Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento duomenimis, pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje daugėjo echinokokozės atvejų. Per šių metų laikotarpį ši infekcinė liga diagnozuota 5 Šiaulių apskrities gyventojams ir, palyginti su kitais Lietuvos miestais, naujų susirgimų atvejų Šiauliuose fiksuojama kone daugiausia. Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kulikauskienė sako, jog echinokokozė yra itin pavojinga liga, o jos simptomai gali pasireikšti net po keliolikos metų. Nekreipti dėmesio į šį susirgimą nereikėtų, nes laikui bėgant echinokokozė gali peraugti į onkologinius susirgimus. Užsikrečiama dažniausiai valgant užterštą maistą.
Echinokokozė – itin pavojinga liga
Echinokokozė – reta parazitinė liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Lietuvoje yra paplitęs E. granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę ir E. multilocularis, sukeliantis alveokokinę echinokokozę. Pagrindiniai echinokozės platintojai – šunys, lapės, rečiau – katės. Užsikrėtę gyvūnai kartu su ekskrementais į aplinką išskiria echinokokų kiaušinėlius.
Pasak D. Kulikauskienės, pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje daugėja echinokokozės atvejų. Per šių metų laikotarpį ši infekcinė liga diagnozuota 5 Šiaulių apskrities gyventojams: 2 Šiaulių mieste, 2 Akmenės rajone ir 1 Radviliškio rajone. 2014 metais buvo užregistruoti 2 echinokokozės atvejai, 2015 metais – 4, 2016 metais – 6. Bendras Šiaulių apskrities sergamumo echinokokoze rodiklis yra didesnis už šalies vidutinį sergamumo lygį.
„Žmogus echinokokoze užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Nurijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta, išsilaisvina lerva, kuri su krauju nunešama į kepenis, plaučius, rečiau į kitus organus. Aplink organe nusėdusią lervutę pradeda formuotis cista, kuri visiškai susiformuoja per 3-5 mėnesius ir po to lėtai auga visą gyvenimą. Kadangi cistos auga labai lėtai, ligos pradžioje žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti net 15-20 metų, todėl dažniausiai ji yra diagnozuojama visai atsitiktinai gydant kitas ligas.
Nuo cistos lokalizacijos, dydžio bei žmogaus organizmo atsparumo priklauso ir ligos klinika. Susirgęs žmogus iš pradžių jaučia tik bendrą silpnumą, apetito stoką, krenta svoris, atsiranda pykinimas. Cistai pažeidus kepenis, atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, užspaudžiami tulžies latakai, prasideda gelta. Jeigu cista formuojasi plaučiuose, atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys, kosulys, neaukšta temperatūra. Cistinio echinokoko atveju dažniausiai pažeidžiamas vienas organas, tuo tarpu alveokokinis echinokokas, kaip piktybinis navikas, auga peraugdamas kraujagysles, gali metastazuoti ir pažeisti kitus organus, esančius toli nuo pagrindinio darinio. Tai labai sunkūs ir pavojingi susirgimai, kurių negydant žmogus gali mirti“, – aiškina specialistė.
Užsikrečiama valgant užkrėstą maistą
Echinokokų kiaušinėliai į žmogaus virškinimo traktą gali patekti valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, miško gėrybes, kurios gali būti užterštos augintinių ar laukinių gyvūnų ekskrementais. Ant maisto produktų echinokoko kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, kurias perneša paukščiai, tarakonai, musės.
Taip pat šia infekcine liga užsikrečiama nesilaikant rankų higienos, tai yra valgant nešvariomis rankomis po ūkio darbų, paglosčius augintinį, po žaidimų neuždengtose smėlio dėžėse. Taip pat svarbus užsikrėtimo šaltinis yra maistui ir namų ūkyje (pvz., daržų laistymas) naudojamas vanduo iš atvirų gamtinių vandenviečių, kurios gali būti užterštos laukinių gyvūnų ar šunų ekskrementais.
Pasak D. Kulikauskienės, susirgti gali visi, tačiau žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Kaip apsisaugoti nuo echinokokozės?
Siekiant išvengti echinokokozės, visuomenės sveikatos specialistė D. Kulikauskienė rekomenduoja laikytis asmens higienos, po tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas prieš valgį, pažaidus su augintiniu, po darbų darže, sode, sugrįžus iš miško po uogavimo ar grybavimo. Taip pat rekomenduojama nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į augintinių mitybą, nes specialistai pataria augintinių nešerti termiškai neapdorotais paskerstų ar sumedžiotų gyvūnų vidaus organais bei virtuvės atliekomis. Negalima leisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Taip pat reguliariai dehelmintizuoti šunis (kates), vedžiojant nepamiršti surinkti jų ekskrementus. Apsaugoti reikėtų ir vaikų žaidimo aikšteles – laikyti uždengtas vaikų smėlio dėžes, reguliariai jose keisti smėlį.
