Savivaldybėje pagerbti ir pasveikinti Šiaulių miesto abiturientai, kuriems pavyko šiemet iš valstybinių egzaminų surinkti po tris šimtukus. Atsiimti padėkų ir padiskutuoti apie egzaminus ir mokslus gimtajame mieste atvyko keturi vaikinai lydimi savo artimųjų.
Savivaldybėje pagerbti ir pasveikinti Šiaulių miesto abiturientai, kuriems pavyko šiemet iš valstybinių egzaminų surinkti po tris šimtukus. Atsiimti padėkų ir padiskutuoti apie egzaminus ir mokslus gimtajame mieste atvyko keturi vaikinai lydimi savo artimųjų.
Po tris aukščiausius įvertinimus iš valstybinių brandos egzaminų šiemet surinko šiauliečiai Kristijonas Žalys („Romuvos“ gimnazija), janoniečiai Rokas Krankalis ir Donatas Tamošauskas, šalkauskietis Artūras Jocas. Jiems padėkas už pareigingumą, teisingo pavyzdžio rodymą ir miesto vardo garsinimą padėkas įteikė miesto meras A. Visockas.
Triskart šimtukininkai Jokūbas Pelanskis („Romuvos“ gimnazija) ir Danutė Vaitekūnaitė (J. Janonio gimnazija) atvykti į Savivaldybę negalėjo.
Šimtukai – ilgo ir konstruktyvaus darbo rezultatas
Tiek vaikinai, tiek juos į Savivaldybę atlydėję tėvai sutinka, kad aukščiausi valstybinių brandos egzaminų rezultatai nebuvo tik paprastas atsitiktinumas. Būdami gimnazistais vaikinai sunkiai dirbo ne vienerius metus ir ne kartą buvo sveikinami geriausių moksleivių šventėse. Panašu, kad egzaminų metu jie ir naktimis gerai miegojo, ir nesinervino, ir apetitas nebuvo sutrikęs. Būsimieji studentai prisipažino, kad kai kuriuos rezultatus jau žinojo vos tik išėję iš egzamino – bus šimtas. Kodėl nebuvo prasmės jaudintis? Iki tol šiauliečiai save išbandė miesto ir respublikos olimpiadose ar konkursuose. Ir, žinoma, ne kartą tapo jų nugalėtojais. Daug savarankiškai dirbta namuose. Kiek neramu buvo tik dėl valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kurio vertinimo sistema pasirodė pakankamai paini. Sutapimas ar ne, bet šimtukininkų tėvai – arba pedagogai, arba matematikai ar fizikai.
Prie susitikimo stalo pastebėta, kad anksčiau daugiau šimtukų Šiauliuose buvo surenkama humanitarinės krypties egzaminuose, o dabar viršų ima tikslieji mokslai.
A. Jocas fizikos ir matematikos studijas rugsėjo 18 d. pradės Edinburgo universitete, o K. Žalys Mančesterio universitete studijuos informacines technologijas.
D. Tamošauskas greičiausiai Vilniuje studijuos programų sistemas (priėmimo rezultatai Lietuvoje bus skelbiami dar tik pirmadienį). „Manau, kad pavyko įstoti į Vilniaus universitetą. Jis ir arčiau namų, ir, atsižvelgus į pasaulio universitetų reitingus, iš tiesų yra geras universitetas. Planuoju daug dirbti ir tikiu, kad pasieksiu, ko norėsiu. Kiek pats įdėsi jėgų, tiek gausi galimybių save realizuoti. O ateityje būsiu ten, kur svajonė nuneš“, – komentavo vaikinas.
Kiekvienas vaikas – unikalus
Paprastai maksimalų įvertinimą trijuose ir daugiau valstybinių brandos egzaminų surinkusieji sulaukia tikrai daug dėmesio – jie pagerbiami ne tik miesto valdžios, bet ir iškilmingoje ceremonijoje juos sveikina Premjeras, švietimo ministras.
Tačiau A. Joco mama Ilona primena, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir negalima lyginti šimtukininko su vaikais, kurie valstybiniuose brandos egzaminuose nepasižymėjo. „Visi vaikai yra geri. Vieniems mokslai sekasi geriau, kiti puikiai reiškiasi muzikoje ar sporte. Galų gale galima būti geru savo srities specialistu, puikiu darbininku“, – sako ji.
Didžiausią padėką tėvai išreiškė būtent šiauliečiams mokytojams. Mokytojams, dirbantiems didelėse klasėse su skirtingų gabumų ir mokymosi pajėgumo vaikais.
Šiaulietei antrina R. Krankalio teta Lolita Krankalytė, kuri pati dirba mokytoja.
„Matau tą problemą, kad mokiniai yra suskirstyti į labai dideles grupes – klasėje paprastai per 30 mokinių tenka vienam mokytojui. Austrijos mokyklose klasėje dirba asistentai, jie, pavyzdžiui, padeda vaikams, kurie nesupranta vokiečių kalbos. Ir nėra tokio didelio mokinių skaičiaus. Švietimui yra nuostolinga tai, kad kiekviena mokykla gali savarankiškai organizuoti klases. Jei tai būtų reikalaujama Švietimo ir mokslo ministerijos, tuomet mažinti mokinių skaičių grupėse būtų privaloma. Mokytojai iš tiesų dirba su „auksiukais“, tuo metu kiti bando juos pasivyti“, – pastebi ji.
Anot šimtukininkų tėvų, mieste gabiems „tiksliukams“ mokiniams tobulėti praktine prasme yra labai sunku. Keista, kai mieste yra universitetas, bet moksleivis iš Šiaulių vyksta į Vilniuje esančią papildomo ugdymo mokyklą.
Taip mokėsi A. Jocas – visus tuos trejus metus jis važinėjo į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“.

A. Jocas trejus metus iš Šiaulių važinėjo į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Šiaulių universitete nėra tokių kvalifikuotų tinkamų matematikos ir fizikos dėstytojų, konstatuoja vaikinas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

D. Tamošauskas nežino, ar grįš į Šiaulius po studijų: „Ateityje būsiu ten, kur svajonė nuneš.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

„Į užsienį žadu važiuoti tik dėl studijų, į Lietuvą tikrai noriu grįžti. Kaip išeis, dar pažiūrėsime“, – sako K. Žalys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



