Šiaulių miesto savivaldybės taryba pradėjo iškart dvi interpeliacijos procedūras. Pirmoji – dar nuo vasario mėnesio besitęsiantis 11 politikų pasirašytas reikalavimas inicijuoti priešlaikinį Tarybos narių Justino Sartausko, Alfredo Lankausko, Aurimo Lanko ir Denio Michalenkos įgaliojimų netekimo procesą. Opozicinės partijos prieš mėnesį pateikė prašymą pradėti apkaltą merui Artūrui Visockui.
Atsitraukti nebeleidžia Vyriausybės atstovė
Keturių frakcijų seniūnai (du iš jų – jau buvę seniūnai) buvo kaltinami tuo, kad vieną Tarybos posėdį daugumą suorganizavo ištraukti balsavimo korteles ir taip jį sužlugdė, liko nesvarstyta apie 40 miestui aktualių klausimų, o kitą posėdį sutelkė daugumos Tarybos narius neiti slaptai balsuoti už administracijos direktoriaus išrinkimą, taip leisdami rinkimams neįvykti, nes be daugumos nesusidarė kvorumas (16 Tarybos narių).
Kiek vėliau miesto meras A. Visockas „Šiaulių naujienoms“ komentavo, jog tai esą žalos miestui nepadarė: „Taip, Tarybos nariai išėjo iš vieno posėdžio, liko nesvarstyta daug klausimų, tačiau miestas nelabai galėjo tai pajusti, nes po 8 dienų vyko kitas posėdis ir visi klausimai buvo išspręsti.“ Meras patikino, kad politikai susitarė, jog „peštynės peštynėmis, bet darbai turi būti daromi“.
Tarybai jau ne kartą buvo teikiamas sprendimo projektas sudaryti komisiją, kuri ištirtų, ar interpeliacijos tekste nurodyti argumentai yra pagrįsti ir ar jie gali būti pagrindu įgaliojimų netekimo procedūrai pradėti.
Kadangi politinės svarstyklės miesto Taryboje nusvirdavo tai į vieną, tai į kitą pusę, buvęs opozicijos lyderis J. Sartauskas perėjo į mero pusę ir tapo vicemeru, net interpeliaciją pasirašę politikai šio sumanymo nebepalaiko, todėl Taryba balsuodavo prieš tokios komisijos sudarymą.
Čia jau svarų žodį tarė Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė: 11 Tarybos narių valios turi būti paisoma ir teisės aktai reikalauja, kad procesas būtų pradėtas. Jei tai nebus padaryta, Vyriausybės atstovė grasino Tarybai teismu.
Interpeliacija ir merui
Interpeliacija A. Visockui – dar šviežia, reiškiama dėl jo priesaikos galimo sulaužymo ir jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo bei įgaliojimų viršijimo.
Šie motyvai grindžiami konkrečiais argumentais – neteisėtas Šiaulių futbolo akademijos direktoriaus atleidimas ir teismo jam priteista didelė pinigų suma, Tarybos valios ignoravimas, pasirašant taikos sutartį ir į darbą sugrąžinus atleistą vicemerą D. Griškevičių, Tarybos pozicijos negynimas teisme dėl buvusio administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio atleidimo, įgaliojimų viršijimas skiriant nuobaudas biudžetinių įstaigų vadovams.
Kas kaltesnis?
Abiejų interpeliacijų argumentus nagrinės ta pati iš Tarybos frakcijų atstovų sudaryta komisija. Klausimą Tarybai kažkodėl pristatė administracijos direktorius Antanas Bartulis. Paklaustas, kodėl šis vaidmuo atiteko jam, nors tai išskirtinai Tarybą, o ne administraciją liečiantis reikalas, A. Bartulis paaiškino, kad sprendimą rengė administracija, nes Tarybos ir mero sekretoriatas nusišalino.
Tokį žingsnį politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai neva žengė dėl to, kad dirba merui ir gali būti neobjektyvūs. Nors sekretoriatas pirmiausiai dirba Tarybai, apie tai dažnai nutylima. Kai kurie politikai stebėjosi, kad politikuoti sau leidžia sekretoriato teisininkai – samdomi valstybės tarnautojai.
Kad šios interpeliacijos gali turėti rezultatą, netiki ir patys politikai. Meras A. Visockas įsitikinęs, kad jo apkalta neturi jokios perspektyvos, yra daugiau politikavimas nei tvirtas ketinimas pašalinti jį iš pareigų.
Tarybos narys Arūnas Rimkus posėdyje kalbėjo, kad interpeliaciją keturiems frakcijų seniūnams vertina kaip mero ir jo aplinkos siekimą įbauginti kitaip manančius politikus dirbti savo darbą: „Jei mūsų neklausysite, mes jus užtampysime po visokias komisijas.“
Jis prisiminė, kad dar liberalams būnant valdančiojoje koalicijoje pats meras A. Visockas buvo nurodęs variantą: pritrūkus balsų, traukti korteles ir nedalyvauti balsavime. Buvo priminta, kad taip elgėsi ir pats dabartinis meras, kai praėjusioje kadencijoje buvo eilinis politikas ir piktinosi dvigubais jo vertinimo standartais.
Politikai kėlė klausimą, kodėl apkalta rengiama tik keturiems Tarybos nariams, nors kvorumą suardė penkiolika. „Teisingumo“ frakcijos seniūnas Andrius Šedžius pastebėjo, kad galimybę nedalyvauti balsavime, išeiti iš posėdžio kaip politinės valios pareiškimą naudoja tiek šalies Seimo nariai, tiek kitų renkamų demokratinių institucijų atstovai ir niekas negali varžyti tautos išrinkto atstovo mandato.
„Šiauliuose kažkokia ypatinga situacija, kur meras gali nuspręsti – gali Tarybos narys balsuoti ar ne. Aš taip pat kartu su keturiais svarstomais politikais ištraukiau balsavimo kortelę. Kodėl manęs nesvarsto komisija? Aš noriu, kad ir mane svarstytų, ir visus 15 Tarybos narių“, – piktinosi A. Šedžius.
„Miestiečiams visiškai neįdomios tos visos peripetijos. Jie laukia mūsų darbų“, – priminė kolegoms Gintautas Lukošaitis.
Ko gero, darbų dar teks palaukti, nes miestiečių rinkti politikai dabar plušės komisijoje ir aiškinsis, kas iš jų teisesnis. Ar užteks tam likusių pusantrų metų?
