Vasara tirpsta. Vieni jau gyvena praėjusių atostogų įspūdžiais, kiti dar mėgaujasi poilsio ramybe. Kūrybos žmonės paprastai atostogas derina su savo veikla. Atostogų tyloje arba atvirkščiai – intensyvaus pažintinio veiksmo šurmulyje kartais gimsta naujų projektų idėjos. Rimti politikai turi galimybę pažvelgti į savo miestą iš šalies, pamatuoti savo sprendimus. Pasižvalgykime, kaip atostogauja žymūs šiauliečiai.

Paslaptingo Auslo ežero ramybėje
Aktorė Lina Bocytė-Garbačiauskienė: „Liko kelios dienos iki mano atostogų pabaigos. Atostogavau labai ilgai, o atostogos buvo šiemet labai intensyvios ir praėjo tarsi per vieną minutę.

Man nebuvo blogo oro. Visi skendo ir skundėsi vasara, o man ji buvo labai gera. Šiais metais nebuvau išvykusi į užsienį. Visas dienas atostogavau Lietuvoje. Vieną savaitę praleidau Aukštaitijoje prie Auslo ežero, Zarasų rajone.

Paskui su vyru  Ričardu Garbačiausku vykome į plenerą Žemaitijoje. Ten praleidome maždaug dešimt dienų. Susipažinau su Tverų miesteliu, Lopaičių piliakalniu. Plenere dalyvavę žmonės – įdomūs, intelektualių pokalbių netrūko, jie dalijosi kūrybinėmis patirtimis, kalbėjome filosofinėmis temomis. Buvo labai įdomu. Aš aplankiau aplinkinius miestelius, kapines, bažnyčias, fotografavau, rinkau žoles. Dabar jau turiu patirties ir žinių apie vaistažoles. Ir galų gale įsimylėjau Žemaitiją – kokią dabar pamačiau, tokios iki tol nebuvau mačiusi.

Po plenero vėl išvykau į Aukštaitiją ilsėtis prie ežerų. Mano didžioji aistra yra žvejoti, grybauti, rinkti žoles, maudytis ir tiesiog neturėti laiko prisėsti. Auslas nepasižymi dydžiu, todėl yra pakankamai įšilęs. Gamtoje aš mėgstu keltis labai anksti ir pirmas dalykas, kurį darau – maudausi ežere. Maudynės ežere, kai kyla saulė, yra ypatingas malonumas, sveikata, pakrova visiems metams. Nebijau maudytis ir vėlai vakare, o maudytis prieš pat audrą yra irgi didžiulis malonumas.“

Permažą lydekiukę aktorė pabučiavo ir paleido. „Šią pagausiu kitąmet“, – žada ji.
L. Bocytės archyvo nuotr.

Sūnų „supažindino“ su jūra
Mero pavaduotojas Domas Griškevičius: „Atostogavome Lietuvoje kartu su šeima. Buvome Anykščių rajone. Jau keletą metų susiklosčiusi tradicija susitikti ten su vaikystės draugais, kurie išsibarstė po pasaulį ir kitus Lietuvos miestus. Į susitikimą atvykstame su savo antromis pusėmis. Po to su šeima išvykome į pajūrį. Keliavome į Palangą. Norėjau, kad vaikas jūrą pamatytų – buvo įdomi reakcija. Iš pradžių nedrąsu, o po to nebuvo įmanoma nuo vandens atitraukti. Anykščiuose buvome išsinuomoję kaimo sodybą, bet laisvalaikį leidome aktyviai – su draugais aplankėme Anykščių krašto lankytinas vietas,  pramogavome kartinguose, labirintuose, Kavarsko miestelyje ragavome taip išgirtų koldūnų. Su draugų kompanija esame neabejingi sportui, visi lankėme futbolo mokyklą. Tad žaidėme futbolą, krepšinį, tenisą ir pan., o vakarodavome prie laužo.“

D. Griškevičius laiką skyrė aktyviam sportui, šeimai ir draugams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atostogos kartu su darbu
Menininkas Martynas Gaubas: „Iš vienos pusės, atrodo, kad visas mano darbas susijęs su atostogomis, nes nuolat keliauju ir tuo pačiu dirbu. Šiuo metu, galima sakyti, man yra atostogų metas. Štai šiandien ilgiau pamiegojau ir tuoj eisiu darbuotis prie užsakymų – darau miesto skulptūras. Kiti žmonės turi tikras, normalias atostogas, o tokių aš neturiu. Taip ir susiklosto: kažkuriam laikui, dienai ar dviem, išvyksti arba porai savaičių išvažiuoji padirbėti. Paskutinės mano kelionės – į Prancūziją, taip pat dalyvavau Venecijos bienalėje.

Įsiminė paskutinė mano kelionė prieš keletą savaičių į Prancūziją. Apsistojome šalia Alpių kalnų esančiame miestelyje. Ne tik dirbome, bet ir apžiūrėjome apylinkes, keliavome į kalnus. Čia buvo galimybių paragauti įvairiausių patiekalų ir pasimėgauti geru vynu.

Pernai toje pačioje vietoje buvome „pasiėmėme“ laisvą dieną. Užkopėme kelis tūkstančius metrų, maždaug 8 valandas kopėme į vieną pusę, iki snieguotų viršūnių. Sniego parnešėme draugams į apačią. Įdomu, kai visur saulė šviečia ir pievos žydi, o netoliese baltuoja sniegas.

Dar nesuplanavau, kur keliausiu, bet visuomet svajoju apie Gruziją ir Graikiją. Šios šalys suteikė gerų prisiminimų. Gruzija patiko dėl žmonių, kurie labai šilti, aplinkos, o be to, įdomi ji vien dėl to, jog yra tarp Azijos ir Europos.“

„Pusiau darbinių“ atostogų Prancūzijoje akimirka. M. Gaubas kelia iš apačios skulptūros detalę. Dirbtuvių zonos fone atsiveria graži gamta.
M. Gaubo archyvo nuotr.

Amerikoje senelio keliu
Šiaulių miesto tarybos narys Jonas Bartkus: „Atostogavau dvi savaites Amerikoje. Turėjau kelis atostogų tikslus. Priklausau „Lions“ klubui, o šiemet „Lions“ judėjimui sukanka šimtas metų ir ta proga Čikagoje vyko pasaulinis asociacijos narių forumas.

Kitas tikslas susijęs su mano seneliu. Senelis nuo 1913 m iki 1928 m. uždarbiavo ir gyveno Amerikoje. Norėjau aplankyti tas vietas, kuriose jis galimai gyveno. Čikaga, Sent Luisas, toliau skridome į Las Vegasą, aplankėme Didįjį kanjoną, o grįžome į Niujorką. Pabuvojome abiejose vandenyno pusėse, perkirtome visą Ameriką.

Įdomiausias aplankytas objektas buvo Imigracijos muziejus Ellis saloje. Ši sala  Niujorke susideda iš dviejų mažų salų – vienoje dabar stovi Laisvės statula, kitoje yra Imigracijos muziejus. Per šią salą į Ameriką suvažiavo maždaug 12 mln. imigrantų, tarp kurių buvo ir mano senelis.

Sent Luiso miestas kažkuria prasme panašus į Šiaulius. Tai kažkada buvo didelis miestas, 1950 metais jame gyveno 800 tūkst., dabar – per 300 tūkst. gyventojų. Bet tai gražus miestas. Nuėjome į ten vykusias beisbolo rungtynes. Labai įdomi vieta Didysis kanjonas – tai vienas iš pasaulio įspūdingiausių objektų.

O Čikagoje atradau giminaičių, teko apsilankyti Maironio lituanistinėje mokykloje. Šiame mieste yra daug lietuvių ir amerikiečiai puikiai žino apie lietuvius. Keliavome automobiliu ir lėktuvu. Jei teko važiuoti, tai gerai žinomu 66-uoju istoriniu Amerikos keliu. Keliaudami pastebėjome, kad amerikiečiai daugiausiai augina kukurūzus, daugiau jokių kultūrų.“

J. Bartkus šįmet atostogavo keliaudamas po Ameriką.
Artūro STAPONKAUS nuotr.