Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, vis dar pasitaiko atvejų, kai įvairūs metalai surenkami ir superkami neteisėtai. Specialistai perspėja, kad dėl to ne tik gaunamos neapmokestinamos pajamos, bet ir daroma nepataisoma žala aplinkai ir žmonių sveikatai.
Patiria didelę žalą
Siekdamos užkirsti kelią metalų vagystėms, mažinti „šešėlį“, įvairios įmonės vienijasi ir veikia išvien. Ieško problemos sprendimo būdų, kartu su policijos pareigūnais lankosi įvairiose metalų supirktuvėse, tikrina, ar ten nėra pažeidimų bei draudžiamų supirkti metalų.
Viename iš tokių patikrinimų dalyvavo ir „Šiaulių naujienų“ korespondentai. Džiugu, kad patikrinimo metu jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota.
Po patikrinimo Lietuvos strateginių įmonių, organizacijų atstovai išsamiau papasakojo apie nelegalų supirkinėjimą, kylančias grėsmes bei skaidrumo svarbą.
„Nuo 2012 m. esame pasirašę bendradarbiavimo memorandumą, užkardant metalo vagystes iš valstybės strateginių įmonių. Mes, kaip verslo atstovai, esame suinteresuoti šioje veikloje mažinti ,,šešėlį“, kad žmonės metalų ne tik nevogtų, bet ir neturėtų kur jų priduoti“, – sakė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė plėtrai Asta Kuckaitė.
Jos teigimu, metalų vagystės kenkia ne tik įmonėms, bet ir visai valstybei. Galbūt vagys nuo to šiek tiek pasipelno, bet vartotojai patiria didesnę žalą, nei siekia pavogto metalo vertė. Be to, lendantys prie elektros įrenginių rizikuoja savo gyvybe, sveikata, šeimos ir artimųjų gerove.
Nori mažinti „šešėlį“
Galima manyti, kad gyventojai ir supirkėjai linkę nusikalsti dėl ekonominio intereso. Radus nesaugomą ir ne vietoje paliktą daiktą, turbūt sunku atsispirti pagundai jį parduoti. O vengiantys mokėti mokesčius ir į „šešėlį“ linkę verslo atstovai tokias vagystes tik skatina, pavyzdžiui, neregistruodami metalą atnešusio asmens vardo ir pavardės.
Anot asociacijos atstovės, bandymais nelegaliai pasipelnyti Šiauliai pernelyg neišsiskiria iš kitų miestų. Daugiausiai vagysčių užfiksuojama netoli Latvijos sienos ir Klaipėdoje. Dažniausiai sukčiai metalus laivais plukdo į kitas šalis.
Tokių nelegalių atvejų gal būtų įmanoma išvengti, jeigu atsirastų noras užkamšyti tam tikras teisės aktų spragas. Pavyzdžiui, būtų galima daugiau apmokestinti pajamas, kurias gyventojai gauna pardavę į supirktuves metalo laužą.
„Mes ėmėmės iniciatyvos keisti Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo punktą, kuris susijęs būtent su atliekų supirkimu. Siūlome modelį, kuris pasiteisina ir padeda mažinti „šešėlį“ kitose valstybėse. Reikia sumažinti ekonominę naudą tiek, kad „šešėliniam“ verslui būtų nenaudinga užsiimti šia veikla“, – patikino A. Kuckaitė.
Imasi atitinkamos prevencijos
Pastebima, kad dėl metalų vagysčių dažniausiai nukenčia elektros tiekimo ir skirstymo bendrovės. Štai AB ESO Prevencijos skyriaus vadovas Jonas Šneideraitis pasakojo, kad 2016 m. buvo užfiksuotos 33 spalvotų metalų vagystės. Pavogtų metalų svoris siekė daugiau nei penkias tonas, ilgis – apie 45 km.
„Vagysčių mastas yra iš tiesų nemažas, tačiau džiaugiamės, kad šis skaičius po truputį mažėja. Dėl sumažėjusių vagysčių šiemet sumažinome elektros tarifą. Supraskite, kai nėra vagysčių, mums nereikia iš naujo atnaujinti įrangos, dėl to gyventojai tik išlošia“, – kalbėjo J. Šneideraitis.
Apie galimą vagystę dažniau informuoja ir patys gyventojai. Jie skambina pasitikėjimo linija ir palieka pranešimus apie įvairias patalpas apžiūrinėjančius įtartinus asmenis ir pan.
Anot pašnekovo, vėliau vyksta patikrinimai, užkardantys galimas nusikalstamas veiklas: „Tokie patikrinimai gali vykti bet kur ir bet kada. Tokiu būdu sudarome nepakantumo sąlygas, kai gyventojai yra priversti dažniau kelti sau klausimą: kur reikės dėti pavogtą detalę, jeigu supirktuvės jo nepriims. Ir toks scenarijus mus tenkina.“
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Tomas Alekna patikino, kad ir jie neišvengia vagysčių: „Mūsų geležinkeliai driekiasi per visą Lietuvą, tai sudaro tūkstančius kilometrų, todėl įvairių vagysčių vis dar pasitaiko. Aišku, jų nebėra tiek, kiek anksčiau, bet vis tiek negalime nuleisti rankų, turime imtis prevencijos ir koordinuoti bendrus veiksmus.“
Verslo atstovai apgailestavo, kad ne visos bylos, susijusios su neteisėtų metalų surinkimu ir supirkimu, pasiekia teismą, nes įrodyti vagystę labai sunku. Jeigu žmogaus namuose randamas vogtas daiktas, sunku įrodyti, kad jis jį pavogė, o nerado eidamas keliu, todėl ir reikia keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą bei stengtis sumažinti piliečių norą vogti.
J. Šneideraitis ragino nedaryti žalos sau ir aplinkiniams.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
A. Kuckaitė svarstė, kad gyventojai linkę nusikalsti dėl ekonominio intereso.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
Gyventojai suneša kalnus jiems nebereikalingų daiktų.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
