Beveik prieš dešimtmetį Panevėžyje buvo sutelktos visos tarnybos ant kojų kovai su varnomis, nes miestiečiai nuo jų negalėjo atsiginti. Tada paukščių lizdus vandens čiurkšlėmis ardė ugniagesiai gelbėtojai, jas šaudė medžiotojai.
O Šiauliuose, atrodo, šie paukščiai yra palikti ramiai gyventi ir daugintis. Nors tenka pripažinti, kad varnų problema ir čia kadaise buvo sprendžiama ruošiantis Savivaldybės skvero rekonstrukcijai. Dabar varnos persikėlė į Centrinį miesto parką ir ten laimingai gyvena. Kiek tolėliau nuo parko gyvenantiems varnos netrukdo, tačiau artimiausiems jų kaimynams gyventi šalia jų nebemiela, nes varnos įkyriai visą parą kranksi, visur dergia. Šiauliečiai net svarsto, ar tokia paukščių populiacija neplatina užkrečiamųjų ligų.
Tačiau panašu, jog varnos turi daug teisių. Labai daug.
Laukiniai paukščiai platina užkrečiamąsias ligas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento visuomenės sveikatos specialistai sako, jog gyventojams nerimauti nėra dėl ko, nes varnos veisiasi atviroje aplinkoje ir tik retai pasitaiko, kad platintų užkrečiamąsias ligas.
NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė pripažįsta, jog dažnai sulaukiama šiauliečių nusiskundimų dėl balandžių keliamų problemų gyvenamojoje aplinkoje. O balandžiai, panašiai kaip ir varnos, veisiasi ir dergia, todėl gyventojai ir nesižavi jų kaimynyste.
„Varnos, kaip balandžiai ir kiti laukiniai ar naminiai paukščiai, neretai išmatomis užteršia gyvenamąją aplinką, žmonėms sukeldami nemažai problemų, estetinį ir psichologinį diskomfortą. Gali platinti ir įvairias ligas (bakterines, virusines, grybelių, parazitų ir pirmuonių etiologijas), būti ligų sukėlėjų platintojai. Pavyzdžiui, balandžiai gali sirgti ornitoze, tuberkulioze, salmonelioze, toksoplazmoze bei kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurių sukėlėjai pavojingi žmonėms. Jeigu aplinka užteršta balandžių išmatomis, tikimybė užsikrėsti ornitoze yra įkvepiant per kvėpavimo takus užteršto oro, per vandenį, taip pat nesilaikant asmens higienos prižiūrint balandžius, transportuojant ir kt. Šios ligos sukėlėjai ilgai išlieka paukščių išmatose, plunksnose, pūkuose. Didesnė rizika susirgti paukščių platinamomis ligomis yra tiems asmenims, kurių darbas tiesiogiai susijęs su paukščių priežiūra (paukščių fermų, zoologijos sodų darbuotojai ir pan.) ar asmenims, kurie juos augina, turi glaudų kontaktą“, – aiškina E. Satkevičienė.
Specifinių profilaktikos priemonių nuo paukščių, pasak E. Satkevičienės, nėra. Tačiau itin svarbi yra veterinarinė kontrolė naminių paukščių tarpe. Norint pasisaugoti, reikėtų vengti kontaktų su varnomis, balandžiais ir kitais laukiniais paukščiais, reguliuoti paukščių populiacijos augimą, nesudaryti sąlygų paukščiams veistis ir teršti aplinką tiek gyvenamosiose, tiek kitos paskirties patalpose (užsandarinti angas, nišas ir kt.).
Būtinas aplinkos, gyvenamųjų namų, jų teritorijų švarinimas, nuolatinis asmens higienos laikymasis, patalpų valymas, esant reikalui aplinkos dezinfekcija, kurią gali atlikti tai veiklai licencijuotos įmonės“, – aiškina E. Satkevičienė.
NVSC Šiaulių departamento visuomenės sveikatos specialistų duomenimis, balandžių, kitų laukinių paukščių platinamų ligų atvejų tiek Šiaulių mieste ir rajone, tiek kitose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose per pastaruosius penkerius metus nebuvo užregistruota.
Paukščiai turi tokias pat teises, kaip ir žmonės
Ekologas Vidmantas Lopeta pastebi, jog dažnai žmonės varnomis vadina net kelias varninių šeimos paukščių rūšis: pilkąsias varnas, kovus, kuosas, gal net kranklius. Suprantamas gyventojų pasipiktinimas dėl šalia gyvenančių varnų, tačiau ekologo nuomone, visiems turi užtekti vietos.
„Pavyzdžiui, kovai gyvena kolonijomis ir kai kuriose vietose (pvz. kapinėse) žmonių gali būti nepageidautini. Kiek žinau, yra aplinkos ministro įsakymas, kuriuo vadovaujantis leidžiama ardyti kovų lizdus iki paukščių parskridimo – kovo 1 – dienos, bet ne dabar. Visi Lietuvos laukiniai paukščiai saugomi Paukščių direktyva, numatytos tik išimtys kai kurių rūšių medžioklei medžioklės taisyklėse. Tačiau mieste medžioti draudžiama.
Varniniai paukščiai (kuosos, varnos) neretai sudaro mišrius būrius ir klajoja. Tada trumpam, kelioms dienoms, gali sustoti ir miestų parkuose. Tai trunka neilgai. Sustoję jie skleidžia garsus, natūraliai teršia savo ekskrementais.
Tačiau reikia pripažinti, kad paukščiai turi lygias teises, kaip ir žmonės, kurie taip pat teršia aplinką nesuyrančiomis atliekomis ir kelia triukšmą. Todėl manau, kad paukščiai bus tik trumpai, išskris, ir jie turi teisę tupėti medžiuose. Jei yra kolonija, gyventojai apie tai turėtų informuoti specialistus“, – sako V. Lopeta.
Vieno sprendimo, kaip kontroliuoti populiaciją, nėra
Kreipiamės į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą, tikėdamiesi, jog sulauksime atsakymo, kaip gyventojai turėtų kovoti su įkyriomis varnomis. Tačiau panašu, jog vieno sprendimo, kaip spręsti šią problemą ir kontroliuoti varnų populiaciją, nėra.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris priminė, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės pilkąsias varnas ir kovus leidžia medžioti nuo liepos 1 d. ik kovo 1 d.
Tačiau urbanizuotoje teritorijoje medžiojant dėl saugumo gausos reguliavimą atlikti negalima. Lieka tik baidymas pirotechninėmis priemonėmis ir lizdų ardymas. Tačiau ir šiems darbams atlikti Šiaulių miesto savivaldybei būtina gauti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą.
„Reikia nepamiršti, kad į varninių paukščių gausos reguliavimą neigiamai žiūri dalis visuomenės bei ornitologai, o pavyzdžiui, su pilkųjų varnų ir kovų keliamu triukšmu ir nešvara parkuose bei skveruose susiduria beveik visi miestai“, – teigia R. Šiukšteris.
