Šiaulių regionas turėtų daugiau pasistengti, kad regiono mokyklas baigę jaunuoliai toliau norėtų čia gyventi, mokytis, dirbti ir kurti darbo vietas kitiems. Tik neaišku, kas tuo turėtų rūpintis. Mokyklos, savivaldybės, o gal verslas?

Pažadėjo imtis papildomų veiksmų
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (ŠPPAR) vykusioje diskusijoje mokslo, verslo, savivaldybės atstovai kėlė darbuotojų trūkumo klausimą. Nors mieste veikia nemažai įmonių, kurioms reikalingi darbuotojai, jaunieji šiauliečiai mieliau išvyksta į kitus didžiuosius miestus arba į užsienį.

Taip pat didžioji dalis šiauliečių dažniau renkasi populiarias specialybes ir rečiau pagalvoja apie informacinių technologijų ar inžinerines studijų kryptis. Diskusijoje dalyvavę šiauliečiai vieningai sutiko, kad siekiant pakeisti situaciją būtina imtis papildomų veiksmų.

Iš Vilniaus atvykę Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai taip pat ragino nelaukti, kol darbų sąrašą pateiks ministerija, bet patiems imtis iniciatyvos ir atsakomybės už savo miestą.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas patikino, kad dabartinė švietimo politika nėra sutelkta vien į centrus. Valdžios atstovams rūpi ir regionai, ypač juose esančios profesinės mokyklos.

„Atotrūkis tarp profesinio ir aukštojo mokslo yra akivaizdus. Mūsų tikslas – tą disbalansą sumažinti“, – patikino G. Viliūnas.

Anot jo, niekas nesikeis, kol patys regionai nepasidarys studijos, neišsiaiškins, kiek ir kokių specialistų jiems labiausiai trūksta. Be to, turėtų keistis ir pati ugdymo filosofija. Švietimas turi tarnauti ne programų turiniui, bet žmogui ir jo karjerai.

Pasigedo profesinio orientavimo
Viceministras džiaugėsi, kad Šiauliai pagaliau ryžosi daugiau investuoti į karjeros specialistus, galinčius mokinius nukreipti tinkama linkme, tačiau esą to negana. Tikslinis mokinio karjeros orientavimas turėtų būti ne tik atskiro specialisto, bet ir apskritai viso švietimo turinio uždavinys. Ne tik karjeros specialistai, bet ir pati mokykla turėtų daryti viską, kad mokiniai kuo anksčiau save atrastų ir realizuotų.

„Susidaro įspūdis, kad šiandien mokyklos labiau stengiasi, jog mokiniai gerai išlaikytų egzaminus, bet ne laiku pasirinktų tolimesnį gyvenimo kelią, todėl reikia viską permąstyti“, – pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras.

Jis sutiko, kad šiandien vaikai yra perkrauti, ugdymo turinys pasenęs, o mokytojų skaičius – nesubalansuotas. Viso to greitai pakeisti nepavyks, tačiau kažką jau galima padaryti šiandien, tereikia daugiau vietinės iniciatyvos.

Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Marius Ablačinskas sakė, kad kalbant apie specialistų rengimą, regiono perspektyvas svarbu tiksliai išsiaiškinti, kokių specialistų labiausiai trūksta ir kaip juos išsaugoti.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Šiaulių apskrityje gyvena mažiau nei 14 tūkst. 11-15 metų vaikų. Profesinės mokyklos geriausiu atveju galėtų tikėtis apie 4 tūkst. iš jų. Ministro patarėjas pabrėžė, kad realiame gyvenime devyniems asmenims reikalingas profesinis ir tik vienam – aukštasis išsilavinimas. Vadinasi, reikia labiau stengtis, kad mokiniai dažniau rinktųsi profesinį mokymąsi.

„Girdžiu, kad Šiauliuose kalbama apie robotiką, informacines technologijas, inžinerinę pramonę, tai reiškia, kad kažkokia kryptis jau yra. Tik to neužtenka, dar reikia, kad vaikai į tam tikras darbo vietas būtų pradėti orientuoti kuo anksčiau“, – akcentavo M. Ablačinskas.

Atsikratė senų stereotipų
ŠPPAR prezidentas Vidmantas Japertas svečius patikino, kad Šiaulių verslininkams taip pat rūpi dabartinių moksleivių ateitis. Jo teigimu, verslininkai pamažu atsikrato senų stereotipų ir aktyviau dalyvauja mokinių karjeros ruošimo srityje.

Tai puikiai įrodo šių metų sausio-gegužės mėnesiais vykdyto renginių ciklo „Karjerai renkuosi Šiaulius“ pasiekti rezultatai, kai iniciatyvos metu pažangiausios Šiaulių miesto įmonės į svečius kvietėsi bendrojo lavinimo mokyklų vadovus ir ugdymo karjerai specialistus, aukštojo mokslo įstaigų ir Savivaldybės atstovus.

Vizitų metu buvo galima susipažinti su jų veikla, sužinoti apie darbuotojams keliamus profesinius ir asmeninius reikalavimus, aptarti bendradarbiavimo galimybes. Aišku, tai nereiškia, kad ši iniciatyva padėjo išspręsti visas šios dienos problemas.

„Mes puikiai suprantame, kad vaikai mokykloje yra labai apkrauti. Suderinti mokslo iššūkius ir tuo pačiu ugdyti ateities kompetencijas – nėra taip paprasta. Vis dėlto ateityje kažkas privalės keistis, priešingu atveju mes dar ilgai negalėsime kalbėti apie modernesnę visuomenę“, – sakė V. Japertas.

Jo nuomone, šiauliečiai išloštų, jeigu neformaliajam ugdymui būtų skiriama daugiau dėmesio ir būtent per būrelius žmogus gautų daugiau reikalingų žinių bei įgūdžių. Taip pat būtų pasiekiama daugiau laimėjimų, jeigu mokyklos taptų atviresnės, kartu su savivalda, švietimo bendruomene ieškotų naujų sprendinių, ką būtų galima padaryti kitaip, kad jaunuoliai matytų savo ateitį Šiauliuose.

Sutarė veikti išvien
Diskusijos metu aptartas ir galimas Šiaulių universiteto likimas. Diskusijos dalyviai sutiko, kad nepaisant to, ar universitetas išliks savarankiškas, ar bus tik kitos institucijos padalinys, labai svarbu, jog jis turėtų kryptį, nes kol kas neaišku, kokios specializacijos ten ruošiamos.

„Universitetui reikia išsigryninti specialybes, kurių miestui tikrai reikia. Jeigu tampysimės ir kovosime, kad Šiaulių universitetas išliktų nepriklausomas, ar nebus taip, jog vėliau liksime prie suskilusios geldos? – klausimą kėlė verslo atstovas Žilvinas Dubosas.

Verslininkė Birutė Vaitkevičienė kalbėjo, kad verslas neturi laiko laukti, kol bus paruošiami jiems reikalingi darbuotojai: „Mums specialistų reikėjo vakar. Šiandienos situacija yra tokia, kad įmonės pradeda pirkti specialistus iš kitų šalių ir tie specialistai kainuoja lygiai tiek pat, kiek Londone, Niujorke ar Pekine. Vadinasi, reikia ieškoti greitesnių problemos sprendimo būdų.“

Anot jos, galbūt Šiauliuose liktų daugiau specialistų, jeigu gabiausi ir geriausiai besimokantys moksleiviai būtų siunčiami mokytis į garsiausius pasaulio universitetus su sąlyga, jog jie grįš į Šiaulius. Arba Lietuvoje reikėtų atidaryti užsienyje veikiančių aukštųjų mokyklų padalinius, galbūt tuomet ne visi gabiausi asmenys išvyktų į užsienį.

Šiaulių profesinio rengimo centro direktoriaus Saulius Dargužas kalbėjo, kad ir patys tėveliai turėtų paraginti savo vaikus mokytis ir dirbti Šiauliuose: „Tai, ką daro savivaldybė ir verslas, užima tik mažytę dalelę profesinio formavimo sistemoje. Neužtenka tik dirbti su jaunimu, jų tėveliai taip pat turėtų keisti požiūrį į regioną, galimybes čia gyventi, dirbti. Kiekvienas iš mūsų turime siekti, kad kiekvienas regiono mokinys matytų prasmę čia kurti ateitį ir oriai gyventi.“

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasižadėjo dar kartą susitikti ir tiksliai iškelti tikslus, kurių bus siekiama. Aptarti, kas ir ką galėtų tam tikrose srityse nuveikti. Aišku, tai nereiškia, kad kažką daryti turės kiekvienas atskirai, svarbiausia, kad veiktų ta pačia kryptimi.

 
Straipsnių peržiūros
94563358
Į viršų