Atskirų miesto dalių rekonstravimo projektų sprendiniai neišvengia ir nuomonių gausos, ir interesų konfliktų, ir specialistų bei visuomenės nesusikalbėjimo.

Šiaulių miesto vizijos aptarti Savivaldybės tarybos posėdžių salėje susirinko pilietiški šiauliečiai, verslininkai, architektai ir kitų sričių atstovai. Jie turėjo galimybę padiskutuoti, kaip rekonstrukcija sustiprins miesto kaip regiono centro įvaizdį, keis ūkinės veiklos įvairovę ir sąlygas investuotojams. Išsakyti pastebėjimai ir mintys buvo protokoluojami. Juos žadėta perduoti Savivaldybei.

Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo projektą pristatė projekto autorius architektas urbanistas Vytenis Rudokas. Klausimų jam netrūko. Verslininkai nori to, architektai – kitko. Architektas vienas prieš skirtingus interesus. Kita vertus, visiems neįtiksi. Pavyzdžiui, gali norėti iškelti karių palaidojimo vietą, bet atitinkama ministerija reveransų principu pageidaus būti ne tokiam kategoriškam.

Identitetas yra, reikia susikalbėjimo
Šiauliuose nėra kultūrinio identiteto, bendro miesto įvaizdžio, kurio, diskusijos organizatorių manymu, trūksta ir integruotos teritorijos vystymo projektuose. Kyla klausimas, kaip atskirų miesto dalių rekonstravimo projektai pritrauks kvalifikuotą darbo jėgą. Problemiška yra neracionali gyvenamųjų teritorijų plėtra, prasta viešųjų erdvių bei teritorijų kokybė. Ar miestą atnaujinsiantys projektai prisidės prie metropolinio miesto vaidmens didinimo regione? Ko gero, dabar galima tik spėlioti.

Architektas V. Rudokas prieš paaiškindamas savo projekto sprendinius su nuomone apie neegzistuojantį Šiaulių identitetą nesutiko. Miestas jį turi, bet jeigu niekas nesiims jokių, net ir ir mažiausių iniciatyvų, jis niekada nesusikurs.

Be to, diskusijos dalyviams V. Rudokas paaiškino, kad kaip specialistas jis gali sukurti prielaidas žmonėms į aikštę ateiti, bet žmonių į aikštę neatves. „Visi sluoksniai turi norėti čia būti“, – teigia jis.

Projektas medžių nepagailės
Miestiečių pasipiktinimo bangą sukėlė, kad viešųjų erdvių sutvarkymo projektuose planuojama iškirsti medžius Prisikėlimo aikštėje, Aušros alėjoje, Tilžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Aušros alėjos ir kitur. Bus palikti tik pavieniai vertingesni medžiai, tad baiminamasi, kad mieste trūks žalumos ir padidės oro tarša.

„Man nepatinka nuomonė, kad architektai nemyli želdinių ir kad jų mieste trūksta. Mano nuomone, mūsų miestui tikrai netrūksta želdinių, o trūksta želdinių priežiūros ir jų kokybės. Viskas turi turėti savo vietas“, – sako V. Rudokas, kurio teigimu, net ir atvykę specialistai stebėjosi nesuvaldyta ir prastai tvarkoma miesto žaluma.

Nepatinka ir daug diskusijų kelia dar vienas būsimas objektas – planuojamas pastatas prieš Šiaulių valstybinę kolegiją. Miestiečiai turėjo pastebėti, kad renginių metu minia pasiskirsto keistokai – dalis tarp medžių, kita – už gatvės. „Jeigu norime įkurti renginių aikštę iškirtę medžius, pamatysime Raudonosios aikštės erdves. Bet koks užstatymas sugrąžintų vizualinę erdvės ribą“, – aiškina V. Rudokas.

Jau dabar aišku, kad trūks pinigų
Architektas žada, kad ateityje jausime pagrindinius Prisikėlimo aikštės akcentus – kai kuriuos jų arba visus tris, priklausomai nuo ten, iš kur žvelgsime ir kokiu kampu.

„Dviejų dalių aikštė – istorijos ir šiuolaikiškumo darna. Katedra, skveras, paminklas tautos laisvei – tai istorija, renginių aikštė ir nauji visuomeniniai pastatai – moderni universali šiandienos dvasia. Erdves dalija transporto arterijos. Aikštės erdvėje dominuos ir visus aikštės elementus konsoliduos kompozicinis trikampis – Katedra, paminklas tautos laisvei skvere ir centrinis vėliavos simbolis, kuris bus renginių aikštėje“, – aiškina projekto viziją architektas  

Statant naujus pastatus – visuomeninį su vidiniu kiemu prieš kolegiją, dar vieną prieš projektavimo pastatą, yra galimybė kompleksiškai įrengti ir požemines parkavimo aikšteles. Tik nežinia, ar jos bus pratęstos į erdvę po aikšte. Tam tikriausiai pritrūks lėšų.

Scenos vieta aikštėje būtų prie ekrano statinio iš Varpo gatvės pusės. Statinio erdvę, paprastai tariant, sudarytų dvi aklinos plokštumos ir skaidrūs „galai“. Didžiule laiptine, liftu neįgaliesiems pakilę į viršų žmonės galėtų apžiūrėti aikštės erdvę. Architekto siūlymu, žiūrovai galėtų stebėti ant statinio sienos pritvirtintą LED ekraną – galbūt čia ateityje turėsime tradiciją mėgautis kino filmais...

O štai skveras praktiškai yra susiformavęs. Jame stovės paminklas tautos laisvei. „Centukų“ fontaną teks išmontuoti ir perkelti į kitą vietą. Vaikų žaidimo įrenginiai skvero pievutėje irgi privalo būti skulptūriški, ne tipiniai miesto vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai.

Aikštėje žalioji zona su B. Kasperavičienės skulptūra išliks, nuo šios zonos pusės architektas planuoja muziejų po atviru dangumi. „Miestas egzistuoja 8 amžius. 8 amžiai, 8 juostos grindinyje, 8 kubai. Ant juostos galima graviruoti, instaliuoti istorinius ženklus ir pan. Svarbu kažkuo užpildyti erdvę, išvalyti nuo pastovių darinių ir suteikti galimybę daryti aikštėje  ką nori. Vaikščiotume ant įvairių solidžių įrašų“, – sako architektas. Vienas fontanas aikštę įrėmins tarsi barjeras, o kitas bus žaismingas fontanas grindinyje.

V. Rudokas pateikia analogiją – Notingemo aikštę, kurioje yra švarus plotas. Miestiečiai leidžia sau atsivežti smėlio, sumontuoja braidžiojimo baseinus, toks paplūdimys vasarą traukia ir mažus, ir suaugusius. Arba sportinės varžybos – galima futbolą ar kitką pažaisti atgabenus ir sumontavus tribūnas. Tik bėda, kad tenykščiai yra turtinga visuomenė.

Net ir Prisikėlimo aikštės projekte atsisakyta fantastiškų sumanymų dėl to, kad pinigų nepakaks. Jau dabar projekto autorius prognozuoja: „Pinigų pritrūks šimtų procentų ir labai daug.“