Vyriausybė pristatė mokesčių ir socialinės sistemos reformą. Joje siūlomi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pakeitimai, galimybė mažiausiai uždirbantiesiems nemokėti „Sodros“ pensijų įmokos ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Lietuvos banko vertinimu, mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau nepakankama aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti.
Ekonomikos ekspertai pasigenda ryžtingesnių priemonių, esminių pokyčių, kiti mano, kad reformoje nėra reformos. Kol mokesčių pasikeitimus vertina specialistai, visuomenė klausinėja, kodėl Lietuvoje skriaudžiama vidurinioji klasė, kuri yra šalies mokesčių pamatas.
Mažins skurdą, bet skurdins „viduriniokus“
„Valdžios žmonės pareiškia, kad tai mokesčių reforma. Man panašu į nuolankų perstumdymą, nuo kurio kentės vidurinė klasė. Didins mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas. Puiku! O kas atiduos pinigus? Mokesčiai perkelti nuo mažai uždirbančių ant smarkiai apmokestintų. Todėl aišku, kad kentės, jau ir taip suvargę „viduriniokai“. Kiek galima juos smaugti?“ – piktinasi šiaulietė.
Numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiesiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o auginantiesiems vieną ar du vaikus, jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.
„Kaip tik žiūrėjau reportažą, kuriame tėvai kalbėjo apie tai, kiek jiems kainuos mokslo metai. Įsivaizduokite, vien mokykliniam vaiko krepšeliui išleisti reikia daugiau nei 150 eurų. O kur dar apranga, pratybos, avalynė.
Man susidaro toks įspūdis, kad valdžia nenutuokia, kas vyksta tuose pinigų srautuose. Tarkime, šeimos pajamos yra 600 eurų. Ką jiems reiškia 30 eurų už vaiką?
O šeima, kurios pajamos yra 3000 eurų? Vaikas bent jau garantuotas, kad pinigai tikrai keliaus tiesiai jam į kišenpinigius. Tuo metu varguoliai už 600 eurų iš tų pinigų pirks duoną ir sviestą visai šeimai. Ir ne naujus batus mokslo metams, o padėvėtus. Juokas, ne vaiko pinigai!Geriau jau 600 eurų plius 60 eurų vaiko pinigų, plius papildomos išmokos ar kažkas panašaus ir 3000 plius nulis eurų, nes anie gali leisti sau gyventi padoriai. Tai tik pavyzdys, nesu ekonomistė, bet akivaizdu, kad pabarsto visiems, be jokios atrankos“, – pastebi dviejų vaikų mama.
„2019-aisiais vidurinė klasė išnyks emigracijos arba Lietuvos varguolių tyruose. Neemigravę galės dykaduoniauti ir prasigerti su tais, kuriems atidavė pinigus“, – atkerta dar keli šiauliečiai respondentai.
Ekonomistė: esminių pokyčių reformoje nėra
Ekonomistė Rūta Vainienė pastebi, kad reformoje yra labai ryškus užmojis mažinti gyventojų skurdą.
„Bet yra kita ryški tendencija – padidinti mokesčių naštą didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Per nekilnojamojo turto apmokestinimą, pagal verslo liudijimams nustatytas naujas ribas. Visiškai užmarštyje palikta vidurinioji klasė, kuri mokesčiuose yra patikimiausias segmentas. Ji gauna atlyginimus, gali sumokėti, neprašo pašalpų. Turtingieji gali dalį savo išlaidų apiforminti per įmones ir nemokėti „Sodrai“. Neturtingieji, gaunantys mažas pajamas, dažnai gauna kompensacijas. Jie nėra patikimi mokesčių mokėtojai, nes jiems reikia pagalbos. Patys tvirčiausi mokesčių mokėtojai yra viduriniosios klasės. Premjeras sakė, kad apie ją pagalvos po metų“, – „Šiaulių naujienoms“ sako ekonomistė.
Pasak jos, Vyriausybei renkantis prioritetus visgi pirmiausia reikėjo galvoti apie patikimiausią segmentą. Ekonomistė verdiktuoja, kad skurdo ši reforma nesumažins, bet mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas tikrai sumažės.
R. Vainienė dėl reformos vertinimo sutinka: iš didelio debesies – mažai lietaus.
„Jaučiasi reformos fragmentiškumas. Tai yra nišinės reformos. Pavyzdžiui, pradedančios verslą įmonės nemokės pelno mokesčio, bet labai mažai tuo kas galės pasinaudoti. Reikia nusiteikti rimtoms pertvarkoms ir jos turėtų vykti „Sodroje“ – nes ten didžiausia mokesčių našta. Jeigu nesi nusiteikęs rimtoms pertvarkoms, tuomet vykdai mini reformas. Tokiu keliu ir nueita“, – mano ekonomistė.
Ji paaiškina ir vaiko pinigų skirstymo nesistemiškumą.
„NPD yra regresyvus. Augant pajamoms jis mažėja. Nuo tam tikros sumos žmogus negali pasinaudoti NPD. Dabar „Sodros“ NPD irgi regresyvus. NPD iš tikrųjų galėtų būti visiems vienodas ir nepriklausyti nuo pajamų. Pajamų testas iš tikrųjų turėtų būti vaiko piniguose, bet jo čia nėra“, – pastebi R. Vainienė.
