valdžia vis tiek naiviai tikisi, jog ugdymo kokybė gerės. Kokybė negali gerėti, kai nesudaromos tinkamos darbo sąlygos, o mokytojams jos vis prastėja. Pagal Europos Sąjungos standartus, du pedagogai plius padėjėja turi dirbti su ikimokyklinukų grupe nuolat. Bet Lietuvoje daroma atvirkščiai: viena pedagogė su menkai apmokama padėjėja plius projektas, numatantis lopšelio-darželio vaikų skaičiaus didinimą grupėse“, – sako R. Jasmontienė.
Nuo pat mokyklų tinklo pertvarkos pradžios negerinamos darbo sąlygos mokytojams dalykininkams, kurių labiausiai ir trūksta (gamtos mokslų, fizikos, informatikos, matematikos). Jie priversti bėgioti iš mokyklos į mokyklą, kad gautų bent vidutinį atlyginimą. Juk ne tik pamoką pravesti reikia, bet ir taisyti mokinių rašto darbus, ruoštis pamokoms, papildomai veiklai. Yra ir kitų niuansų – kaip pastebėti pirmūną, neužmigdyti talento, bet ir nepalikti sunkiau besimokančio, kaip bendrauti su problemišku vaiku ir jam padėti. Viena klasė – 25-30 mokinių ir jokio asistento.
Todėl ypač stebina Premjero pareiškimas, jog nemato prasmės skirti 200 mln. eurų „nereformuotai“ bendrojo ugdymo sistemai.
„Tuo tarpu paskutiniame susitikime su švietimo profesine sąjunga net kalbos nebuvo apie 200 mln.! Visoms valdžioms profsąjungos šimtąjį kartą kartoja apie etatinio apmokėjimo įvedimą, kitas būtinas reformas, tačiau Premjeras užsispyrusiai kartoja, kad profsąjungos nepamatuotai reikalauja pinigų. Jau seniai ir realiai paskaičiavome, kiek reikėtų lėšų kompleksiškai didinti švietimo finansavimą, kokios lėšos kiekvienais metais būtų skiriamos, kaip galima jas išdėlioti keleriems metams ir t. t.“, – aiškina R. Jasmontienė ir tikina, kad profsąjungos nuolat pakankamai profesionaliai siūlo būtinus veiksmus švietimo kokybei gerinti.
Deja, kiekviena nauja valdžia vėl ir vėl „išradinėja dviratį“.
Pirmininkės manymu, kol mokytojai masiškai nepradės reikalauti pagarbos ir normalaus požiūrio į jų profesiją, į švietimą, į atlyginimus, teigiamų pokyčių tikėtis neverta.
„Nenuostabu, kad mokytojo profesiją įgiję žmonės galų gale pasuka į verslą, gamybą, privačias struktūras, kur normalios darbo sąlygos – fizikų, matematikų, chemikų ten ypač reikia. O humanitarai, specialieji, ikimokyklinio ugdymo pedagogai išvyksta iš Lietuvos, nes užsienyje mokytojo darbas kur kas labiau vertinamas.
Teisingai viena Suomijoje dirbanti pedagoge sako: lietuvių valdžių yda – eiti iki liepto galo, kol neištinka katastrofa. Švietimo politikoje tai ypač akivaizdu“, – sako R. Jasmontienė.
