Lietuvoje ruošiamasi priklausomybės ligų centrų reorganizavimui. Juo siekiama pagerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, šiuo metu didžiuosiuose šalies veikiančius priklausomybės centrus prijungus prie Vilniaus centro, kuris taptų biudžetine įstaiga Respublikiniu priklausomybės ligų centru.

Dar neseniai „Šiaulių naujienoms“ Šiaulių priklausomybės ligų centro vadovas Elmantas Pranas Zevertas sakė, kad toks priklausomybės ligų centrų optimizavimas bus naudingas, nes visiems padaliniams bus lygesnės finansavimo galimybės ir dėl to gydymas tik gerės.

Tačiau aiškėja, kad Šiaulių priklausomybės ligų centro ateitis labai miglota – panašu, jog dėl trūkstamo finansavimo planuojamos pertvarkos centrą galutinai sunaikins. Dabar E. P. Zevertas tik gali pažadėti, jog iki lapkričio 1 dienos centras dirbs, o vėliau tikrai mažės teikiamų paslaugų, mažės ir dirbančiųjų.

Tikslas – optimizuoti be finansavimo
Dar sausio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija susiruošė pertvarkyti priklausomybės ligų centrų tinklą. Tada, ministerijos skaičiavimu, daugelyje priklausomybės ligų centrų dirbo per daug pagalbinio personalo, esą todėl neliko vietos svarbiausiems tokio centro darbuotojams – gydytojams psichiatrams, slaugytojams, psichologams ir kitiems specialistams – bei galimybių jų atlyginimams kelti.

O juk tuo Šiaulių centre dirbo ir taip minimalus skaičius darbuotojų – 21, o ūkio reikalus tvarkė trys žmonės: vienas pacientams tiekė maistą, kitas dirbo vairuotoju, santechniku bei atliko kitus paskirtus darbus, trečias – skyriaus vedėjas – tvarkė ūkio reikalus, vykdė pirkimus.

Tačiau gal kituose priklausomybės centruose padėtis buvo kitokia.

Taigi pagrindinis priklausomybės ligų centrų reorganizavimo tikslas puikus – optimizuoti biudžetinių įstaigų, veikiančių asmens sveikatos priežiūros srityje, valdymą, sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, materialinius ir finansinius išteklius, gerinti asmens sveikatos priežiūros srityje teikiamų priklausomybės ligų prevencijos, gydymo paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams ir šių paslaugų kokybę.

O tai galima pasiekti Kauno, Klaipėdos Šiaulių  ir Panevėžio priklausomybės ligų centrus prijungus prie Vilniaus priklausomybės ligų centro, kuris taps viena biudžetine įstaiga – Respublikiniu priklausomybės ligų centru. Taip skambiai pristatytas naujas projektas.

Tačiau sujungtiems centrams, jų veiklai, papildomo finansavimo nenumatyta.

Tad Šiaulių priklausomybės ligų centro vadovas E. P. Zevertas sako, jog tikriausiai permainos daugeliui centrų reikš pražūtį, nes paslaugų bus teikiama mažiau, trūks pinigų net ir gydytojų algoms, todėl nebus kam dirbti. Vargu ar tokia reorganizacija užtikrins ir priklausomybės ligų gydymo kokybę.

„Kol kas dirbsime kaip dirbę“
Pasikeitimų, anot E. P. Zeverto, laukiama daug. Jau dabar taikomos naujovės: pavyzdžiui, nuo birželio 1 dienos yra uždrausta taikyti torpedavimo metodą priklausomybės ligų gydymui.

„Papildomo finansavimo, kurio tikėjomės po reorganizacijos, negausime. Pinigų trūksta net ir Respublikinio priklausomybės ligų centro paruošimui, todėl tikėtina, kad keisis ne tik gydymo struktūra, bet ir sumažės finansavimas padaliniams. Dėl to tikriausiai mažės ir darbo koeficientai, ir kartu gydytojų algos, todėl kai kurie medikai turės išeiti iš darbo.

Tikėjomės, jog po reorganizavimo centras gaus didesnį finansavimą ir situacija gerės, bet panašu, kad viskas tik blogės. Todėl iš optimizavimo naudos nesulauksime. Kol kas dirbsime kaip dirbę, o vėliau neaišku kas mūsų laukia.

Tikriausiai laukia panašus likimas, kaip ir Vilniaus greitosios pagalbos stoties, kai dalis žmonių išėjo iš darbo, nes niekas nenorėjo dirbti už mažą atlygį. Todėl visko gali būti, kad ir mūsų centras išnyks. Palauksime ir pamatysime...“ – sako E. P. Zevertas.

Kol kas, tai yra, iki lapkričio 1 dienos didelių pokyčių Šiaulių priklausomybių centre nenusimato ir visi iki tol atvykę pacientai bus gydomi kaip įprastai – bus taikomas stacionarinis ir ambulatorinis gydymas.

„Kiek man yra žinoma, nei šiemet, nei kitais metais nelaukia pagerėjimas, nes niekas papildomo finansavimo priklausomybės ligų centrų veiklai neskirs. Kiek teko girdėti, Sveikatos apsaugos ministerija kitais metais dar tikisi ir sutaupyti 21 milijoną eurų. Tad gydymo paslaugų mažės ir dėl to gali nukentėti mūsų pacientai“, – aiškina E. P. Zevertas.

Šiaulių priklausomybės ligų centro vadovas E. P. Zevertas sako, kad šiuo metu centro ateitis labai miglota ir panašu, jog dėl trūkstamo finansavimo planuojamos pertvarkos centrą galutinai sunaikins.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.