Jei būtų tai įmanoma, ko gero, Šiaulių mieste neliktų nei žvyruotų gatvių, nei išklypusių šaligatvių. Deja, miestiečiai, nusivylę valdžios atstovų žadėtu proveržiu šioje srityje, meta krūvon savo pinigėlius ir naujomis trinkelėmis kloja miestui priklausančius šaligatvius bei asfaltuoja gatves.
Savivaldybė gudrauja
„Šiaulių naujienų“ pakalbintas daugiabučių namų bendrijų pirmininkas Bachramas Zeinalovas papasakojo, kad Radviliškio g. 78 namo daugiabučio namo savininkų bendrija bandė dalyvauti Savivaldybės išreklamuotoje vadinamojoje 50x50 daugiabučių namų šaligatvių remonto programoje. Dar 2016 m. žadėjus startuoti šiai programai, bendrijoms buvo siūloma pasirašyti trišales sutartis su Šiaulių miesto savivaldybe ir darbų rangovu. O sutartyse finansavimo proporcijos jau pasikeitė gyventojų nenaudai 60x40.
„50x50 šią programą mes vadiname buitiniu pavadinimu. Kadangi bendrija prie savo daugiabučio neturi suformuoto žemės sklypo, turi mokėti 60 procentų projekto vertės“, – aiškino Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.
Mero pavaduotojas Domas Griškevičius aiškina, kad taip gyventojai „skatinami“ parengti savo daugiabučių namų detaliuosius planus. Vicemeras nenorėjo sutikti, jog Savivaldybė šitaip gudrauja, nes dauguma miesto daugiabučių suformuotų žemės sklypų neturi, vadinasi, ir paramos lėšų reikės mažiau.
„Gyventojams labiau apsimoka pasitvirtinti sklypą, bet gauti didesnę paramą. Mes siekiame paremti daugiau tuos, kurie stengiasi. Vieni deda pastangų, yra tvarkingesni, kiti – nieko nedaro“, – vicemerui „ką nors“ daryti reiškia susitvarkyti formalumus, o ne investuoti lėšas į aplinką.
Bendrijos pinigai – tuoj ir visi
Radviliškio g. 78 namo gyventojų kiemo asfalto, šaligatvių, gazoninių bortų atnaujinimas ir remontas įkainotas 14 178 Eur: bendrijos dalis per 8,5 tūkstančio, Savivaldybės – per 5,5 tūkst. Eur. Bendrija, vos tik pasirašiusi sutartį, savo dalį privalo pervesti per 10 dienų Savivaldybei, o pastaroji gali ir nesiskubinti – rangovui sumokėti tik per 30 dienų pabaigus darbus ir pasirašius darbų priėmimo raštą.
B. Zeinalovas prisipažino, kad bendrijai iki numatytos sumos lėšų šiek tiek pritrūko. Jis kreipėsi į rangovo – UAB „Šiaulių plentas“ – atstovus prašydamas leisti trūkstamą sumą sumokėti per 2 mėnesius. Gamybininkai sutiko, tačiau Savivaldybė – ne. Bendrija sutarties nepasirašė.
Kadangi 2016 m. programa taip ir nestartavo, Savivaldybė pasiūlė 2017 m. bendrijai sudaryti naują sutartį – jau dvišalę, tik su Savivaldybe, tačiau sąlygos išliko tos pačios, todėl bendrijos pirmininkas savo parašo po ja taip ir nesuraitė.
„Ir pas merą priėmime buvau, prašiau, kad leistų sumokėti už darbus per 2-3 mėnesius. Tačiau meras pareiškė, kad Savivaldybė žaidimų nežais. Be to, mums keista, kad mes visą sumą turime sumokėti darbų dar net nepradėjus atlikti. Na, dar suprasčiau avansą, kokią dalį pervesti, o dabar turime atsiskaityti iš karto. Jau baigiasi liepa, jei rangovas darbų nepadarys, prasidės prasti orai, nusikels į kitus metus. Mes neturime jokių garantijų. Bendrija gauna sąskaitas, priima darbus, tada sumoka“, – aiškino B. Zeinalovas.
Vicemeras D. Griškevičius tikina, kad Savivaldybė nėra kreditavimo įstaiga ir dirba pagal įstatymus. „Mes suprantame, kad žmonėms taip būtų lengviau, bet tokia įstatyminė bazė“, – yra tikras vienas miesto vadovų. O laikyti bendrijos sumokėtus pinigus mėnesiais savo sąskaitoje Savivaldybė gali? „Deja taip“, – neslepia D. Griškevičius.
Skyriaus vedėja E. Bružienė sakė, kad į ją dėl atsiskaitymo išsimokėtinai niekas nesikreipė, todėl toks variantas net nebuvo svarstytas. Nors sutarties punktas labai griežtas ir konkretus – pravesti pinigus per 10 dienų, vedėja sakė, kad terminą koreguoja, laukia, kol bendrija surinks pinigus. Tik taip belaukiant ateis ruduo, o darbai gali likti nepadaryti.
Tvarkosi be Savivaldybės paramos
B. Zeinalovas atvirauja, kad gyventojai nusivylė Savivaldybe ir jos pažadais paremti iniciatyvias bendrijas. Bendrija daug ką padarė savo lėšomis – atnaujino pastato cokolinį aukštą, pačias laiptines, pakeitė duris. Pirmininkas sako, kad bandys pėsčiųjų dalį tvarkyti gyventojų lėšomis, o dėl važiuojamosios dalies remonto dar lauks, gal pasikeis Savivaldybės pozicija.
Tvarkosi kiemus savo lėšomis ir kiti daugiabučiai namai, kuriems pirmininkauja B. Zeinalovas. Vilniaus g. 17 name naujomis rausvomis trinkelėmis iškloti įėjimai į laiptines, pėsčiųjų takai, išbetonuota aplinka prie namo pamato. Gyventojai pirko juodžemio, iš naujo sėjo žalią veją. Kitąmet planuoja įrengti gėlyną.
Kaimynų pavyzdžiu seka ir Vilniaus g. 19 namo gyventojai, taip pat pradėję kiemo remontą savo lėšomis. Tam ruošiasi ir Radviliškio g. 90 namas.
Šių namų bendrijų pirmininkas sako, jog prašo darbų sąmatas parengti kelias atestuotas tokiems darbams įmones, vėliau renkasi pigiausią variantą. Kiemo pėsčiųjų dalies remontas tūkstančiu eurų atpigo, nei buvo paskaičiuota darbų vertė, atliekant su Savivaldybės parama, tačiau pirmininkas pripažino, kad atnaujinti visą asfaltą vien tik gyventojų pinigais būtų sudėtinga.
„Gyventojai kaupia kas mėnesį po 12 ct už kvadratinį metrą. Vasarą, kai nėra šildymo, žmonės sutinka padidinti įmokas į kaupimo fondą iki 30-35 ct už kvadratinį metrą. Gyventojai labai geranoriški, bendruomeniški, daug darbų padarome savo jėgomis, bet vis dar tikimės ir miesto palaikymo“, – sako B. Zeinalov.
Jis sakė, jog ne kartą į Savivaldybę kreipėsi prašydamas užlyginti asfalto duobes, tačiau iki Zoknių, matyt, miesto valdžios rega „netempia“.
Tiesa, kartą iš Savivaldybės pirmininkas buvo gavęs pažadą, kad kelininkų sulauks, liepė pašalinti automobilius iš kiemo. Gyventojai padarė, kaip liepiami, bet... veltui.
Tik prieš rinkimus politikai prisimena šį rajoną ir užžeria pažadais. Jiems pasibaigus ir vėl gyventojams valdiškas gatves ir kiemus tenka remontuoti savo lėšomis.
Žvyruotų gatvių remontas vėluoja antrus metus
Jau antrus metus niekaip neišjuda ir žvyruotų gatvių asfaltavimo, 50 proc. lėšų pridedant gyventojams, programa. Dar 2016 m. sausį Šiaulių miesto meras ir administracijos vadovai spaudos konferencijoje iškilmingai pranešė, kad žvyruotų gatvių asfaltavimas ir daugiabučių namų šaligatvių remontai gerokai pajudės į priekį, sėkmingai pradėjus įgyvendinti programą, pagal kurią pusę darbų vertės sumokės Savivaldybė, pusę – gyventojai.
„Mes siekiame palaikyti gyventojų iniciatyvą. 25 metus dusę nuo dulkių, žmonės nori greičiau susitvarkyti savo aplinką ir yra linkę prie šio proceso prisidėti. Mes sudarome visiems visiškai vienodas galimybes pasinaudoti minėtomis programomis, tereikia pateikti prašymą. Tikiuosi, kad šis procesas suteiks miestui gyvybės, o gyventojai ims rūpintis savo artima aplinka“, – tuomet sakė meras.
Deja, patosas greitai baigėsi, minėta programa praėjusiais metais nepajudėjo iš vietos, o jai skirtų pusė milijono eurų liko „sutaupyti“ miesto biudžete. Savivaldybė rangos darbų konkursą paskelbė tik pernai rugsėjo mėnesį. Spalio pabaigoje pasirašė sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Šiaulių plentas“. Dar buvo vilčių, kad kai kuriuos darbus pavyks atlikti praėjusių metų pabaigoje, tačiau anksti iškritęs sniegas ir atšalęs oras darbus nukėlė pavasariui. Tikėtasi asfaltavimo darbus atlikti šių metų antrąjį ketvirtį.
Jau prasidėjo antrasis šių metų pusmetis, tačiau darbai vis dar neprasideda. Mero pavaduotojas D. Griškevičius tikina, kad pagal minėtą programą artimiausiu metu prasidės Sodų g. tarp Eglyno ir Skroblų g. asfaltavimas.
Kodėl darbai vėluoja? „Tai yra procesas. Žmonės pateikia paraišką, tada paskaičiuojama sąmata, gyventojai vėl renkasi, sprendžia, ar jiems tinka ir taip toliau. Žmonės atsisako, renkasi iš kelių dangos variantų. Kitas dalykas – pagal gatvės charakteristiką ne visas priemones galima taikyti. Sugaišino ir tai, kad pasikeitus įstatymams, pradėto reikalauti ekspertizių“, – komentavo vicemeras, pripažinęs, kad gyventojų prašymų dalyvauti programoje „antplūdžio nėra“.
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja E. Bružienė informavo, kad su gyventojų prisidėjimu šįmet planuojama asfaltuoti aštuonias gatvių atkarpas, tačiau kada tai įvyks, nepranešė. Šįmet iš biudžeto šiems darbams skirta 800 tūkst. Eur.
Pritrūkę kantrybės privačių namų gyventojai miesto gatves asfaltuoja savo pinigais. Tokių gatvių mieste jau ne viena, tik tai – bent jau oficialiai – Savivaldybės atstovų irgi nedžiugina, gyventojai gąsdinami, kad išsiasfaltavus gatves be Savivaldybės leidimo gali tekti asfaltą išardyti.

Gyventojams nieko kita nelieka, kaip savo lėšomis remontuoti tokius beviltiškai susidėvėjusius miestui priklausančius šaligatvius šalia daugiabučių namų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Daugiau kaip dešimčiai bendrijų pirmininkaujantis B. Zeinalovas per daug metų jau yra „pramynęs“ kelią į Savivaldybę ir sulaukęs ne vieno lengvai duoto ir netesėto pažado.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



