Lietuvos mokslų akademijos dieną Šiauliuose vyko regioninio aukštojo mokslo aktualijoms skirta konferencija. Jos metu pranešimą apie pradėtą Lietuvos aukštojo mokslo sistemos optimizavimo planą ir studijų regionuose perspektyvas skaitė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Kalbėdamas apie Vyriausybės parengtą aukštųjų mokyklų optimizavimo planą, jis buvo konkretus: mažiems universitetams sudėtinga išlikti, už Šiaulių mokslo centro turi stovėti stiprus universitetas.

Kas lemia studijų kokybę?
G. Vilūnas kalbėjo, kad aukštojo mokslo sistema turi būti planuojama ir valdoma, o kokybę lemia geros studijų programos, tinkantys studijų metodai, rezultatas, kvalifikacijos laipsnis, kurį suteikia universitetas. Visuose universitetuose jis reiškia tą patį.

„Mūsų aukštajame moksle stipriems studentams suteikiame galimybę tapti puikiais specialistais, bet neužtikriname, kad silpniausi studentai, kurie gauna aukštojo mokslo diplomus, peržengtų slenkstinius reikalavimus. Jei jaunuolis silpnai įstojo, jį pašalinti nenaudinga universitetui ar kolegijai ir jis persirita tą penketuką baigiamojo darbo gynime. Nėra kur trauktis, jis 4 metus atsimokė. Tai aukštojo mokslo laipsnių ir kokybės klausimas“, – sakė viceministras.

Jis aiškino, kad Vyriausybės programoje užkoduota aukštojo mokslo kokybės politika su keliomis dedamosiomis: studentai, dėstytojai, institucijos finansavimas, studijų programos, metodai, kokybės užtikrinimas ir sistemos valdymas. Ko Vyriausybė siekia?

„Vyriausybė neužsiima tik institucijų perstumdymais, kaip yra kaltinama. Studijų kokybė vyksta tarp dėstytojų ir studentų. Galime turėti blizgančius pastatus pilnus mokslo įrangos, registruotas puikias studijų programas, tačiau jei dėstytojai patys neateina į paskaitas, o studentai juo labiau, tai nieko nebus. Skaudžiausia problema, kurią jau visi pripažįsta, yra dėstytojų atlyginimai, jų aprūpinimas. Yra numatyti veiksmai, kaip tai pagerinti. Dėstytojų karjeros nėra patrauklios, trūksta stojančiųjų į dokturantūrą. Mokslinės kompetencijos trūkumas už to stovi. Jei neturime stipraus ir patrauklaus dėstytojų korpuso, tai neturime mokslo, o nėra mokslo, nėra ir universiteto“, – dėstė ministerijos atstovas.

Ministerija yra paprašiusi į kitų metų biudžetą įdėti papildomai 22,5 mln. Eur dėstytojų atlyginimams. „Jei pavyks apginti, taip ir bus, bet dar reikia iki 200 mln. Eur mokytojų atlyginimams, o Vyriausybė nori sumažinti asignavimus ir sutelkti rezervus strateginiams prioritetams“, – didelių vilčių nesuteikė G. Vilūnas.

Studentams aukštesni reikalavimai
Ministerija ir toliau sieks didinti slenkstinius reikalavimus studentams. Manoma, kad iš 10 balų studentui nepasiekus 6, jam ne vieta universitete. Anot G. Vilūno, baigę prastas mokyklas ar esantys iš „blogo socialinio fono“ ir dėl to neįgiję pakankamai gero išsilavinimo, jaunuoliai turėtų turėti galimybę patekti į aukštąjį mokslą, bet kitais keliais: per profesinį rengimą, gal per kolegijas, įvairius parengiamuosius kursus. Tą sistemą ministerija dar kurs. „Mums reikia kiekvieno gabaus ir talentingo žmogaus, negalime prarasti“.

Lietuvos aukštosiose mokyklose yra 800 registruotų, per 1500 realiai veikiančių programų ir tai yra per daug.

Viceministras mini Olandiją, kuri apsieina su 500–600 programų. Lietuvos universitetuose yra daug labai smulkių ar besidubliuojančių programų. Kaune veikia 7 valstybiniai universitetai ir du Vilniaus universitetų filialai. „Taip negali būti. Ir kiekviename yra po ekonomikos ir vadybos fakultetą. Kiek pas mus ekonomistų, mokslininkų šalyje? Be kelių banko analitikų daugiau ir neišvardintume“, – stebisi ministerijos atstovas.

Daugelyje šalių bakalauro studijos trunka trejus metus, pas mus – ketverius. Tai daugiau kainuoja. Vertinant, kiek studentų dirba ir kokios kokybės studentai studijuoja, akivaizdu, kad per trejus metus bakalauro programą galima įvykdyti. Vyriausybės pozicija – bakalauro studijos nemokamos visiems. Tai būtų socialiai teisinga, tačiau reikalauja išteklių. Būtina finansuoti studijas pagal jų rezultatus, o ne pagal studentų galvas, kad dirbtinai nebūtų didinamas studentų skaičius.

„Jei norime aukšto lygio mokslininkų, įkvepiančių pavyzdžių studentams, reikia turėti didelį universitetą. Niekur nuo to nedingsi. Mažų universitetų yra pasaulyje, bet tai yra labai brangus žaislas. Globaliame pasaulyje negali  būti lokalaus išsilavinimo. Tarptautinė dimensija turi būti ir studentų, ir dėstytojų korpuse“, – vardija G. Vilūnas.

Planas jau svarstomas Seime
Ministerijos pozicija – šalyje ženkliai pasikeitė demografinė ir ekonominė situacija, aukštųjų mokyklų tinklas yra  neadekvatus. Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius metus būsimųjų studentų skaičius sumažės net 40 procentų. Vyriausybė nusprendė pirma optimizuoti tinklą, tada stiprinti visą kitą potencialą.  Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo Vyriausybės plano svarstymą.

Vilniuje ir Kaune planuojama sutelkti po viena klasikinį universitetą. Gali veikti dar po vieną profilinį technologijos, sveikatos mokslų universitetą. Tai reiškia, kad Vilniuje lieka du universitetai: VU ir VGTU, neskaičiuojant Karo akademijos ir Menų akademijos. Kaune yra neapibrėžtumo zona, vyksta konfrontacija – kiek universitetų turi likti. Ministerijos manymu, galėtų būti vienas, nors Sveikatos universitetas būtų pajėgus būti savarankišku.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademija?
Kitas programos punktas numato išlaikyti regiono poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius mokslo centrus Klaipėdoje ir Šiauliuose, kurie turi būti kitų universitetų padaliniais.

„Turiu pasakyti, kad Vyriausybė siekia stiprinti regionus, išlaikyti darbo vietas ir visų lygių aukštąjį mokslą, todėl nekalbame apie Šiaulių universiteto uždarymą ar likvidavimą. Matome galimybę šiai aukštojo mokslo įstaigai turėti stiprų partnerį – Vilniaus universitetą, kartu įgyjant ir autonomiškumą užtikrinantį statusą, pavyzdžiui, būti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras.

Viceministras įsitikinęs, kad ŠU reikia užnugario – stipraus didelio universiteto. Tai nereiškia jo savarankiškumo panaikinimo, o tik tam tiką apribojimą, suderinimą su didesnio universiteto potencialu. Mažas universitetas su mažai studentų, mažai akademinio personalo, gali užtikrinti tik siauras specializuotas programas. Pavyzdžiui, sako G. Vilūnas, jei yra Šiauliuose teisininkų poreikis, kodėl negalėtų didesnis universitetas su dideliu Teisės fakultetu su keliais Šiaulių universiteto teisininkais čia vykdyti teisės studijų. Metus, antrus, po to išeiti ir vykdyti kitas studijas. Tam nereikėtų steigti atskiro fakulteto, o universitetas prisitaikytų regiono poreikių.

„Logika tokia – pastatyti stiprų universitetą už ŠU pečių, užtikrinti autonomiją. Duodame pinigų su anspaudu „išleisti Šiauliuose“ . Jie negalėtų būti nudrenuoti į kitą miestą. Tokiu būdu galime veikti, tokia praktika yra pasaulyje. Jei po kokių 5 metų situacija kardinaliai pasikeičia – mes atjungiame Šiaulių akademiją nuo universiteto ir Šiaulių universitetas vėl tampa savarankišku. Tai atsakingas valstybės požiūris – neleisti sistemai degraduoti“, – aiškino G. Vilūnas.

Ministerija Seimo sprendimų tikisi bent jau liepos pradžioje. Neapibrėžtumas vargina žmonės, siunčia blogą signalą studentams ir tiems, kurie stoja.  Studentai krypsta ten, kur yra aiškumas.

Atskiras klausimas – pedagogų rengimas, kuris liečia Vilnių, Kauną ir Šiaulius. Su ministerijos pagalba reikės susitarti, kur kokios programos bus vykdomos. Yra parengtas modelis, kaip reikėtų ugdyti pedagogus. Numatoma metų trukmės stažuotė, atsiranda alternatyvių formų įteisinimas ir kt. Pedagogų rengimas matomas trijuose universitetuose. Pavyzdžiui, aišku, kad specialioji pedagogika yra Šiauliuose ir niekur kitur.

Kalbėdamas apie regioninį aukštąjį mokslą viceministras pripažino, kad tokios sąvokos, kaip regioninis mokslas, nėra. Bet kuriame universitete įgytas diplomas reiškia tą patį, kokybės standartas yra vienas. Regioniškumas yra pateisinamas tuo, kad yra regioniniai interesai, misija, kurios neatliktų toli esantis mokslo centras.

Mokslo akademijos dieną paklausyti pranešimų susirinko miesto valdžios, Šiaulių universiteto, verslo atstovai.  
Ramūno SNARSKIO nuotr.