Trečiadienį baigėsi bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmasis etapas, kuris atskleidė, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje pučia nepalankūs vėjai. Priėmimas buvo sustabdytas į 64 studijų programas. Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad daugiausia programų neteko Klaipėdos ir Lietuvos edukologijos universitetai: atitinkamai 12 ir 11, Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai – po 7. Nesirinkdami kelių dešimčių studijų programų studentai privertė universitetus ir kolegijas stojančiųjų priėmimą nutraukti dar nesibaigus pirmajam priėmimo etapui.
Priėmimo rezultatai nenustebino
Šiaulių universitetui (ŠU) teko atsisakyti ne vienos studijų programos. Tai reiškia, kad bendrojo priėmimo pirmasis etapas ŠU buvo nesėkmingas? Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys pažymi, kad studijų programų atsisakymas savaime nežymi aukštosios mokyklos nesėkmės pritraukiant stojančiuosius.
„Studijuojančiųjų nepritraukusių studijų programų atsisako visos aukštosios mokyklos, taip pat ir tos, kurios paprastai pritraukia itin daug studijuojančiųjų. Natūralu, kad dalis studijų programų tiesiog nesulaukia stojančiųjų susidomėjimo (tai iš dalies lemia ir dar konservatorių-liberalų Vyriausybės įvestas aukštojo mokslo finansavimo modelis „krepšelių“ principu). Arba švietimo ir mokslo sektorių reguliuojantys vykdomosios valdžios sprendimai lemia tai, kad sąlygos studijuoti vienose ar kitose programose tampa nepalankios“, – sako R. Bubnys.
Taip, pavyzdžiui, nutiko su Šiaulių universiteto siūlomomis menų srities studijų programomis, kurioms Švietimo ir mokslo ministerija neskyrė valstybės finansuojamų vietų, nusprendusi, kad menininkus turi rengti kitos šalies aukštosios mokyklos. Menų srities studijos paprastai kainuoja ypač brangiai, tad nėra norinčiųjų jas finansuoti savo lėšomis.
„Ar bendrasis priėmimas ŠU buvo nesėkmingas? Veikiant tokiems Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimams kaip minėtas studijų finansavimo reguliavimas (skirti ar neskirti valstybės finansuojamas vietas tam tikroms studijų programoms), aukšto minimalaus studijuojančiųjų skaičiaus grupėse nustatymas ir reikalavimas jį pasiekti jau pirmajame priėmimo etape, priėmimas į ŠU yra toks, kokio ir buvo galima tikėtis.
Pirmojo etapo rezultatai gan sunkiai nuspėjami ir prognozuojami. Kita vertus, priėmimas į magistro studijas šiais metais sėkmingesnis nei pernai“, – sako prorektorius.
Kokių studijų programų universitete atsisakyta?
R. Bubnys informavo, kad universitete dar iki pirmojo etapo pabaigos pačios organizacijos iniciatyva atsisakyta studijų programų. Matant pageidavimų studijuoti tendencijas, tapo akivaizdu, kad pakankamo skaičiaus būsimų studentų neatsiras.
Istorija „krito“ dėl nepakankamo pasirinkusiųjų skaičiaus pirmu prioritetu; perspektyvoje netenkinamas rentabilumo skaičius.
Nukentėjo ir menai – 3 programos, išsiskiriančios savo pagrindine specializacija. Nors rentabilumo skaičius ir nedidelis (reikia surinkti 4 studijuojančius asmenis), tačiau valstybės finansuojamų ŠU buvo neskirta.
Pristigo pasirinkusiųjų pirmu prioritetu Ekologijos ir aplinkotyros, Finansų valdymo, Finansų matematikos, Elektronikos inžinerijos ir robotikos programos.
„Studentams pasiūlytos alternatyvos rinktis giminingas ar artimas savo specifika studijų programas. Taip sudarytos galimybės pakoreguoti savo pageidavimus, kad jie galėtų būti pakviesti į kitas panašias studijų programas tiek toje pačioje, tiek ir kitose aukštosiose mokyklose“, – sako R. Bubnys.
Pasekmių bus
Universitete studijuojančiųjų mažėja. Tai yra akivaizdus faktas, sako ŠU studijų prorektorius R. Bubnys. „Skirtingų sričių studijų programų nesuformavimas lems tai, jog regionui reikalingi specialistai, kurie, kaip rodo rezultatai, sėkmingai integruojasi darbo rinkoje, nebus parengti. Rentabilumo ribos akivaizdžiai paveiks tokias sritis kaip inžinerija, kurioje parengti specialistai reikalingi ir mieste, ir visame regione. Jei nebus vykdoma nuosekli regionų stiprinimo politika Lietuvoje, daugelyje sričių specialistų trūks. Tam tikrų studijų programų nesuformavimas lems mažėjantį dėstytojų darbo krūvį. Tai lems mokslinio potencialo stygių pačiame universitete“, – sako R. Bubnys.
Stojančiųjų mažėja ir kitose aukštosiose mokyklose. Prorektorius pastebi, kad taip yra ne tik dėl demografinės situacijos, bet ir dėl dalies stojančiųjų pasirinkimo studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, ir dėl specifinės aukštojo mokslo politikos.
„Šiaulių universitetas turės rasti būdų, kaip dirbti toliau taip, kad mūsų regione aukštasis mokslas išliktų ir darytų neabejotinai teigiamą įtaką regiono raidai. Lietuva nėra tik didieji miestai, Lietuva – tai ir mažos bendruomenės už sostinės ribų ir negalime abejoti tuo, kad jų raidai šalia esančios aukštosios mokyklos yra labai svarbios. Tai yra regioninės politikos, kuri, deklaruojama, veikia ir Lietuvoje, esmė. Tokia ir yra Šiaulių universiteto misija – reikšmingai prisidėti prie to, kad Šiaurės Lietuvos kraštas socialine, kultūrine ir ekonomine prasme vystytųsi ne lėčiau nei kiti šalies regionai; to bus ir toliau siekiama, kartu adekvačiai reaguojant ir į visus minėtus iššūkius“, – sako R. Bubnys.
Neaiški ir regionams nepalanki aukštojo mokslo politika
Lietuvos švietimo sistemoje permainos būtinos ir reikalingos, sutinka R. Bubnys.
Tačiau, anot jo, pastebima daug fragmentiškumo ir nuomonių nesuderinamumo tarp skirtingų suinteresuotų pusių.
„Bendra situacija rodo, jog svarbus rezultatas nesigilinant, kokias pasekmes jis turės regionui, o ir visam šalies darniam vystymuisi. Akivaizdu, kad didžiausia stojančiųjų trauka vyksta į didžiuosius Lietuvos miestus, todėl lygių sąlygų čia nėra, o ir konkurencija šiuo atveju tampa neadekvati“, – mano prorektorius.
Priėmimo rezultatai rodo, kad veikia tam tikros dirbtinės vykdomosios valdžios kuriamos sąlygos, lemiančios, kokios studijų programos ir kurios aukštosios mokyklos turi realias galimybes pritraukti stojančiuosius.
„Nors prisidengiant studijų kokybės klausimu deklaruojama, kad taip yra sprendžiamos problemos aukštojo mokslo srityje, mes daugiau matome tendencingą viešą ir politinį spaudimą optimizuoti universitetų tinklą. Nemanome, kad optimizavimas pats savaime išspręs visas problemas“, – sako R. Bubnys.
Anot jo, šiuo metu vykstantis jaunimo – būsimų ateities darbuotojų – tekėjimas į didžiuosius šalies miestus tikrai neduos nieko gero šalies raidai jau ir trumpuoju laikotarpiu. „ŠU yra atviras pokyčiams ir supranta, kad būtina stiprinti studijų kokybę, tačiau akcentuojame ir tai, jog aukštasis mokslas ir jo kuriama įtaka aplinkai negali būti koncentruojamas tik tokiuose didmiesčiuose kaip Vilnius ir Kaunas“, – mano studijų prorektorius.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius R. Bubnys sako, kad Lietuvai neabejotinai reikia pokyčių aukštojo mokslo srityje, bet dėl to Lietuva negali virsti dviejų-trijų miestų šalimi. „Pokyčiai turi užtikrinti vienodas visuomenės galimybes siekti išsilavinimo“, – sako jis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
