Vasarai atėjus, daugelis mokinių galvoja, ką veikti per atostogas. Vieni leidžia laiką ilsėdamiesi, kiti – ketina poilsį suderinti su laikina galimybe užsidirbti. Vis dėlto, akivaizdu, kad Šiaulių darbo rinka moksleiviams nėra palanki. Į Darbo biržą norinčių dirbti moksleivių kreipiasi daugiau nei sulaukiama darbo pasiūlymų iš darbdavių.
Skatina vaikus dirbti
Tėveliai atvirauja, kad šiais laikas ganėtinai sudėtinga sugalvoti, kuo užimti vaikus visą vasarą. O štai anksčiau tokių problemų nekildavo.
„Atsimenu, kai buvau vaikas, vasarą tikrai nekildavo klausimų ką veikti. Pirmą mėnesį važiuodavome į poilsio ir darbo stovyklas, padėdavome kaimynams ir stengdavomės užsidirbti. Vėliau atostogaudavome pas močiutę ir ten dirbdavome įvairiausius darbus. Kadangi pats jaunystėje netinginiavau, prie darbo pratinu ir savo sūnų. Manau, geriau tegul jis platina skrajutes, negu nuobodžiauja kur nors gatvėje“, – sako tėtis Mindaugas.
Mama Irena taip pat mano, kad vasaros darbas – tai, ko reikia jos vaikams: „Kadangi pati vasarą dirbu, nenoriu, kad mano vaikai namie būtų vieni. Tada iš anksto reikia pagalvoti ką jie valgys, ką veiks, kiek kišenpinigių jiems palikti. Todėl labai apsidžiaugiau, kai dukrytės dar pavasarį pranešė, kad nori kur nors padirbėti. Manau, nu to geriau tiek joms, tiek man“.
Vis dėlto yra ir manančių kitaip. Štai Darius yra įsitikinęs, kad vaikystė, jaunystė ir yra skirta tam, kad galėtum pramogauti ir gyventi be rūpesčių: „Savo vaikų neverčiu dirbti, o jie ir patys nelabai tokį norą rodo. Dėl to jų tikrai nekaltinu. Natūralu, kad vaikai vasarą svajoja apie pramogas, nori keliauti su tėvais, susirasti naujų draugų stovyklose. Jie dar jauni, spės dar atsidirbti, tegul džiaugiasi jaunyste, kol gali“.
Nori būti nepriklausomi nuo tėvų
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė informuoja, kad kasmet moksleiviai domisi galimybėmis dirbti vasaros metu. Jie siekia užsidirbti pinigų smulkioms išlaidoms, įgyti praktinės patirties ar rasti laisvalaikio užsiėmimą, būti nepriklausomi nuo tėvų. Pastebima tendencija, jog jaunuoliai tampa vis aktyvesni: dažniau informacijos apie sezoninį darbą ieško internete, spaudoje, kreipiasi į Šiaulių teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centrą.
Šiemet, pasibaigus mokslo metams, į Šiaulių jaunimo darbo centrą dėl darbo paieškos kreipėsi apie 50 jaunuolių, kasdieną Jaunimo darbo centro duris praveria vidutiniškai 5-8 moksleiviai. Aktyviausiai darbo ieško 14-16 metų jaunuoliai.
„Tendencijos darbo rinkoje moksleivių atžvilgiu rodo, kad verslininkai nelabai noriai atveria savo įmonių duris jaunimui. Norinčių dirbti moksleivių kreipiasi daugiau nei sulaukiama darbo pasiūlymų iš darbdavių“, – sako V. Ignotienė.
Šiaulių teritorinės darbo biržos specialistai nuolat bendrauja su darbdaviais, skatindami juos įdarbinti moksleivius, tačiau darbdaviai į darbą mieliau priima pilnamečius asmenis, turinčius darbo patirtį. Mokinių įdarbinimą reglamentuoja teisės aktai. Pavyzdžiui, įdarbinant keturiolikmetį, darbdaviai privalo gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, gydytojo pažymą su išvada apie sveikatą ir tinkamumą dirbti darbo sutartyje numatytus konkrečius darbus. 14 m. asmenys gali dirbti tik lengvus darbus, griežtai reglamentuotas jų darbo ir poilsio laikas.
Per 2017 m. gegužės – birželio mėn. Šiaulių teritorinė darbo birža užregistravo per 30 laisvų darbo vietų, į kurias galėjo pretenduoti moksleiviai.
Tampa pardavėjais, sandėlio darbininkais
Vedėjos teigimu dažniausiai darbdaviai siūlo moksleiviams vasaros metu padirbėti ledų, vaisvandenių, suvenyrų pardavėjais, padavėjais lauko kavinėse, lankstinukų išnešiotojais, virtuvės ar sandėlio darbininkais, nuomos punkto darbuotojais. Kaimo vietovėse siūlomi žemės ūkio darbai (uogų skynimas, ravėjimas), pagalbiniai darbai statybose, kvalifikacijos nereikalaujantys darbai apdirbimo pramonės įmonėse. Mokiniai įdarbinami pakuotojais, indų plovėjais, tvarko aplinką ar pjauna žolę, valo ir plauna automobilius.
Dažniausiai moksleiviams siūlomas darbo užmokestis – minimalus. Taip pat taikoma premijavimo sistema už darbo rezultatus.
Šiai dienai Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenų bazėje ir atviro informavimo vietose yra skelbiamos tik 2 laisvos darbo vietos, į kurias gali pretenduoti moksleiviai: tai pardavėjas-konsultantas (darbas drabužių parduotuvėje su prekėmis, klientų aptarnavimas, konsultavimas), viešosios nuomonės apklausos atlikėjas (reklaminių anketų pildymas apklausiant žmones parodose, prekybos centruose).
V. Ignotienės teigimu Darbo birža, siekdama padėti moksleiviams įsidarbinti, viešai skelbia darbo pasiūlymus Šiaulių teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centrų skelbimų lentose, Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje.
Lietuvos darbo biržos interneto svetainės www.ldb.lt rubrikoje „Darbo paieška“ yra skelbiamos laisvos darbo vietos visoje šalyje, čia atskirai yra išskiriami ir darbo pasiūlymai moksleiviams.
Šiaulių teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centrai gegužės-birželio mėnesiais organizuoja atvirų durų dienas moksleiviams. Renginiuose darbo biržos specialistai, pasitelkdami socialinius partnerius – darbdavius, atvirų jaunimo centrų, Valstybinės darbo inspekcijos, nevyriausybinių jaunimo ir savanorių organizacijų atstovus, moksleivius supažindina, kas jų laukia darbo rinkoje – kokios įsidarbinimo galimybės, paklausios profesijos, kokie reikalavimai keliami įsidarbinant, darbo paieškos metodai, nepilnamečių asmenų darbo tvarka, ypatumai ir kt.
Šiaulių teritorinė darbo birža prisideda ir prie projekto „Vasaros darbų bankas“ viešinimo moksleivių tarpe. „Vasaros darbų banko 2017“ skelbimai publikuojami http://www.cvonline.lt/darbasvasarai.
Laukia motyvuotų ir turinčių tikslą darbuotojų
Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas paaiškina, kad ne visi darbdaviai yra suinteresuoti į darbą priimti nepilnamečius dėl tam tikrų priežasčių. Pirmoji priežastis, kad Šiauliuose, priešingai nei Šventojoje ar Palangoje, vasaros sezonu nesulaukiama labai didelio turistų, klientų skaičiaus. Jeigu vasarą į Šiaulius atvyktų daugiau turistų, tuomet paslaugų sektoriuje būtų jaučiamas didesnis darbuotojų poreikis, o nepilnamečiai turėtų daugiau šansų įsidarbinti.
„Manau, kad Šiaulių įmonėms kur kas svarbiau įdarbinti ilgalaikius darbuotojus. Galbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl nepilnamečiai neranda darbo“, – svarsto V. Japertas.
Anot jo, moksleiviai, vietoje trumpalaikio darbo, turėtų galvoti apie karjeros tęstinumą tam tikroje įmonėje. Verslininkai suinteresuoti, kad darbuotojai toje įmonėje išdirbtų kuo ilgesnį laiką, būtų motyvuoti ir tiksliai žinotų, ko nori. Visa tai turėtų rūpėti ir jauniems žmonėms. O Šiauliuose kol kas nesiformuoja tokios tradicijos, kai jaunuoliai tiksliai žino, kokią specialybę ateityje pasirinks, pas kokį darbdavį norės dirbti. Užuot galvoję apie tolimesnį savo karjeros kelią, jie mieliau renkasi atsitiktines veiklas, galbūt dėlto sumažėja nepilnamečių šansai kur nors įsidarbinti.
Vis dėlto, labai panorėjus, galima sukurti naujas tradicijas ir visa tai pakeisti. Štai ŠPPAR organizuoja susitikimus „Karjerai renkuosi Šiaulius“, kurių metų gimnazijose besimokantys moksleiviai turėtų galimybę susipažinti su įmonių veikla ir galbūt išsirinkti sau tinkamiausią karjeros kelią.
Pašnekovas įsitikinęs, kad nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jaunuoliai yra motyvuoti ir iš tiesų nori dirbti, anksčiau ar vėliau jie vis tiek atras sau tinkamiausią darbą.
„Manau, kad kiekvienas darbdavys svajoja apie motyvuotus, turinčius tikslą darbuotojus. Kai jauni žmonės pajaučia, kad atėjo laikas įsidarbinti, jie galėtų įmonėse atlikti praktiką, parašyti motyvacinį laišką, kuriame išdėstytų informaciją, kokias studijas planuoja rinktis, kodėl norėtų dirbti būtent šioje įmonėje ir pan. Tai turėtų padidinti jų šansus ateityje įmonėje įsidarbinti“, – komentuoja V. Japertas.
Jo nuomone, mokyklose turėtų aktyviau veikti karjeros specialistai, kurie padėtų jauniems žmonėms pasirinkti tinkamą specialybę bei būtų tarpininkais tarp jauno žmogaus ir būsimo ar pageidaujamo darbdavio, pasitelkiant įvairias metodikas, ekskursijas ir t. t.
Anot jo, karjeros specialistai į viešumą turėtų iškelti mokinių norus ir pageidavimus, o įmonės plačiau ištransliuoti informaciją apie planuojamą plėtrą ateityje, reikalingų profesijos atstovų sąrašą ir t. t. Jeigu toks dialogas vyktų efektyviau nei dabar, galbūt tuomet daugiau jaunuolių liktų Šiauliuose ir dažniau įsidarbintų miesto įmonėse.
„Tokios informacijos judėjimas yra labai svarbus, tik ji turi būti išgirsta arba išsakyta laiku ir vietoje. Manau, karjeros specialistai tą daro ne ik galo ir ne taip efektyviai, kaip turėtų ir būtent dėl informacijas stokos, susiformuoja nesusikalbėjimo vakuumas“, – sako V. Japertas.
Vasarą nepilnamečiai dažniausiai dirba pardavėjais arba padavėjais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
