Norintys užsidirbti daugiau pinigų vis dažniau susidomi laikino arba papildomo darbo pasiūlymais. Įdarbinę laikinuosius darbuotojus, darbdaviai laimi ir laiko, ir pinigų, o darbo ieškotojai džiaugiasi papildomais pinigais ir lanksčiu darbo grafiku. Peržiūrėjus darbo skelbimus, akivaizdu, kad tokių darbų pasiūla ne tokia jau ribota. Darbdaviai siūlo papildomai padirbėti maitinimo sektoriuje, apgyvendinimo įmonėse, parduotuvėse ir t. t. Tik bėda ta, kad beveik visur atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų.
Siūlo užsiimti pardavimais
Apsilankius darbo paieškos portaluose, matyti, kad Šiauliuose darbdaviai ieško marketingo, klientų aptarnavimo specialistų, transporto, pardavimo, restoranų darbuotojų, gamybos darbininkų, valytojų, žinoma, ne visai, bet tik pusei darbo dienos.
Pavyzdžiui, viena bendrovė ieško žmonių, norinčių užsiimti tinklinės rinkodaros veikla. Reikėtų platinti maisto papildus (vitaminus), tik prieš tai būtų reikalinga 100 eurų investicija.
Ieškomi ir tokie specialistai, kurie būtų atsakingi už telekomunikacinių paslaugų pardavimą telefonu. Iš tokių darbuotojų tikimasi puikių bendravimo įgūdžių, noro dirbti pardavimų srityje. Už tai siūlomas greitas profesinis ir asmeninis tobulėjimas, visada laiku mokamas atlyginimas ir priedai už pasiektus rezultatus.
Siūlomas ir reklaminių skrajučių/lankstinukų platintojo darbas. Šiaulių regione reikėtų platinti skrajutes po daugiabučių pašto dėžutes. Iš darbuotojo reikalaujama sąžiningumo, geros orientacijos adresuose.
Papildomą darbą gali susirasti ir vairuotojai. Žinoma, tik jiems būtina turėti nuosavą automobilį. Gavus taksisto darbą būtų galima vairuoti nuosavą automobilį sau patogiu laiku.
Vieno tyrimo duomenimis, tokiais pasiūlymais susidomi toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai, tačiau jų skaičius iš tiesų nemažas. Apklausos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.).
Beveik trečdalis (31 proc.) mūsų šalies gyventojų norėtų užsiimti papildomą uždarbį teikiančia veikla, tačiau juos sulaiko biurokratinės kliūtys, kapitalo trūkumas arba pasitikėjimo savo gebėjimais stoka.
Lietuvių verslumas auga
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviai papildomų pajamų šaltinių ieško dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Per pastaruosius 12 mėnesių Estijoje papildomai uždarbiavusių gyventojų dalis siekė 42 proc., Latvijoje tokių gyventojų buvo 36 procentai.
„Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė to priežastis – gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykių skirtumai šiose šalyse. Skaičiavimai rodo, kad įvertinus statistinei šeimai tenkančias pajamas ir atėmus iš jų tokias būtinąsias išlaidas, kaip mokesčiai už būstą, maisto ir transporto išlaidos, mažiausia lėšų suma lieka būtent Lietuvos gyventojams“, – pranešime spaudai cituojama šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė.
Pasak J. Cvilikienės, tai paaiškina, kodėl finansinis papildomos veiklos aspektas lietuviams yra reikšmingesnis nei kitų Baltijos šalių gyventojams. 3 iš 4 apklaustųjų Lietuvoje (77 proc.) nurodė, kad juos imtis papildomos veiklos labiausiai motyvavo galimybė papildyti savo pajamas.
Kaip ir 2016 m., dažniausiai per mėnesį Lietuvos gyventojų papildomai uždirbama pinigų suma siekė iki 50 eurų. Nors lietuviai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, papildomu darbu užsiima dažniausiai, didžiausią atlygį už papildomą veiklą gauna estai.
„Lietuvių verslumą kursto ne vien noras papildomai užsidirbti. Tyrimas parodė, kad daugiau kaip trečdaliui apklaustųjų labai svarbi ir savirealizacija, kurią suteikia papildoma veikla. Tuo tarpu latviai ir estai didesnę reikšmę teikia lanksčiam papildomo darbo grafikui bei vietai“, – pastebi ekonomistė.
Remiantis apklausos rezultatais, 31 proc. respondentų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių neužsiėmė jokia papildoma veikla už atlygį, nors ir norėtų užsidirbti papildomai. Tik penktadalis iš jų kaip pagrindinę priežastį nurodė laiko trūkumą. Tuo tarpu net trečdalis pripažino, kad nuo papildomos veiklos juos labiausiai sulaiko nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys.
