Šalia už europines lėšas atnaujinto socialinės globos centro „Goda“ pastato turėjo išaugti naujas priestatas. Priestato nebus, jo statybos planai stabdomi žydų bendruomenės reikalavimu, nes ten gali būti žydų tautybės žmonių palaidojimų vietos. Šiaulių miesto savivaldybė šią kadenciją jau antrą kartą lipa ant to paties grėblio. Ir rabino iš Londono sulauks jau antrą kartą.

Iš Savivaldybės rūmų ištransliuotas pažadas, kad šįmet bus atnaujinta ir sutvarkyta „Saulės laikrodžio“ aikštė liks neįgyvendintas. Statybos darbai stabdomi ir bus perkami iš naujo.

Žydų bendruomenei prieštaraujant priestato nebestatys
Savivaldybė numatė ne tik renovuoti ir suremontuoti dienos socialinės globos centro „Goda“ pastatą, bet ir  pastatyti naują pristatą. Kaip informavo globos namų direktorė Danutė Akaveckienė, priestate buvo planuojama rengti vadinamąją atokvėpio paslaugą šeimoms, prižiūrinčioms psichinę negalią turinčius žmones. Čia tokį žmogų būtų galima palikti trumpalaikei priežiūrai – iki 6 mėnesių.

Anksčiau tokią paslaugą teikdavo Šiaulių psichiatrijos ligoninė, tačiau nebeteikia ir miesto gyventojams tokios paslaugos nebėra. Ir dar kurį laiką nebus, nes priestato statyba atšaukta.
Nors dar pernai šiam objektui išduotas statybos leidimas, sudėti visų atsakingų tarnautojų parašai, tik dabar paaiškėjo, jog naujas priestatas galimai išaugtų ant žydų kapų. Į Savivaldybę kreipėsi žydų bendruomenės nariai prašydami nevykdyti statybų.

„Nors tas priestatas reikalingas, tačiau matydami, kad tai gali sukelti žydų bendruomenės nepasitenkinimą, mes nutarėme priestato statybą nukelti į ateitį ieškant kitų sprendimų. Nenorime daryti investicijų į žemę, kurioje yra ginčas – yra kapaviečių ar nėra. Investuoti į tyrimus irgi neplanuojame“, – sakė administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Atvyks rabinas iš Londono
Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Burnšteinas tikina, kad jokio konflikto su Savivaldybe nėra, nes joje dirba supratingi žmonės. Anot pirmininko, po panašios situacijos Zokniuose, kai buvo koreguoti darbai dėl galimų žydų palaidojimų įrengiant LEZ‘ą, dabar jau suprantamos žydų tradicijos. Pastato renovacijai žydų bendruomenė nesipriešina, jei nebus kasamos žemės. Nors įtariama, kad ir pagrindinis „Godos“ pastatas taip pat stovi ant žydų kapaviečių, bet jis jau pastatytas.

Šalia globos namų pastato yra senosios žydų kapinės, kurios sovietmečiu buvo sunaikintos, stovi tik jas menantis paminklinis akmuo. Savivaldybė neturi duomenų, kad palaidojimai galėjo būti ir arčiau Žalgirio gatvės, bet su bendruomene nesiginčija.

Kol kas dar neaišku, ar bus galima šalia pastato įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kaip sako J. Burnšteinas, nuspręsti, ar ji ten gali būti, yra ne Šiaulių ir net ne Lietuvos žydų kompetencija. Į Šiaulius per artimiausias dvi savaites atvyks rabinas iš Londono. Jis ir įvertins, kokį sluoksnį žemės galima nukasti aikštelei įrengti, ar išvis negalima.

„Miestas reaguoja labai gražiai. Su mumis bendravo architektai, vicemerai. Visi supranta. Patikino, kad priestato nebus. Nenorime jokių nesusipratimų, nors mes – ir žydų tautybės, tačiau esame šiauliečiai, Lietuvos piliečiai, norime, kad ir Lietuvai, ir Šiauliams būtų geriau“, – tvirtino bendruomenės pirmininkas.

Kapaviečių ribos tik nuspėjamos
Su žydais susitikęs vicemeras Justinas Sartauskas sako sutarę, kad priestato nebestatys. Suderino, kad kas yra ant žemės ir kur seni statiniai, ten dirbti galima. Norint kasti naują vietą, reikia gauti žydų bendruomenės centro sutikimą. „Priestatas buvo planuojamas naujai, jei kastume, vis tiek būtų sustabdyta“, – sakė vicemeras.

Jis prisimena, kad buvo kalbama, kad senieji žydų kapai ėjo toliau nuo pastato, o arčiau Žalgirio gatvės buvo paradinė kapinių pusė, palaidojimų nebuvo, tačiau žydai turi informacijos, jog visur yra kapai. J. Sartauską stebina, kodėl nebuvo suderinta priestato statyba su žydais, kai buvo dar tik daromas projektas, prieš išduodant statybos leidimą.

Projekto koordinatorė Inga Mituzaitė patikino, kad kol kas Savivaldybė ruošia projekto dokumentus ir rengiasi koreguoti techninį projektą ir rangos konkurso sąlygas. Bendra viso projekto vertė – 764 tūkst. Eur, Savivaldybės dalis – 114 tūkst. Eur.

Statybos darbai stoja
Vienintelis šįmet žadėjęs būti įgyvendintas miesto infrastruktūrinis „Saulės laikrodžio“ aikštės atnaujinimo projektas stoja. Neįprastą žodį URBAN žino jau daugelis šiauliečių, besidominčių miesto reikalais. Ši programa jau ne vienerius metus žada miestui atnešti 24 mln. Eur ir pakeisti 13 viešųjų miesto erdvių vaizdą. Tai vis dar valdžios rūmų ateities planai, niekaip netampantys dabartimi.

Pirmadienį posėdžiavusi Savivaldybės projektų įgyvendinimo priežiūros taryba pritarė siūlymui nutraukti sutartį su konkursą laimėjusiu rangovu, koreguoti techninį projektą ir skelbti naują statybos darbų konkursą. Nors šis projektas buvo politizuojamas ir siejamas su liberalų interesais, Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis paaiškino, kad tokių sprendimų priežastys visiškai nepolitinės, o tiesiog klaida.

Su tokiu sprendimu sutinka ir darbus turėjusi pradėti įmonė „Račkausko AGROTECH“. Jos vadovas Petras Račkauskas papasakojo, kad pradėjus ruoštis statybos darbams, jau užsakius elektros linijų atnaujinimo darbus, kilo įtarimas, jog netinkamai sustatyti amfiteatro aplink „Saulės laikrodį“ suoliukai. Įmonė pasamdė ekspertus, kurie atkasę keletą vietų nustatė, kad betoniniai suoliukai įgilinti vos 35-40 cm, nors Lietuvoje pagal klimatines sąlygas reikalaujama 120 cm.

Niekas nežinojo, kas yra po žeme
Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė paaiškino, kad projektavimo užduotyje buvo numatyta amfiteatro suoliukų dalį tik išlyginti. Paaiškėjo, kad 1983 m. amfiteatro suoliukai buvo įrengti nesilaikant tuometinio techninio projekto, todėl kyla poreikis atlikti papildomus nenumatytus darbus.

„Niekas negalėjo nuspėti, kas ten yra po žeme. Projektą mes užsakinėjome pagal Savivaldybės paruoštą projektavimo užduotį. Projektavimas vyko žiemą, gruodžio mėnesį patvirtino projektą ir išdavė statybos leidimą. Mes galime ten tiesiog viską tik išlyginti, tačiau tie suolai „išsivaikščios“, nenoriu, kad visi Šiauliai kalbėtų, jog mes – brokdariai. Geriausia tuos suolus būtų keisti. Juos išmontuojant dalis suolų greičiausiai sulūš. Be to, betoniniai suolai traukia šaltį ir yra nepatogūs sėdėti“, – komentavo P. Račkauskas.  

Administracijos direktorius pritaria, kad neišsprendus problemos iš esmės galima projektą įgyvendinus gauti vaizdą, į kurį nelabai norėsis žiūrėti. A. Bartulis pripažįsta, kad pakoregavus techninius sprendinius projekto vertė gerokai padidės. Kad Savivaldybė nebūtų kaltinama sąmoningai nenumačiusi papildomų darbų poreikio, sutarta procesą pradėti iš pradžių.

Pasak P. Račkausko, galima būtų keisti darbus, perskaičiuoti sąmatą ir prašyti papildomų pinigų, tačiau verslininkas sako: „Įtars korupcija, čia jau kaip du kartdu Šiauliuose. Kad išvengtume tokių dalykų, kad viskas būtų skaidru, geriau viską iš naujo pradėti.“ Įmonės vadovas spėja, kad projektuotojai projektą gali pakoreguoti per mėnesį, o rangos konkursas – įvykti dar per 3 mėnesius. „Račkausko AGROTECH“ žada konkurse ir vėl dalyvauti.

Tikisi suspėti kitais metais
Savivaldybės projektų valdymo skyriaus vedėja informavo, kad pagal projekto finansavimo sutartį darbus privalu pabaigti iki 2018 m. gruodžio 1 d., tai yra vilties, jog projektą įgyvendinti suspės. Projektui įgyvendinti buvo numatyta 630 tūkst. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Savivaldybės lėšų.

I. Džiaugienė pripažino, kad šįmet iš URBAN programos finansuojamų projektų įgyvendintas nebus nė vienas, visi projektuojami. Prisikėlimo aikštės projektas baigtas, gautas statybos leidimas, rengiamos rangos darbų konkurso sąlygos.

Vedėja pastebėjo, kad vienintelio Talkšos ežero pakrančių sutvarkymo darbai dar neprojektuojami. Didždvario parko, Kaštonų alėjos, P. Višinskio aikštės, Vilniaus gatvės bulvaro atnaujinimui rengiami techniniai projektai. Planuojama, kad kitąmet prasidės statybos darbai.

„Saulės laikrodžio“ sutvarkymo darbai stabdomi ir procesas bus pradedamas iš naujo.
Ramūno Snarskio nuotr.