Turi būti pereinama nuo politinės pliurpalynės prie ekonominės kalbos“, – pareiškė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antanas Bartulis spaudos konferencijoje kalbėdamas apie investicijas į Šiaulių oro uostą. Administracijos vadovas tvirtino, kad kategoriškai nesutinka su viešai pasirodžiusia informacija, jog Savivaldybė stabdo investicijas į Šiaulių oro uostą. Priimant sprendimą, ar verta investuoti miesto biudžeto milijonus į oro uosto projektus, atidedant kitus aktualius miesto klausimus, vien diskusijų nepakanka – reikia objektyvių skaičių.
Investuotojui reikia Savivaldybės investicijų
Administracijos direktorius pranešė, kad praėjusią savaitę pakartotinai paskelbtas keturių sklypų oro uosto teritorijoje žemės nuomos aukcionas, kuris turėtų baigtis rugpjūčio viduryje. Pirmasis aukcionas neįvyko, nes du potencialūs investuotojai nepateikė visų reikalingų dokumentų.
A. Bartulis pasakojo, kad buvo susitikęs su vienos konkursu besidominčios įmonės UAB „Termicon“ atstovais. Jie direktoriui įsivardijo, kad yra tie investuotojai, kuriems būtinas bendradarbiavimas su Savivaldybe ir jos investicijos į infrastruktūrą.
„Savivaldybės prašoma skirti investicijoms 5 mln. Eur. To reikėtų riedėjimo takams įrengti ir išasfaltuoti 2 ha teritoriją šalia angaro, kurį pastatytų investuotojas. Manau, kad tų 5 mln. neužteks. Ir visa tai reikalinga vienam investuotojui“, – konstatuoja A. Bartulis.
Jis pasakojo, kad su kelininkais nuvažiavo pasižiūrėti, ar nebūtų galima rasti pigesnių būdų, nei už 5 mln. Eur remontuoti riedėjimo takus, ir nustebo, kad niekas iš Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto negalėjo pasakyti, kokia tų privažiuojamų kelių būklė, kokie yra pagrindai. Objektas statytas prieš 30-40 m. ir pritaikytas karo tikslams, lėktuvams iki 40 t svorio. Anot direktoriaus, dabar kalbama apie 110 t sveriančius „boingus“ ir niekas negali šiandien pasakyti, ar šiais takais gali riedėti tokie lėktuvai.
Administracijos vadovas sako negalįs eiti į miesto Tarybą, neturėdamas išsamios informacijos, ir sakyti: duokite 5 milijonus. Aiškinama, kad prie investuotojų įmonės turi būti išasfaltuota 2 ha aikštelė, jog tokie „boingai“ galėtų stovėti. Šiuo metu kariškiai daro savo riedėjimo takų rekonstrukciją, tai ten pagrindai – 1 m storio. „Ten dirba lietuviška kompanija, gal ji galėtų pateikti preliminarius skaičiavimus. Nereikėtų burti. Mes pasakėme ir investuotojams, kad mums reikia pagrindimo“, – A. Bartulis tikisi realių kaštų.
Jam kelia abejonių „Termincon“ atstovų teiginys, kad Savivaldybės investuotos lėšos per kelerius metus atsipirks, nes jie įdarbins apie 90 darbuotojų ir sumokės apie 500 tūkst. Eur pajamų mokesčio per metus. Administracija paskaičiavo, kad tokiu atveju kiekvieno darbuotojo atlyginimas turėtų būti per 3,3 tūkst. Eur iki mokesčių. Vadovas svarsto, ar tai nėra tik rinkodarinis triukas. Netgi tokiu atveju Savivaldybės investuoti 5 milijonai atsipirktų tik per 10 metų. Kyla klausimas, ar tai pagrįsti kaštai ir nauda.
Pasiteiravus motyvų, kodėl miestas turėtų už biudžeto lėšas įrenginėti investuotojui reikalingą infrastruktūrą, A. Bartuliui buvo paaiškinta: tai miesto turtas, privati įmonė asfalto neišsiveš, jei verslas nepasisieks. „Dabar mes nuomojame žemę pagal Vyriausybės nustatytą tarifą – 63 ct už kv. m, jei mes nuomosime asfaltuotą 2 ha aikštelę, tai bus įrenginys ir nuomos kaina bus jau kita“, – akcentuoja direktorius.
Neduos – pabėgs į Kauną
UAB „Termicom“ šių metų birželį iš Ūkio ministerijos gavo 1,5 mln. Eur ES finansavimą ir planuoja pradėti teikti orlaivių antžeminio techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugas Šiaulių oro uoste. Skirtos lėšos būtų panaudotos mobiliai lėktuvų techninės priežiūros įrangai įsigyti. Bendra šio projekto vertė siekia 4,8 mln. Eur. Dar 10 mln. Eur Estijoje registruotai „Completec“ įmonių grupei priklausanti „Termicom“ planuoja investuoti Šiaulių oro uoste.
A. Bartulis prisipažino, kad įmonės atstovai perspėjo, kad negavę, ko nori, savo investicijas gali perkelti į Kauną. Čia jų neva laukia ir viską, ko reikia, duoda.
„Matydami ministerijos kvietimo projektui finansuoti sąlygas, matome punktą, kad tokio pobūdžio projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos teritorijoje, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestus ir rajonus. „Termicon“ aiškina, kad jis galės įrangą iškelti į Kauną. Mes užklausėme paaiškinimo iš Ūkio ministerijos. Jei tai tikrai taip, tai didina mūsų investicijų riziką. Mes investuosime į infrastruktūrą, o jie su visa įranga išvažiuos į Kauną, ir mes liksime su kelių ha išbetonuota aikšte. Atseit, investuotojo įranga mobili ir jis turės teisę aptarnauti visus oro uostus“, – nuogąstauja administracijos direktorius.
Įvykus žemės nuomos aukcionui, laimėtojas sklype turės įsikurti per 36 mėnesius. Po konkurso vyks derybos tarp Savivaldybės ir nuomininko dėl abipusių investicijų. Tik miesto Tarybai patvirtinus abiem pusėms priimtinas sąlygas, kartu bus pasirašoma ir investicijų, ir nuomos sutartis. Nepasiekus susitarimo ir žemės nuoma gali neįvykti.
Oro uosto veiklai reikia dar daugiau milijonų
Tai ne vieninteliai milijonai, kurių laukia oro uosto erdvės. Šiaulių oro uosto įmonė pateikė Savivaldybei raštą, kuriame prašo rasti galimybių investuoti į šiaurinio perono atnaujinimą 15 milijonų Eur.
Įmonės vadovas Andrius Daujotas ne kartą viešai yra sakęs, kad dėl to, kad neturi tinkamo šiaurinio perono, negali išplėtoti komercinės veiklos. Peroną eksploatuoja kariškiai, pagal teisės aktus panaudai Savivaldybei jį atiduoti negali, galėtų tik nuomoti.
A. Bartulį stebina Šiaulių oro uosto vadovų argumentai, kad lėktuvai neatskrenda, o įmonė neturi pajamų, nes neturi tinkamo perono, nors pernai tokiomis sąlygomis nusileido 164 lėktuvai.
„Negalima teigti, kad ta perono kokybė, kokia yra šiandien, visiškai neleidžia vystyti veiklos. Ar darome investicijas, turės nuspręsti politikai. Investicijų nauda nesuskaičiuota. Paprašiau pagrįsti tas prašomas milijonines investicijas, tačiau iš oro uosto jokio pagrindimo negaunu. Ką daryti, ar turėti politinės valios ir pasakyti, kad tokie projektai nesukuria tiek naudos miestui, kad galėtų atsipirkti per neilgą laiką? Mieste yra daug problemų, kurių sprendimas dėl minėtų investicijų turėtų būti atidėtas keleriems metams – keliai, mero inicijuota darželių programa, žvyruotos gatvės, kurių turime per 100 km, kultūros objektai. Ar verta atiduoti 15 milijonų dėl vienos įmonės komercinės veiklos išplėtojimo, turėtų būti pasvertas dalykas“, – svarsto A. Bartulis.
Kelia įmonės vadovo atsakomybės klausimą
Be to, galimybę investuoti į svetimą turtą riboja teisės aktai, o ir šiaurinio perono nuoma kainuotų per mėnesį 16 tūkst. Eur. Tad Savivaldybės administracijos direktorius pareikalavo, kad oro uosto vadovai per 2 mėnesius pateiktų suskaičiuotus visus infrastruktūros pajėgumus, kurie galėtų tarnauti investiciniams projektams. Jei tie pajėgumai yra maži, turi būti paskaičiuotas pagrįstas poreikis investicijoms iš miesto kišenės.
Savivaldybės administracijos vadovas mato tarptautinio Šiaulių oro uosto kelias veiklos galimybes: skrydžių valdymas, aviacijos sauga, komercinė dalis ir laisvų plotų nuoma, pritraukiant investuotojus, ir apgailestauja, kad oro uosto veikla niekaip neįsisiūbuoja. Aukcionas paskelbtas 4 žemės sklypams, dalyvauti jame gali 10 verslo sričių plėtojančios įmonės.
„Jei verslui bus neįdomus nė vienas iš keturių sklypų dėl tam tikrų motyvų, tada žinosime, kad visi mūsų riestainiai, pakabinti Šiaulių oro uosto teritorijoje, verslo nesudomino“, – sako administracijos direktorius.
Jau rašėme, kad oro uosto direktorius A. Daujotas teigia, jog oro uosto veikla neįsibėgėja, nes nesulaukia Savivaldybės paramos. A. Bartulis kelia ir įmonės vadovo atsakomybės klausimą. Jis mano, kad direktorius turi užsiimti visų veiklų plėtojimu. Jei vadovas nesugebės per duotą laiką pateikti informacijos, kuri reikalinga normaliai ekonominei diskusijai, Savivaldybės administracijos direktorius kels klausimą dėl direktoriaus gebėjimo toliau eiti pareigas.
„Procesai tik diskutuojami, bet nevyksta. Turi būti pereinama nuo politinės pliurpalynės, prie normalios ekonominės kalbos. Įmonė ir jos vadovas turi suvokti, kad ta diskusija turi savo pabaigą“, – apibendrino Savivaldybės administracijos vadovas.
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis svarsto, ar viena įmonė verta milijoninių investicijų kitų miesto problemų sprendimo atidėjimo sąskaita.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
