Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje beveik kas mėnesį vyksta konkursai į valstybės karjeros tarnautojų vietas. Nors kandidatams paprastai nekeliami itin aukšti reikalavimai, konkursai dažnai lieka be rezultatų arba pasirinkimą apriboja tik vienas dalyvis. Besikeičianti socialinė ir ekonominė aplinka kelia valstybės tarnautojams iššūkius, reikalaujančius naujų kompetencijų, tačiau didelė darbuotojų kaita neleidžia to užtikrinti. Specialistai sako, kad atėjo metas, kai valstybės tarnautojai nebegali priimti sprendimų už uždarų durų, o turi pradėti tartis su visuomene.
Konkursus laimi savi?
Nors Šiaulių miesto savivaldybėje darbuotojų kaita itin didelė, tarnautojai dažnai juda iš skyriaus į skyrių. Prieš porą dienų įvyko konkursas į Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vyr. specialisto pareigas. Jas iš trijų pretendentų laimėjo kraštotvarkininkės išsilavinimą turinti Justina Vaičekauskienė, dirbusi Kūno kultūros ir sporto skyriuje pakaitine vyr. specialiste. Prieš tai ji tokias pat pareigas ėjo Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriuje, o dar anksčiau dirbo Priimamajame, vadinamame „viename langelyje“. Panašu, kad vieno žmogaus kompetencijos Savivaldybėje tinkamos bet kokiam skyriui.
Tarnautoja laimėjo konkursą į etatą, kuris atsilaisvino buvusiai darbuotojai Lilijai Vaičeliūnienei perėjus dirbti į Miesto ūkio ir aplinkos skyrių.
Birželio mėnesį Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja tapo vienintelė pretendentė Dalia Vadeikienė. Ji Savivaldybėje taip pat ne naujokė, komersanto ir prekių eksperto magistro laipsnį turinti pavaduotoja iki konkurso daugiau kaip metus dirbo pakaitine vyr. specialiste Teisės skyriaus Viešųjų pirkimų poskyryje.
Didelė kaita kompetencijos neužtikrina
„Toks darbuotojų keliavimas iš skyriaus į skyrių kadrų trūkumo neišsprendžia: užėmus vieną etatą kitas lieka tuščias“, – sako Bendrųjų reikalų skyriaus Personalo ir vidaus administravimo poskyrio vyr. specialistė Janina Noraitienė.
Kaip Tarybos posėdyje minėjo administracijos direktorius Antanas Bartulis, Savivaldybėje nuolat trūksta 10–12 darbuotojų. Stinga ne tik eilinių specialistų, bet ir vadovų – Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojo, vieno iš keturių departamentų – Urbanistinės plėtros ir ūkio – direktoriaus. Minėto departamento direktoriaus pirmas konkursas buvo sustabdytas, siekiant patikslinti reikalavimus. Dalyvauti antrą kartą skelbiamame konkurse pretendavo du dalyviai, tačiau į pokalbį atvyko tik vienas. Pretendentas nesurinko reikiamų 6 balų iš 10 ir konkurso nugalėtoju nebuvo paskelbtas. Nors Savivaldybės konkursų sąlygose paprastai nėra keliami itin aukšti reikalavimai valstybės tarnautojams, konkursai dėl to, kad vienintelis kandidatas nesurenka būtinų 6 balų, neįvyksta ne pirmą kartą.
Pastaruoju metu iš darbo Savivaldybėje pasitraukė teisininkė, finansininkė. Vyr. specialistė J. Noraitienė apgailestavo, kad neseniai pranešė iš darbo išeinančios dar dvi jaunos ir gerai dirbusios darbuotojos iš Miesto ūkio ir aplinkos bei Socialinių kompensacijų ir išmokų skyrių. Personalo ir vidaus administravimo poskyrio vedėja Danutė Kuprienė didelę darbuotojų kaitą yra aiškinusi po administracijos reorganizacijos atsiradusiomis sudėtingomis funkcijomis, didžiuliais darbo krūviais, kurių jau nebekompensuoja gaunami atlyginimai. Administracijos direktorius A. Bartulis mano, kad Savivaldybės darbuotojų atlyginimai nėra konkurencingi darbo rinkoje.
Neslepiama, kad dažniausiai iš pareigų traukiasi neilgai Savivaldybėje dirbantys darbuotojai, neturintys didelio darbo stažo ar aukštų kvalifikacinių klasių, už ką mokamas priedas prie atlyginimo. Naujai atėjęs dirbti į Savivaldybės administraciją aukščiausios 12 kategorijos vyr. specialistas į rankas negauna nė 600 Eur „plikos algos“, tačiau tokia alga gali apaugti iki 50 proc. priedu už kvalifikacinę klasę ir daugiau nei 20 proc. – už stažą. Su praėjusiais metais palyginus Savivaldybės skelbiamą antrojo šių metų ketvirčio administracijos darbuotojų darbo užmokestį, beveik visų pareigybių atlyginimų vidurkiai didėjo.
Tarp reikalavimų – sugebėti išgirsti visuomenės nuomonę
Valstybės tarnybos departamentas paskelbė, kad per metus valstybės tarnautojų skaičius šalyje sumažėjo beveik pusšimčiu, tačiau savivaldybėse toliau auga (padidėjo 73). Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, viešajame sektoriuje dirba apie 28 proc. Lietuvos gyventojų. Tai yra gana įprastas rodiklis Europoje, tačiau lyginant su savo socialine gerove garsėjančiomis Skandinavijos šalimis – skaičius kuklus. O pati valstybės tarnyba vis dar asocijuojasi su nuobodžiais biurokratais, nors, pasak specialistų, šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia keistis ir viešąjį sektorių. Tuo pačiu apgailestaujama, kad viešajame sektoriuje išties dar trūksta jaunatviško veržlumo, inovatyvumo ir kūrybiškumo.
LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus patarėja Inga Kirstukaitė teigia, kad viešasis sektorius susiduria su greitai besikeičiančios aplinkos ir sudėtingų socialinių bei ekonominių problemų metamais iššūkiais.
„Norint, kad viešasis sektorius ne tik veiktų efektyviai, bet ir imtų lyderiauti skatinant šalies raidos procesus, valstybės tarnautojams reikia naujų kompetencijų“, – sako Inga Kirstukaitė.
Jos teigimu, šiais laikais viešajame sektoriuje pasitaiko netikėtų ir netradicinių užduočių bei problemų, joms spręsti dažnai prireikia ir netradicinių sprendimų, todėl labai svarbios valstybės darbuotojo kompetencijos tampa kūrybiškumas ir inovatyvumas. Specialistė tvirtina, kad šiuolaikinis valstybės tarnautojas negali užsidaryti savo kiaute, o turi bendradarbiauti su NVO, bendruomenėmis, universitetais, socialiniais ir ekonominiais partneriais.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete dirbantis amerikiečių mokslininkas Thomas Bryeris pritaria, kad šiais laikais tik inovatyvus ir motyvuotas valstybės tarnautojas sugebės suprasti ir išgirsti visuomenės nuomonę bei jiems rūpimus klausimus.
Kita šiandieniam valstybės tarnautojui būtina kompetencija – sugebėjimas dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis valdyti didelius administracinių duomenų kiekius. Specialistai tvirtina, kad dėl to reikalingi išsilavinę žmonės, gebantys valdyti ir pritaikyti šiuolaikines technologijas, reikalingas ieškant bei priimant sprendimus viešajame sektoriuje.
Valstybės tarnautojams paprastai keliami dar keli bendriniai reikalavimai – sisteminis raštingumas ir užsienio kalbos mokėjimas.
