Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius lankėsi Šiauliuose, pasveikino VšĮ „Versli Lietuva“ renginių ciklo „Geroji verslo praktika“ dalyvius ir pristatė skaitmeninių įgūdžių mokymo projektą „Google augimo variklis“, kurio partnerė yra Ūkio ministerija. Pasirodo, esamiems ar būsimiems verslininkams neretai pritrūksta skaitmeninio raštingumo žinių. Siekiant tai pakeisti rengiami mokymai, kuriuose jie gali pasisemti reikalingų žinių.
Trūksta skaitmeninių įgūdžių
Europos Komisijos duomenimis, beveik pusė ES gyventojų skaitmeninio raštingumo srityje neturi pakankamos kvalifikacijos, o artimiausioje ateityje net 90 proc. darbo vietų reikalaus tam tikrų skaitmeninių įgūdžių.
Nepriklausomai nuo to, kad žmonės eina į mokyklas, studijuoja aukštosiose mokyklose ir neapsieina be kompiuterių, ne visi žino kaip veikti skaitmeninėje erdvėje. Todėl „Google“ pranešė plečianti „Digital Garage“ skaitmeninių įgūdžių mokymus Lietuvos įmonėms. Nuo pernai veikianti internetinė platforma šiemet papildyta gyvais mokymais daugiau kaip dešimtyje Lietuvos miestų. Mokymų metu padedama smulkiam ir vidutiniam verslui plėsti savo augimo galimybės, ypač regionuose.
Tokių mokymų nauda neabejoja ir ūkio ministras M. Sinkevičius. Anot jo, reikia daryti viską, kad kuo daugiau žmonių norėtų kurti verslą, tapti darbdaviais ir kurti darbo vietas kitiems. Tad šie mokymai yra viena iš verslumo skatinimo dalių.
„Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kur apsieiti be informacinių technologijų neįmanoma. Vargiai kas benori prekybą vykdyti turguje, visi keliasi į elektroninę erdvę, todėl bent minimalus pagrindinis bazinis kompiuterinis raštingumas yra ne siekiamybė, bet būtinybė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Sinkevičius.
Nori konkurencinio pranašumo
Ministras įsitikinęs, kad šalies ekonominis spurtas neįmanomas be skaitmeninių įgūdžių tobulinimo. Jie, žinoma, naudingi ir patiems gyventojams. Skaitmeninius įgūdžius turintys darbuotojai neabejotinai įgyja konkurencinį pranašumą prieš kitus. Tokie žmonės geba geriau prisitaikyti prie aplinkos ir susikurti sau darbo vietas. Be to, tuomet mažėja atskirtis tarp didžiųjų šalies miestų ir periferijos.
„Nesu naivus ir nemanau, kad visi apmokyti žmonės staiga taps verslininkais, tačiau jeigu bent keliasdešimt iš jų susikurs sau darbo vietas, bus labai gerai. Bet kokiu atveju jie vis tiek įgis daugiau kompetencijų ir kaip samdomi darbuotojai taps pranašesni“, – teigė M. Sinkevičius.
Neabejojama, kad jauniems žmonėms visais įmanomais būdais reikia padėti tobulėti, tačiau labiau patyrę verslininkai norėtų, jog valstybė atitinkamą dėmesį skirtų ne tik pradedantiems verslininkams, bet kažkokių lengvatų suteiktų ir jiems. Ministras atkirto, kad dėmesį stengiamasi paskirstyti tolygiai, tačiau norisi to ar ne, jaunuoliams turi būti teikiama pirmenybė.
„Su kuria amžiaus grupe bekalbėtumėme, išgirstame, kad visiems trūksta dėmesio, tačiau mes jį stengsimės išskirstyti proporcingai. Aišku, čia kaip ir šeimoje, matyt, daugiau rūpesčio atitenka „kūdikiui“, kuris užaugs ir ateityje kurs darbo vietas. Jeigu mes neinvestuosime į jaunuolius, rizikuojame, kad 45–50 metų asmenys iš viso nesukurs jokio verslo. Aišku, ilgamečius verslininkus reikia remti, bet reikia neužmiršti augančios naujos kartos, kuri ateityje kurs Lietuvą“, – komentavo M. Sinkevičius.
„Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas pridūrė, kad norintiems sukurti savo verslą būtina padėti: „Matome, kad lietuviai sugeba kurti gerus produktus, išmano savo veiklos sritį, tačiau kartais jiems pritrūksta tam tikrų žinių ir įgūdžių. Todėl mes stengiamės jiems padėti ir reikalingų žinių suteikti. Aišku, ar žmonės pasinaudos tomis žiniomis, priklausys tik nuo jų pačių“.
